Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014-09-26, apie 17.10 val., dirbdama pardavėja maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė nepilnamečiam T. B. alkoholinius gėrimus, t. y. keturis plastikinius butelius (1 litro talpos) sidro „Sherwood peart taste cidre“, 4,5 proc. stiprumo, vieną plastikinį butelį (1 litro talpos) sidro „Sherwood plum taste cidre“, 4,5 proc. stiprumo, vieną plastikinį butelį (1 litro talpos) kokteilio „Sangrina fruit wine+juice mix“, 5,5 proc. stiprumo, cigarečių pakelį „Philip Morris Club royal cut“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje, 185² straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, jog ji nebuvo byloje aptariamų alkoholio ir tabako gaminių savininkė, todėl iš nutarimo nėra aišku, kam yra taikoma konfiskacija. Mano, kad prekių savininkė A. V. IĮ privalėjo būti įtraukta dalyvauti byloje ir ginti savo interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu bei apeliaciniu skundu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog R. S. kaltė padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, 185² straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Kaip matyti iš bylos duomenų, R. S. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už tai, kad ji nepilnamečiams pardavė alkoholinius gėrimus bei cigaretes. Nors administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. teigia, kad ji nepardavė minimų prekių nepilnamečiams, tačiau jos kaltė visiškai įrodyta liudytojų S. J., T. B., M. B., G. P. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Iš tarnybinių policijos pareigūnų pranešimų nustatyta, jog jie 2014-09-26, apie 17.10 val., pastebėjo iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), išeinančius du vaikus, kaip paaiškėjo vėliau, T. J. ir T. B., kurie iš parduotuvės nešėsi du plastikinius maišelius. Sulaikius nepilnamečius T. J. ir T. B., paaiškėjo, kad maišeliuose vaikai nešasi alkoholinius gėrimus – keturis plastikinius butelius sidro „Sherwood peart taste cidre“, vieną plastikinį butelį sidro „Sherwood plum taste cidre“, vieną plastikinį butelį kokteilio „Sangrina fruit wine+juice mix“. Taip pat T. B. rankose nešėsi cigarečių pakelį. Sulaikyti nepilnamečiai nurodė, jog prekes jie įsigijo parduotuvėje, iš kurios išėjo.

Kaip matyti, aiškinantis įvykio aplinkybes buvo apklausti sulaikytieji nepilnamečiai ir jie nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, jog alkoholinius gėrimus bei cigaretes įsigijo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), o pardavėja – administracinėn atsakomybėn patraukta R. S., pardavė jiems minėtas prekes neprašydama nei pateikti dokumentus, patvirtinančius jų amžių, nei klausdama jų amžiaus.

Remiantis nepilnamečio S. J. paaiškinimu, duotu sulaikymo dieną, matyti, jog pastarasis nurodė, kad jis su T. B. nuėjo į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų, T. B. dar įsigijo cigarečių. Parduotuvėje nebuvo jokių kitų asmenų, buvo tik pardavėja. Jis tada priėjo prie parduotuvėje esančio šaldytuvo, iš jo paėmė alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus nusinešė prie kasos, kur pardavėja suskaičiavo alkoholinių gėrimų kainą. Už gėrimus sumokėjo T. B.. Pardavėja nei jo, nei jo draugo neprašė pateikti dokumentų, neklausė, kiek jiems metų. Jis su draugu iš pardavėjos čekio nepasiėmė (b. l. 7). Analogiškus parodymus liudytojas S. J. davė ir apklausiamas teismo posėdyje (b. l. 76).

T. B. tiek paaiškinime policijai, tiek teismo posėdyje taip pat parodė, jog alkoholinius gėrimus bei cigaretes pardavė pardavėja R. S., ji jų neprašė pateikti asmens dokumentų, neklausė, kiek jiems metų (b. l. 8, 76).

Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. teigia, kad liudytojų nepilnamečių S. J. ir T. B. parodymais, duotais policijos pareigūnams bei teismo posėdyje, negalima vadovautis, tačiau tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė nurodo bei pateikia nepilnamečių paaiškinimus, rašytus po teismo posėdžio, kad jie suklaidino teismą ir kad alkoholinius gėrimus iš tikrųjų jiems nupirko parduotuvėje buvęs vyriškis, apsirengęs darbine apranga (kombinezonu). Tokie paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi nei pirminiuose liudytojų paaiškinimuose, nei teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose joks kitas asmuo, tariamai nupirkęs alkoholį nepilnamečiams, nebuvo minimas, tokia versija buvo iškelta tik išnagrinėjus bylą. Atkreiptinas dėmesys, jog visų nepilnamečių liudytojų apklausų metu dalyvavo jų atstovai (motinos), todėl nėra jokio pagrindo išvadoms, kad nepilnamečiams galėjo būti daroma įtaka, kad jie nesuprato duodamų parodymų. Be to, teismo posėdžio metu liudytojai taip pat patvirtino, kad policijos pareigūnai nesakė, kokius parodymus duoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ir pati administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. viso bylos nagrinėjimo metu neminėjo jokio vyriškio, kuris galimai nupirko alkoholį nepilnamečiams, todėl tokia apeliaciniame skunde iškelta versija vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad R. S. kaltė įrodyta ir liudytojų policijos pareigūnų M. B., G. P. parodymais, kurie parodė, kad jie stebėjo parduotuvę, buvo užėję į vidų ir jokių pašalinių asmenų parduotuvėje, kurie būtų galėję nupirkti alkoholį nepilnamečiams, nematė. Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Dėl apeliantės teiginių, kad pagal kasos kvitą, išmuštą 16.56 val., nepilnamečiai ilgą laiką turėjo išbūti parduotuvėje, nes buvo sulaikyti 17.10 val., o per tą laiką mažiausiai 4 žmonės turėjo išeiti, atkreiptinas dėmesys, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė, kad laikas 17.10 val., kai buvo sulaikyti nepilnamečiai, nurodytas apytikslis, t. y. nurodoma, kad apie 17.10 val., todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nepilnamečiai ilgai užtruko parduotuvėje, kad tuo metu buvo daug žmonių ir kad prekes galėjo nupirkti kitas asmuo. Be to, pažymėtina, jog tokias aplinkybes, kad alkoholį pirko kitas asmuo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo paaiškinti iš karto po nepilnamečių sulaikymo į parduotuvę atėjusiems policijos pareigūnams. Neįtikėtina, kad praėjus neilgam laiko tarpui pardavėja būtų neprisiminusi, kam pardavė tokį kiekį alkoholio.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, kad kasos kvitas Nr. 0088 tik patvirtina, kad prekės buvo pirktos A. V. įmonės parduotuvėje, o ne tai, kad prekes įsigijo nepilnamečiai. Šiuo atveju pažymėtina, jog kasos kvitas yra tiks vienas iš visumos byloje nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių R. S. kaltę. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad jie kasos kvito nepasiėmė iš parduotuvės. Pas nepilnamečius rastos prekės atitiko parduotuvėje rastą kasos kvitą, todėl atsižvelgiant į anksčiau paminėtas R. S. kaltę pagrindžiančias aplinkybes, nėra jokio pagrindo netikėti, jog nepilnamečiai prekes įsigijo pagal šį pardavimo kvitą. Dėl apeliacinio skundo teiginių, jog iš kvito matyti, kad, be alkoholinių gėrimų ir cigarečių, buvo dar vienas pirkinys, apie kurį jokių parodymų nė vienas iš nepilnamečių nedavė, nors „susimetant“ pinigus jokių pašalinių pirkinių nebuvo numatyta ir tokių pirkinių būti neturėjo, pažymėtina, kad tai yra tik apeliantės pasvarstymai, turėtų ar neturėtų būti pašalinių prekių, kai „susimeta“ pinigus keli asmenys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, leistinos prekės įsigijimas kartu su alkoholiniais gėrimais nieko bendro neturi su nagrinėjama byla, todėl manytina, kad nebuvo jokio pagrindo jo ir aptarinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu liudytojas T. B. minėjo, kad galėjo kartu pirkti kažkokią smulkmeną – gumą ar žibintuvėlį.

Dėl apeliantės teiginių, kad į bylos nagrinėjimą privalėjo būti įtraukta A. V. IĮ, nes ji yra konfiskuotų prekių savininkė, pažymėtina, kad tokie apeliacinio skundo teiginiai yra niekuo nepagrįsti, kadangi konfiskuotos prekės buvo paimtos iš jas nusipirkusių nepilnamečių.

Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog R. S. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, 185² straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.