Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs perduotino asmens K. S. gynėjo advokato Marijaus Veličkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietė K. S. perduota Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Kembridžšyro Magistratų teismo 2020 m. spalio 9 d. išduotą Europos arešto orderį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – ir Jungtinė Karalystė) kompetentingos institucijos – Kembridžšyro magistratų teismo 2020 m. spalio 9 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO) dėl Lietuvos Respublikos pilietės K. S. (ankstesnė pavardė – K.) perdavimo Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šiame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas.

4. Vykdant Europos arešto orderį K. S. 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo laikinai sulaikyta. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi K. S. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. To paties apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas K. S. pratęstas 3 mėnesiams.

5. K. S. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, dalyvaujant gynėjui advokatui Marijui Veličkai, buvo supažindinta su Europos arešto orderio turiniu, taip pat jai buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. K. S. nesutiko būti perduota pagal Europos arešto orderį Jungtinei Karalystei.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai

9. Atsiliepimų į perduotino asmens K. S. gynėjo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, K. S. perdavimo pagal Europos arešto orderį bylos medžiaga bei K. S. gynėjo skundu, konstatuoja, kad sprendimas perduoti K. S. Jungtinei Karalystei yra teisėtas ir pagrįstas. Priešingai nei teigiama K. S. gynėjo skunde, priimdamas skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos teismas nepažeidė nei tarptautinių (Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (keisto Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR), Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – ir Susitarimas)), nei nacionalinių teisės aktų (BK 9 ir 9¹ straipsnių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 71, 71¹, 73 straipsnių) reikalavimų. Papildomai pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje neišvengta spėjamojo, numanomojo pobūdžio teiginių apie Jungtinės Karalystės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso stadijų, procesinių dokumentų įteikimo tvarkos ypatumus ir skirtumus, bet atskirų teismo išvadų netinkamas motyvavimas nepaneigia priimto sprendimo perduoti K. S. Jungtinei Karalystei pagal Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui vykdyti teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, Europos arešto orderis K. S. atžvilgiu buvo išduotas 2020 m. spalio 9 d. Tačiau 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje numatytam pereinamajam laikotarpiui, nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Jungtinės Karalystės tarpusavio santykius reglamentuoja Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas. Šiame Susitarime be kitų svarbių klausimų taip pat nustatyta ir ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybės narių ir Jungtinės Karalystės tvarka (Susitarimo Trečios dalies VII antraštinė dalis). Susitarimo 596 straipsnyje numatyta, kad ekstradicija tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės grindžiama perdavimo pagal arešto orderį mechanizmu. Taigi, nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenų perdavimas Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti ar paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti vykdomas ne pagal Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR nuostatas, o pagal Susitarimo nuostatas, bei tuo tikslu išduodamą Arešto orderį, kuris Europos Sąjungos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės tarpusavio santykiuose pakeitė Europos arešto orderį. Kita vertus, Susitarimo 632 straipsnyje nustatyta, kad Susitarimo nuostatos taikomos Europos arešto orderiams, kuriuos kuri nors valstybė pagal Sprendimą išdavė iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., jei prašomas perduoti asmuo nebuvo suimtas arešto orderio vykdymo tikslu iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Kadangi K. S. buvo laikinai sulaikyta po pereinamojo laikotarpio pabaigos, todėl K. S. perdavimas Jungtinei Karalystei pagal anksčiau išduotą Europos arešto orderį yra galimas, tik vykdytinas pagal Susitarimo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Susitarimo nuostatos dėl Arešto orderio išdavimo pagrindų, sąlygų ir vykdymo tvarkos iš esmės yra tapačios nuostatoms, reglamentuojančios Europos arešto orderio išdavimą ir vykdymą.

12. Analogiškai kaip ir asmenų ekstradicijos pagal tarptautinę sutartį arba asmens perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei pagal išduotą Europos arešto orderį atveju, taip ir priimant sprendimą dėl asmens perdavimo pagal Susitarimą išduotą Arešto orderį (kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Susitarimo nuostatos taikytinos ir Europos arešto orderiui), teismas privalo patikrinti, ar laikytasi orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas orderį išdavusiai valstybei. Asmens perdavimo kitai valstybei sąlygos ir tvarka bei pagrindai, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas prašančiajai valstybei, yra nurodyti ne tik tarptautiniuose teisės aktuose ir susitarimuose, bet ir BK 9, 9¹ straipsniuose, BPK 71, 71¹, 73 straipsniuose. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Vilniaus apygardos teismas šias aplinkybes patikrino ir pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių K. S. negali būti perduota Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

