- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-365-873/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26033-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- P. S.
- Advokatai
- Karolis Barysas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje nuotoliniu būdu naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“ išnagrinėjo kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Karolio Baryso skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. S. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagą – amfetaminą, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir šią medžiagą išplatino, o būtent, jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 2 d., 9.45 val. įgijo 14,218 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios dalį – 1,250 g – minėtos psichotropinės medžiagos tą pačią dieną, apie 9.45 val., jam priklausančiu automobiliu „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno iki pastato, esančio adresu Agrastų g. 16, Vilniuje, kur už 80 eurų pardavė M. G., o likusią dalį – 12,968 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, laikė savo darbo vietoje – pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje iki tos pačios dienos, 14.30 val., kai policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė 12,968 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
Šiais savo veiksmais P. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje.
2. P. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) tvarka laikinai buvo sulaikytas 2020 m. liepos 2 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi P. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. sausio 2 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 2 d.
Šalies argumentai
4. Skundu Vilniaus apygardos teismui kaltinamojo P. S. gynėjas advokatas Karolis Barysas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria kaltinamajam P. S. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – 10 000 Eur dydžio užstatą, ar kartu su užstatu kompleksą kitų švelnesnių kardomųjų priemonių, užtikrinsiančių BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Visų pirma, kaltinamojo gynėjas nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės taikymo pratęsimo, turėjo atsižvelgti į tai, kad suėmimas yra pati griežčiausia įstatyme numatyta kardomoji priemonė, labiausiai suvaržanti asmens konstitucinę teisę į laisvę. Pažymima, jog teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, įrodančių, patvirtinančių, kad P. S. turėtų būti tęsiama kraštutinė kardomoji priemonė, kad tai yra absoliučiai būtina. Pasak kaltinamojo P. S. gynėjo, teismas nutartyje nurodė vien formalius, šabloniškus motyvus, neatsakė nė į vieną posėdžio metu gynybos išsakytą argumentą. Skundą padavusio asmens teigimu, tokia teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, pagrįsta, be to, ji yra pažeidžianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę į teisingą ir bešališką teismą.
4.2. Skunde nurodoma, jog teismas ignoravo visas įstatyme numatytas aplinkybes, į kurias turi atsižvelgti, suėmimą pratęsė atsižvelgęs tik į tai, kad P. S. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir galimai gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme. Tokia teismo pozicija aiškiai prieštarauja ne tik BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatoms, bet ir lemia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą.
4.3. Akcentuojama, jog teismas neįvertino fakto, kad atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir bebaigiant ikiteisminį tyrimą veikos, kuria įtariamas P. S., kvalifikacija pakito į lengvesnę, už kurią įstatymas numato nors ir laisvės atėmimo, tačiau ženkliai švelnesnę bausmę, negu už veiką, kurios padarymu jis buvo įtariamas pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje (BK 260 straipsnio 2 dalis), ir kurią vertino teismai, nustatydami pagrindus suėmimo skyrimui. Pažymima, kad byla teismui buvo perduota taip pat pagal kaltinimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
4.4. Kaltinamojo P. S. gynėjo manymu, skundžiamoje nutartyje iškelta prielaida, kad P. S. gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Nurodoma, kad P. S. nėra kaltinamas sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, dėl ko jo izoliacija nuo visuomenės būtų absoliučiai būtina.
4.5. Skunde nurodoma, kad P. S. buvo teistas, tačiau tik vieną kartą, turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, nuolatinę pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, pastovų darbą – vadovauja įmonei UAB „duomenys neskelbtini“, kurioje dirba 13 darbuotojų, taigi turi legalų pragyvenimo šaltinį. Pažymima, kad kaltinamojo sutuoktinė O. S. taip pat dirba toje pačioje įmonėje, kuriai vadovauja įtariamasis P. S.. Pasak gynėjo, teismas nevertino, kad kaltinamojo P. S. vadovaujamos įmonės veikla yra siuntų pervežimas, nors įmonėje dirba 13 darbuotojų, tačiau jos veiklą organizuoja, koordinuoja ir jai vadovauja asmeniškai pats P. S.. Atkreipiamas dėmesys, jog įmonės veikla ir rezultatai itin priklauso nuo kaltinamojo dalyvavimo įmonės veikloje, todėl jeigu jis toliau būtų suimtas, įmonės tolimesnis veiklos vykdymas gali sustoti.
