Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1065-72/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-13
Bylos Nr.
1S-1065-72/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Zdanavičius
Advokatai
Vadimas Makušinas
Teisėjas Donatas Jatužis Nr.1S-1065-72/2011
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2.;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. E. gynėjo advokato padėjėjo Vadimo Makušino skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-22 nutarties, kuria įtariamajam R. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E. įtariamas tuo, kad 2011 m. spalio 30 d., apie 23.45 val., Panevėžio mieste, automobilyje BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupe su M. D. ir A. Š., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo D. A. atžvilgiu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą jo teisę – reikalavo 1700 Lt skolos, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Įtariamasis R. E. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2011-11-22 12.35 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-22 nutartimi R. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu suimtojo R. E. gynėjas advokato padėjėjas Vadimas Makušinas prašo panaikinti įtariamajam R. E. kardomąją priemonę – suėmimą, paskirtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi ir jam paskirti kitą, švelnesnę kardomąją priemonę. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad įtariamasis siekė būti nesulaikytas, todėl galimai bėgs ar slapstysis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tokią išvadą teismas grindė atsižvelgdamas į įtariamojo tėvų ir gyvenimo draugės paaiškinimus pareigūnams, ieškantiems įtariamojo R. E.. Tačiau BPK ir Lietuvos Respublikos konstitucija laiduoja šeimos nariams teisę neduoti parodymų ar neatsakyti į klausimus apie nusikalstamos veikos padarymu įtariamą šeimos narį. Be to, įtariamajam nebuvo žinomi tokie jo šeimos narių veiksmai, jis neprašė jų taip elgtis, todėl neprivalo kentėti už tai, kad jo šeimos nariai nesuteikė informacijos apie įtariamojo galimą buvimo vietą. Pats įtariamasis tvirtina, kad jis nesiekė slapstytis – tai, kad pareigūnai jo nesurado keletą kartų galimose jo buvimo vietose yra viso labo atsitiktinumas, todėl suėmimas R. E. paskirtas nepagrįstai. Pažymi, kad įtariamasis nesiekia trukdyti procesui, priešingai, aktyviai dalyvauja visuose procesiniuose veiksmuose. Iš paminėtų aplinkybių, įtariamojo elgesio procesiniuose veiksmuose bei dėl to fakto, kad nuo pat pirmos apklausos įtariamasis pripažino faktus, įvykusius 2011-10-30, nesiekė klaidinti tyrėjų ar nuslėpti kokias nors aplinkybes, darytina išvada, jog įtariamasis nesiekė bei nesieks ateityje trukdyti procesui, o tai yra pagrindas naikinti kardomąją priemonę – suėmimą. Nesutinka su teismo išvada, kad suėmimas skirtinas siekiant užkardinti kelią naujoms įtariamojo nusikalstamoms veikoms, kurią teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad vos išbrauktas iš įskaitos pasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, įtariamasis vėl nusikalto. Tačiau nusikaltimo padarymas įrodomas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kol tokio teismo dokumento nėra, galioja nekaltumo prezumcijos principas. Nurodo, kad vertinant konkrečias šios bylos aplinkybes, įtariamojo parodymus, darytina išvada, kad įtariamasis veikos darymo metu net nesuprato, kad jo veiksmuose gali būti įžvelgiami BK 294 str. 2 d. numatyti veikos požymiai. Tokią įtariamojo poziciją patvirtins arba paneigs įsiteisėjęs išteisinamasis ar apkaltinamasis teismo nuosprendis. Be to, iš įtariamojo parodymų seka, kad jis nesiekė daryti ir nedarė nukentėjusiajam nei fizinio, nei psichinio poveikio, o visus veiksmus nukentėjusysis darė savo noru ir be spaudimo. Įtariamojo paaiškinimai visiškai neatitinka tyčinės kaltės sampratos, todėl šiuo atveju galima kalbėti tik apie kazusą. Iš įtariamojo paaiškinimų matyti, kad jis nesuvokė, o ir negalėjo suvokti sveikatos sutrikdymo, skausmo sukėlimo ar psichinės prievartos sukeltų padarinių, nes šių aplinkybių nebuvo. Be to, įtariamasis negalėjo numatyti ir kitų savavaldžiavimui būtinų požymių. Nurodo, kad nenustačius įtariamojo veiksmuose kaltės formos, būtina pripažinti, kad teismo teiginys, jog įtariamasis gali daryti kitas nusikalstamas veikas, remiantis tuo, kad įvykdė savavaldžiavimo nusikaltimą, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam R. E. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai.

Suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę, nustatant ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jos termino nustatymo bei pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. E. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog R. E. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, laikytini nukentėjusiojo pareiškimas ir jo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, paties įtariamojo bei kitų įtariamųjų parodymai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Skundu prašoma įtariamajam pakeisti skirtą kardomąją priemonę švelnesne, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus apeliacinės instancijos teismas tik patikrina suėmimo paskyrimo ar jo termino nustatymo bei pratęsimo pagrįstumą. Kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo iniciatyvą ir teisę ikiteisminio tyrimo stadijoje turi prokuroras (BPK 139 str.).

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Panevėžio miesto apylinkės teismas, skirdamas įtariamajam R. E. kardomąją priemonę - suėmimą, nurodė jos paskyrimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra, kad suimtasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Konstatuotina, kad apylinkės teismas šį suėmimo skyrimo pagrindą nustatė pagrįstai. LR BPK 122 str. 2 d. nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas R. E. yra apysunkis ir už jo padarymą įstatymas numatyto didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Įtariamasis R. E. yra nevedęs, nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, niekur nesimoko, nedirba, neturi pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, įtariamasis R. E., būdamas anksčiau ne kartą teistas už tyčinių, savanaudiškų nusikaltimų padarymą, įtariamas vėl padaręs savanaudišką nusikaltimą veikdamas bendrininkų grupe, galimai praėjus 20 dienų po to, kai buvo išbrauktas iš įskaitos pasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo ir tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog įtariamasis, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir žinodamas, kad yra ieškomas, siekė būti nesulaikytas ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų suprasdamas, kad gali būti suimtas dėl jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. E., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl apylinkės teismo išvada apie nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo buvimą yra teisinga.

Apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs aptartą suėmimo pagrindą, konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Skundą nagrinėjanti teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia skundžiamoje teismo nutartyje padaryta motyvuota išvada, todėl konstatuoja, kad R. E. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai.

Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-22 nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Suimtojo R. E. gynėjo advokato padėjėjo Vadimo Makušino skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-22 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Tomas Zdanavičius