13. Įvertinus Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos išduotą Europos arešto orderį, taip pat papildomai Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateiktą informaciją, nenustatyta, kad išduotame Europos arešto orderyje būtų esminių trūkumų dėl jo turinio ir formos. Europos arešto orderyje nurodyta informacija atitinka tiek Europos arešto orderio išdavimo metu taikytino Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje, tiek šiuo metu galiojančio Susitarimo 606 straipsnyje arešto orderiui keliamus reikalavimus. Europos arešto orderyje suprantamai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant galimai padaryta nusikalstama veika, nurodytos baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuotina nusikalstama veika, nuostatos.

14. Susitarimo 599 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Arešto orderis gali būti išduotas už veikas, už kurias pagal orderį išduodančiosios valstybės teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent 12 mėnesių, arba tais atvejais, kai bausmė jau paskirta arba sprendimas dėl įkalinimo priimtas – bent 4 mėnesiai. K. S. prašoma perduoti Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Jungtinės Karalystės 2002 m. įstatymo dėl nusikalstamu būdu įgyto turto 327(1) straipsnyje ir 334 straipsnyje (dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konvertavimo), Jungtinės Karalystės 1971 m. įstatymo dėl netinkamo narkotikų naudojimo 4(2)(b) straipsnyje ir 4 priede (dėl kanapių gamybos) numatytas nusikalstamas veikas, už kurias numatyta laisvės atėmimo iki 14 metų bausmė. Pagal Susitarimo 599 straipsnio 4 dalį abipusio baudžiamumo sąlyga netaikoma veikoms, numatytoms to paties straipsnio 5 dalyje, ir jei už šias veikas arešto orderį išduodančioje valstybėje baudžiama laisvės atėmimu arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent treji metai. Nagrinėjamu atveju K. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal nurodytas faktines aplinkybes atitinka Susitarimo 599 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veikas – neteisėtą prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimą. Šios veikos pažymėtos ir K. S. išduoto Europos arešto orderio e dalyje. Kita vertus, pagal Europos arešto orderio e dalyje nurodytą K. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių aprašymą K. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, todėl nagrinėjamu atveju abipusio veikos baudžiamumo sąlyga taip pat yra nustatyta.

15. Pažymėtina, kad tiek Europos arešto orderio, tiek jį Europos Sąjungos valstybės narių ir Jungtinės Karalystės tarpusavio santykiuose pakeitusio pagal Susitarimo nuostatas išduodamo Arešto orderio mechanizmas remiasi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, todėl asmens perdavimo pagal arešto orderį klausimą sprendžianti valstybė netiria arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nesprendžia klausimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumo ar asmens veiksmų kvalifikavimo teisingumo.

16. Byloje ne tik nustatyti visi formalūs pagrindai perduoti K. S. Jungtinei Karalystei, bet, priešingai nei teigiama skunde, nėra ir imperatyvių bei diskrecinių K. S. išduoto Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Susitarimo 600-603 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos BK normose.

17. Skunde nepagrįstai teigiama, kad K. S. negali būti perduota Jungtinei Karalystei pagal išduotą Europos arešto orderį, kadangi tai pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves (BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šis skundo argumentas grindžiamas tuo, kad K. S. nebuvo tinkamai pranešta apie 2020 m. kovo 12 d. vykusį teismo posėdį, todėl ji nežinojusi apie bylos nagrinėjimą, į šį teismo posėdį neatvyko, po ko 2020 m. kovo 12 d. buvo išduotas pirmosios instancijos teismo – Kembridžšyro magistratų teismo arešto orderis.

17.1. Atmetant skundo autoriaus teiginius apie nesilaikytą teismo dokumentų siuntimo tvarką ir Europos Sąjungos reglamento nuostatas, pažymėtina, kad K. S. išduoto Europos arešto orderio d dalyje ir nėra nurodyta, jog K. S. buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas atvykti į 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pagal byloje turimus duomenis galima daryti išvadą, jog K. S. buvo kitomis priemonėmis informuota ir žinojo apie būsimą teismo posėdį.