4.6. Skundą padavusio asmens teigimu, svarbi aplinkybė tai, kad kaltinamasis su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, su kuriais jį sieja tvirti šeimyniniai santykiai. Kaltinamojo jaunesnysis brolis V. S. (duomenys neskelbtini) mirė, be tėvo liko mažametis sūnus, kuriuo iki suėmimo rūpinosi būtent kaltinamasis P. S.. Be to, nurodoma, kad P. S. neturi jokių giminių, artimųjų ar kitokio pobūdžio ryšių užsienyje, taip pat neturi jokio turto kitose valstybėse. Visi socialiniai ryšiai jį sieja tik su Lietuva. Kaltinamojo P. S. gynėjo manymu, tvirti P. S. socialiniai ryšiai, darbas, verslo situacija, jį sulaikys nuo bėgimo ar slėpimosi.
4.7. Skunde nurodoma, jog įstatymas nustato, kad parenkant kardomosios priemonės rūšį būtina atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) sveikatos būklę. Byloje yra pateikti medicininių dokumentų išrašai, kurie patvirtina, kad P. S. turi sveikatos problemų – plaučiuose jam formuojasi bulos (oro pūslės), kurios didėja, dėl ko jam reikalingas medicininis stebėjimas. Taip pat, jis turi nuolat sekti savo cholesterolio ir cukraus kiekius kraujyje. Tai, pasak gynėjo, dar labiau mažina tikimybę, kad jis galėtų bėgti ar slėptis. Be to, teismas privalėjo įvertinti faktą, kad viešoje erdvėje yra pateikta informacija apie tai, jog įkalinimo įstaigose nevaldomai plinta korona virusas, kadangi kaltinamasis serga plaučių liga, jam pavojinga užsikrėsti šiuo virusu.
4.8. Akcentuojama, jog bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad P. S. planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, jų nenurodė ir teismas. Vien tas faktas, kad P. S. buvo anksčiau teistas, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pakartotinio nusikalstamumo rizikos. Pažymima, kad kaltinamasis turi darbą, įmonės apyvarta siekia iki 0,5 milijono eurų, taip pat teismui yra pateikti duomenys apie jo ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas. Pasak gynėjo, tokie duomenys aiškiai rodo, kad kaltinamasis turi legalų pragyvenimo šaltinį ir nėra jokio pagrindo teigti, jog iki teismo paleistas į laisvę P. S. toliau darytų nusikalstamas veikas, siekdamas gauti pajamų pragyvenimui.
4.9. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kaip, paskyrus kaltinamajam intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą, kartu su įmokėtu 10 000 Eur užstatu, jis ir toliau turėtų galimybę pabėgti ar pasislėpti, o taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymima, kad kaltinamojo sutuoktinė O. S. ir mama A. S. už kaltinamąjį P. S. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą yra įmokėjusios 10 000 Eur užstatą. Pasak gynėjo, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, šeimą, mažamečius vaikus, sveikatos problemų, tokio dydžio užstatas, kartu su kitomis galimomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, garantuotų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimą, tuo pačiu, išlaikytų proporcingumą tarp viešojo intereso apsaugos ir žmogaus teisių.
4.10. Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, kurioje aukštesnysis teismas jau buvo pasisakęs dėl tikslingumo toliau tęsti suėmimą P. S., kai pasibaigs dabartinis suėmimo terminas.
4.11. Nurodoma ir tai, jog P. S. supranta, kad už padarytą nusikalstamą veiką privalės atlikti jam teismo paskirtą bausmę, jis savo kaltės neneigia, ją pripažįsta visiškai, tačiau įvertinus pasikeitusią bylos situaciją (inkriminuojamos veikos kvalifikaciją), jo turimus tvirtus socialinius ryšius, įgyvendinant BPK 11 straipsnio reikalavimą nevaržyti asmens teisių labiau nei būtina, P. S. dar iki nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo turėtų būti suteikta galimybė pasimatyti su šeima, mažamečiais vaikais, globotu mirusio brolio vaiku, susitvarkyti darbo, įmonės veiklos reikalus, įvairius buitinius, sveikatos priežiūros klausimus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą nepateikta. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė tenkinti skundą, akcentavo, kad skundžiama nutartis priimta formaliais pagrindais, atkreipė dėmesį į lengvinantį kaltinamojo padėtį veikos kvalifikavimo pakeitimą, į kaltinamojo poziciją – pripažįsta kaltę. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Karolio Baryso skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas vertina skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, t. y., ar pagrįstai buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam P. S..
7. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino, kad byloje tokie duomenys yra: kaltinamųjų parodymai, liudytojų parodymai, specialistų išvados, kratų protokolai, kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Šioje proceso stadijoje kaltės klausimas taip pat nesvarstomas.
8. Skundžiamoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam P. S. pratęsė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) numatytais pagrindais. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
9. Apylinkės teismas pagrįstai suėmimo terminą kaltinamajam P. S. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, P. S. kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra saistomas tam tikrais socialiniais, šeimyniniais, ekonominiais ryšiais, tačiau šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant, ar būdamas laisvėje kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo proceso, jos turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad P. S. praeityje teistas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, naują sunkią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, galima teigti, kad galimai padarytas nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas, padarytas siekiant piniginės naudos. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Šiuo atveju, kaltinamąjį P. S. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nepaneigia bėgimo nuo teismo tikimybės bei leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gręsiančios atsakomybės kaltinamasis P. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad duomenų, pagrindžiančių kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, buvimą taip pat yra pakankamai.
12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo, įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys.
13. P. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Skunde apeliuojama į tai, kad veikos, kuria kaltinamas P. S., kvalifikacija pakito į lengvesnę, nei ta, kurios padarymu jis buvo įtariamas pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje (BK 260 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė nepaneigia griežčiausios kardomosios priemonės taikymo būtinumo. Kaip jau minėta, nusikalstama veika, kuria kaltinamas P. S., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo P. S. asmenybės pavojingumas tik patvirtina manymą, kad naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybė kaltinamajam būnant laisvėje yra reali. Kaltinamojo gynėjas akcentuoja, jog P. S. teistas tik vieną kartą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis teistas už analogišką nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atsidėjimo laikotarpiu jam vėl pareikštas naujas įtarimas dėl analogiškos veikos padarymo. Priešingai, nei nurodoma skunde, ankstesnis suimtojo teistumas neabejotinai turi būti vertinamas sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos, o atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, neatmestina ir pelnymosi iš nusikalstamos veikos galimybė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
14. Skunde nurodoma, kad P. S. turi darbą, vadovauja įmonei UAB „duomenys neskelbtini“, kurioje dirba 13 darbuotojų, kaltinamojo sutuoktinė O. S. taip pat dirba toje pačioje įmonėje. Gynėjo teigimu, tokie duomenys rodo, kad kaltinamasis turi legalų pragyvenimo šaltinį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, P. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su galimu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, veika galimai padaryta dėl savanaudiškų tikslų, siekiant gauti neteisėtų pajamų, todėl apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis galėjo gauti ir iš nusikalstamos veikos. Be to, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, psichotropines medžiagas – amfetaminą, kaltinamasis galimai laikė savo darbo vietoje.
15. Skunde akcentuojamos šeimyninės aplinkybės, gyvenamosios vietos turėjimas. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Pažymėtina, kad kaltinamojo turimi socialiniai, šeimyniniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimai nusikalstamos veikos darymo.
16. Skunde daug dėmesio skiriama kaltinamojo sveikatos problemoms, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog įstatymas numato laikomo suimto įtariamojo (kaltinamojo) teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Pasak gynėjo, įkalinimo įstaigose nevaldomai plinta korona virusas, o atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis serga plaučių liga, jam pavojinga užsikrėsti šiuo virusu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad vien tuo pagrindu P. S. turi būti paleistas iš suėmimo, paskiriant jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Be to, dėl šalyje paskelbto karantino įkalinimo vietose imamasi atitinkamų prevencinių priemonių, siekiant išvengti didesnio Covid-19 viruso protrūkio.
17. Skunde nurodoma, kad P. S. dar iki nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo turėtų būti suteikta galimybė pasimatyti su šeima, mažamečiais vaikais, globotu mirusio brolio vaiku, susitvarkyti darbo, įmonės veiklos reikalus, įvairius buitinius, sveikatos priežiūros klausimus. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Vis tik, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o tai iš esmės eliminuoja bet kokios švelnesnės kardomosios priemonės, tarp jų ir užstato ir (ar) kitų švelnesnių kardomųjų priemonių, taikymo galimybę. Šios išvados nepaneigia skunde dėstomi argumentai, tuo pačiu ir dėl įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties turinio. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti, skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pratęstą suėmimo terminą P. S. palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.