17.2. Kaip nurodyta Europos arešto orderyje, K. S. šaukimas į 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdį buvo surašytas ir išsiųstas gyvenamosios vietos adresu 2020 m. vasario 7 d. bei nebuvo grąžintas kaip neįteiktas. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme papildomai iš Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos gauta pranešimo apie baudžiamuosius kaltinimus (dokumente anglų kalba nurodyta „Notice of Criminal Charge“, dokumento vertime į lietuvių kalbą „Pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo“, dėl dokumentų oficialaus vertimo į lietuvių kalbą netikslumų bus pasisakyta vėliau) kopija, iš kurios matyti, kad pranešimas parengtas siuntimui 2020 m. vasario 7 d., 11:22 val., pranešime nurodyta K. S. (pranešime nurodyta ankstesnė pavardė – K.) atvykti į Piterboro magistratų teisme 2020 m. kovo 12 d., 10:00 val., vyksiantį teismo posėdį, išdėstytos nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinama K. S.. Taip pat Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas šį pranešimą surašiusio ir atspausdinusio asmens (R. B.) apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad pranešimas apie baudžiamuosius kaltinimus K. S. buvo parengtas pristatyti pirmos klasės paštu jos gyvenamosios vietos adresu. Nepaisant to, kad byloje nėra duomenų dėl pranešimo apie baudžiamuosius kaltinimus įteikimą asmeniškai K. S., skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti Europos arešto orderyje nurodytomis aplinkybėmis ir papildomai iš Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų gautais duomenimis, patvirtinančiais, kad pranešimas apie baudžiamuosius kaltinimus K. S. buvo išsiųstas ir pristatytas gyvenamosios vietos adresu, kur K. S. gyveno iki 2020 m. vasario mėnesio pabaigos kol išvyko iš Jungtinės Karalystės.

17.3. Pažymėtina, kad K. S. informavimas apie 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdį siejamas ne vien su pranešimo apie baudžiamuosius kaltinimus išsiuntimu ir pristatymu gyvenamosios vietos adresu, bet ir K. S. sutuoktinio atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos metu paskelbtu viešu žodiniu pareiškimu apie 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdį. Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų papildomai Vilniaus apygardos teismui pateiktame paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. vasario 7 d. Piterboro Karūnos teisme K. S. sutuoktinis V. K. buvo nuteistas už pavojingo vairavimo, kuris sukėlė mirtį, nusikaltimą, viešai vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ir K. S., šio teismo posėdžio metu prokuroras informavo teisėją, kad K. S. ir jos sutuoktinis 2020 m. kovo 12 d. turi dalyvauti Piterboro Magistratų teisme, kur jiems abiems būtų pateikti kaltinimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, kad tą pačią dieną (2020 m. vasario 7 d.) K. S. buvo parengtas ir išsiųstas pranešimas apie baudžiamuosius kaltinimus. Be to, papildomai pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad K. S. ir jos sutuoktinį V. S. atstovavo tos pačios advokatų kontoros advokatai. Kadangi perdavimo pagal arešto orderį procedūra yra grindžiama bendradarbiaujančių valstybių tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų pateiktos informacijos teisingumu. Tuo labiau kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant dėl kardomosios priemonės paskyrimo, K. S. nurodė, jog kaip žiūrovė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjama sutuoktinio V. S. baudžiamoji byla, taip pat žinojo, jog tiek sutuoktiniui V. S., tiek galimai jai (K. S.) bus pateikti kaltinimai dėl kitų nusikalstamų veikų, netgi teigė, žinojusi apie vykdomą jos paiešką. Papildomai Vilniaus apygardos teisme gauta medžiaga (2019 m. liepos 15 d. ir 22 d. pareigūnų, dalyvavusių sulaikant K. S. ir atliekant kratą jos gyvenamojoje vietoje, apklausos protokolai, K. S. 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. liepos 20 d., 2019 m. spalio 4 d. apklausų protokolai) patvirtina, kad K. S. buvo sulaikyta, ne vieną kartą apklausta, jos gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, šių procesinių veiksmų metu K. S. išaiškinant, jog jos atžvilgiu yra atliekamas tyrimas dėl galimo pinigų plovimo, kanapių auginimo.

17.4. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad K. S. buvo žinoma apie jos atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, dėl kurių 2020 m. vasario 7 d. buvo parengtas ir išsiųstas pranešimas apie baudžiamuosius kaltinimus ir dėl kurių prašoma perduoti ją pagal Europos arešto orderį Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti, taip pat K. S. buvo žinoma apie 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdį, kuriame jai būtų buvę pateikti kaltinimai. Todėl šioje dalyje gynėjo skundo argumentai dėl pažeistos K. S. teisės į teisingą teismą yra nepagrįsti.

18. Atmetami kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog K. S. negali būti perduota Jungtinei Karalystei pagal Europos arešto orderį BK 9¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, nes Europos arešto orderyje trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl K. S. perdavimo priimti, ir Europos arešto orderį išdavusi Jungtinė Karalystė per nustatytą terminą jos nepateikė.

18.1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant prokurorės pareiškimą dėl K. S. perdavimo Jungtinei Karalystei pagal Europos arešto orderį, nutarta šį orderį išdavusios šalies kompetentingų institucijų paprašyti pateikti papildomą informaciją, pagrindžiančią, kad K. S. buvo pateikti kaltinimai, kokio jie turinio, kad K. S. žinojo apie kaltinimus bei šaukimą į teismo posėdį, susijusį su kaltinimų nagrinėjimu. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos pateikė pranešimo apie baudžiamąjį kaltinimą kopiją, iš kurios matyti, kada šis pranešimas buvo parengtas ir išsiųstas K. S. jos gyvenamosios vietos adresu, kitą informaciją apie minėto asmens informavimą apie būsimą teismo posėdį, kuriame būtų nagrinėjami K. S. pareikšti kaltinimai, taip pat buvo pateikti Jungtinės Karalystės pareigūnų, sulaikiusių K. S. ir atlikusių kratą jos gyvenamojoje vietoje, ir pačios K. S. apklausų protokolai, patvirtinantys, kokio pobūdžio procesiniai veiksmai buvo atliekami su šiuo asmeniu.

18.2. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad papildomai gautos informacijos pakanka Europos arešto orderyje nurodytoms aplinkybėms visapusiškai ir išsamiai patikrinti, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai netaikė BK 9¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyto pagrindo atsisakyti perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį. Kadangi Europos arešto orderyje nėra nurodyta, kad K. S. buvo asmeniškai įteiktas šaukimas į 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdį, todėl šiuo atveju gynėjo skunde akcentuojamos pažymos apie teismo šaukimo įteikimą K. S. nebuvimas (įvertinant ir 17 nutarties punkte nurodytas aplinkybes) nesudaro pagrindo pripažinti, jog byloje trūksta informacijos sprendimui dėl K. S. perdavimo Jungtinei Karalystei pagal Europos arešto orderį priimti. Kiti gynėjo teiginiai apie Europos arešto orderio turinio trūkumus ir papildomai gautos informacijos neišsamumą yra deklaratyvūs bei prieštarauja bylos medžiagai. Pažymėtina, kad tokias bylai reikšmingas aplinkybes kaip K. S. žinojimas apie jai reiškiamus kaltinimus, informavimas apie būsimą teismo posėdį nebūtinai patvirtina vien tik gynėjo prašyti pateikti teismo posėdžio protokolai ar garso įrašai, o ir kiti duomenys.

19. Taip pat nepagrįsti gynėjo teiginiai apie netinkamai taikytas BK 9¹ straipsnio 7 dalies nuostatas, numatančias, kad jeigu Europos arešto orderis išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo gali būti perduodamas su sąlyga, kad asmuo, dėl kurio Europos arešto orderį išdavusi valstybė priėmė nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų perduotasis asmuo arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

19.1. Skundžiama nutartimi K. S. buvo perduota Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti su sąlyga, jog priėmus nuosprendį, K. S. bus grąžinta į Lietuvos Respubliką atlikti jai paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų pati K. S. arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kaip tai ir yra numatyta BK 9¹ straipsnio 7 dalyje. Taigi, Vilniaus apygardos teismas minėtą teisės normą įgyvendino tinkamai, tolimesnė šios sąlygos laikymosi ir vykdymo kontrolė yra ne teismo kompetencijoje ir jokių papildomų sprendimų apygardos teismas dėl šios sąlygos įgyvendinimo priimti negali.

19.3. Gynėjas skunde neteisingai interpretuoja Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos raštą. Priešingai nei teigiama skunde, Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerija nenusimatė išimties grąžinti K. S. Lietuvai tik tada, kai K. S. Jungtinėje Karalystėje atliks laisvės atėmimo bausmę, į kurią būtų pakeista nesumokėta finansinė bauda, jei tokia būtų paskirta. Pagal Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos raštą, K. S. grąžinimas į Lietuvą gali būti atidėtas tik kol bus nustatyta laisvės atėmimo bausmė vietoje nesumokėtos finansinės baudos, jei tokia būtų paskirta, bet ne iki visiško laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

20. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog pagal byloje pateiktus duomenis nėra aišku, koks K. S. procesinis statusas Jungtinėje Karalystėje, t. y. ar K. S. perduodama kaip įtariamoji, ar kaip kaltinamoji.

20.1. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal arešto orderį asmuo perduodamas arba paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti, arba baudžiamajam persekiojimui vykdyti, neišskiriant konkretaus procesinio statuso, todėl procesinio statuso nustatymas iš esmės neturi įtakos sprendimui dėl asmens perdavimo pagal arešto orderį.

20.2. Gynėjo skundo argumentai šioje dalyje grindžiami Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos pateikto dokumento, angliškai pavadinto „Notice of Criminal Charge“, oficialiu vertimu į lietuvių kalbą „Pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo“. Šio dokumento vertime išvardijant K. S. inkriminuojamas nusikalstamas veikas taip pat nurodyta, kad ji (K. S.) įtariama šiais nusikaltimais (angliškai „you are charged with“), bet to paties dokumento skilties „Bausmės sumažinimas asmeniui pripažinus kaltę“ vertime nurodyta „būsite sutikę su kaltinimais“ (angliškai „you have admitted the charge“). Taigi, to paties dokumento vertime angliškas žodis „charge“ verčiamas tiek kaip įtarimas, tiek kaip kaltinimas, dėl tokio neatitikimo nustatant K. S. procesinį statusą negalima vadovautis vien aptariamo dokumento vertimu. Pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos 2021 m. spalio 7 d. rašto, su kuriuo ir buvo pateiktas anksčiau aptartas dokumentas „Notice of Criminal Charge“, vertime nurodyta, kad asmeniui siunčiamame šaukime būna išvardinti visi kaltinimai (angliškai „charges“). Be to, ir šį dokumentą (angliškai „Notice of Criminal Charge“) parengusio pareigūno apklausos protokolo vertime dokumento pavadinimas išverstas kaip „Pranešimas apie baudžiamąjį kaltinimą“. Taip pat ir Europos arešto orderio e dalyje, kurioje aprašytos nusikalstamos veikos, Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto 1 ir 5 punktuose, aprašant baudžiamąjį procesą Jungtinėje Karalystėje, angliškas žodis „charge“ verčiamas kaip kaltinama, kaltinimas (kaltinimai).

20.3. Akivaizdu, kad dokumento, kurio angliškas pavadinimas „Notice of Criminal Charge“, pavadinimas oficialiame vertime išverstas klaidingai, nes šiame dokumente pranešame ne apie įtarimą, o kaltinimus, dėl kurių kviečiama atvykti pasisakyti į teismą. Tai patvirtina ir minėtame 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto 5 punkte aiškiai aprašyta Jungtinėje Karalystė vykstančio baudžiamojo proceso eiga – po apklausų tyrėjų (dažniausiai policijos) gauti įrodymai perduodami prokurorui, kad šis nuspręstų dėl kaltinimų pateikimo, po prokuroro sprendimo išduodamas šaukimas (tas pats dokumentas, kurio angliškas pavadinimas „Notice of Criminal Charge“ oficialiame vertime į lietuvių kalbą buvo išverstas kaip „Pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo“), kad kaltinamasis atvyktų į teismą ir atsakytų į kaltinimus. Kadangi K. S. buvo surašytas ir išsiųstas „Pranešimas apie baudžiamąjį kaltinimą“, kuriame išdėstytos veikos, kurių padarymu kaltinama K. S., bei nurodyta K. S. atvyti į teismą pasisakyti dėl jai pareikštų kaltinimų, todėl skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių dėl K. S. kaip kaltinamosios procesinio statuso Jungtinėje Karalystėje vykstančiame baudžiamajame procese. Be kita ko, gynėjas advokatas Marijus Velička teismo posėdyje prašydamas Vilniaus apygardos teismo kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingas institucijas dėl papildomos informacijos pateikimo pats aiškiai įvardijo, kad jeigu K. S. būtų pateikti kaltinimai, būtų surašytas kaltinamasis aktas, angliškai „Notice of Criminal Charge“.

21. Nepagrįstai gynėjo skunde akcentuojama ir tariamai pažeista teisė į gynybą teismui neužtikrinus visų iš Jungtinės Karalystės gautų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, o būtent išvertus K. S. apklausos protokolo du pirmuosius lapus iš keturiasdešimt aštuonių. Pažymėtina, kad prašymas pateikti papildomus dokumentus buvo grindžiamas siekiu išsiaiškinti, kokie kaltinimai buvo pateikti K. S. ir ar jai buvo žinoma apie jos atžvilgiu vykdytą tyrimą bei pateiktus kaltinimus. Kaip matyti iš 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. liepos 20 d., 2019 m. spalio 4 d. apklausų protokolų, būtent pradedant apklausas K. S. būdavo supažindinama, kokiame tyrime ir dėl kokių veikų bus apklausiama, K. S. būdavo išaiškinamos jos teisės, o vėliau būdavo užduodami konkretūs klausimai, siekiant išsiaiškinti galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Taigi, iš pateiktų apklausų protokolų tik apklausos pradžioje užfiksuotos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl K. S. perdavimo pagal Europos arešto orderį. Kaip jau buvo nurodyta, asmens perdavimo pagal arešto orderį klausimą sprendžianti valstybė netiria arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nesprendžia klausimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumo ar asmens veiksmų kvalifikavimo teisingumo, todėl priimtas sprendimas neversti didelės apimties 2019 m. spalio 4 d. K. S. apklausos protokolo likusios dalies yra logiškas ir pateisinamas. Nors gynėjas skunde nurodo, kad neišvertus likusios dalies K. S. apklausos protokolo, buvo apribota galimybė pateikti atsikirtimus, visgi dėl kokių būtent aplinkybių gynėjas negalėjo pateikti atsikirtimų ir kaip konkrečiai buvo apribota teisė į gynybą skunde nedetalizuojama.

22. Taip pat K. S. teisė į gynybą ir teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą nebuvo pažeistos Lietuvos apeliaciniame teisme perduotino asmens gynėjo skundą išnagrinėjus nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka. BPK 74 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis. Taigi, skundas dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties gali būti nagrinėjamas arba teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, arba nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta konkrečių sąlygų, kuriais atvejais skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl skundo nagrinėjimo forma parenkama atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinus būtinybę išklausyti proceso dalyvių žodinių paaiškinimų, galimą papildomų klausimų uždavimą perduotinam asmeniui ar papildomų duomenų išsireikalavimą. Perduotino asmens gynėjo skunde buvo nurodytas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti papildomą įrodymų tyrimą, bet prašymas dėl papildomo įrodymų tyrimo buvo deklaratyvus ir nekonkretizuotas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl K. S. perdavimo Jungtinei Karalystei, tenkino iš esmės visus perduotino asmens gynėjo prašymus dėl papildomų duomenų išsireikalavimo iš Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų, kurios turimus duomenis pateikė per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Vien gynėjo nesutikimas su pateiktų duomenų išsamumu ir Vilniaus apygardos teismo motyvais vertinant pateiktus duomenis, nesudaro savarankiško pagrindo papildomam įrodymų tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, perduotino asmens K. S. gynėjo advokato Marijaus Veličkos skundas Lietuvos apeliaciniame teisme paskirtas nagrinėti nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka. Kita vertus, skundo nagrinėjimas nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka neužkerta galimybės proceso dalyviams pateikti skundą nagrinėjančiam teismui papildomus paaiškinimus dėl bylos aplinkybių ar prašymus. Tokia teisė proceso dalyviams buvo išaiškinta 2021 m. gruodžio 2 d. išsiuntus pranešimą apie skundo nagrinėjimą. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gruodžio 7 d. gautas papildomas K. S. gynėjo advokato Marijaus Veličkos prašymas, kuriame prašoma nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka ir atlikti įrodymų tyrimą, bet vėlgi prašyme nedetalizuota, dėl kokių aplinkybių ir kokios apimties įrodymų tyrimą prašoma atlikti. Tokie deklaratyvaus pobūdžio prašymai skundą BPK 74 straipsnio tvarka nagrinėjančio aukštesniojo teismo neįpareigoja surengti teismo posėdžio ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gynėjo advokato Marijaus Veličkos nurodyta BPK 325¹ straipsnio 4 dalis yra taikoma nagrinėjant baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka pagal BPK XXV skyriaus nuostatas, bet pagal analogiją nėra taikytinos skundus BPK 74 straipsnio, 364 straipsnio ar BPKX dalyje nagrinėjantiems teismams.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti K. S. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

perduotino asmens K. S. gynėjo advokato Marijaus Veličkos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.