- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-2124-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02680-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- N. P., V. F.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3847-845/2012 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams N. P. ir V. F. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus N. P. ir V. F. su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė (toliau - Savivaldybė) yra buto (toliau - butas), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir nurodytą butą.
Nurodė, kad 2007-10-09 tarp VšĮ „Vilniaus butas“ ir N. P. buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-NO7/0517 (toliau – Sutartis). Nuomos sutartyje numatyta, jog butas išnuomojamas N. P. ir jos šeimos nariui broliui V. F.. Sutarties 12 p. įtvirtino nuomininkės pareigą vieną kartą per trejus metus pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius įrodymus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ Registrų centro pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams. Sutarties 13 punktu nuomininkė įsipareigojo minėtus dokumentus pateikti po trijų metų, iki balandžio 30 dienos, nuo Sutarties pasirašymo dienos. Pažymėjo, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 5 d. nustatyta, jog socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius, ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio str. 4 d. nustatytų duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės institucijai metu teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. 2010 m. liepos 1 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę su prašymu patvirtinti teisę į socialinį būstą bei pateikė pažymas apie savo pajamas, Naujininkų seniūnijos pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, informaciją apie šeimyninę padėtį, kitas pažymas, tačiau nepateikė visų šeimos narių turto ir pajamų deklaracijos, todėl suėjus Sutartyje nurodytam terminui nebuvo galima įvertinti atsakovės ir jos šeimos narių gaunamų pajamų ir turimo turto. Tokiu būdu atsakovei N. P. ir jos šeimos nariams teisė į socialinį būstą liko nepatvirtinta. 2012-01-25 ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ rašte „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. 1.35-12/188 informavo atsakovę pateikti visų šeimos narių Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas. Minėtu raštu atsakovė informuota ir apie tai, kad nurodytų dokumentų nepateikus iki 2012-02-06, Sutartis bus laikoma pasibaigusia. Kadangi atsakovė prašomų dokumentų iki rašte nurodyto termino nepateikė, vadovaujantis Sutarties 40.2 punktu, Sutartis pasibaigė, o kadangi atsakovė su broliu V. F. ir toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikytina, jog jie yra užėmę patalpas savavališkai ir turi būti CK 6.612 str. numatyta tvarka iškeldinti.
Atsiliepimas
Atsakovai N. P. ir V. F. atsiliepimų į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir ginčo butą. 2007-10-09 gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo Nuomos sutarties Nr. 1.39-NO7/0517 pagrindu buvo išnuomotos atsakovei N. P. ir jos šeimos nariui – broliui V. F.. Nuomos sutarties 11-13 punktais atsakovė N. P. įsipareigojo mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius bei vieną kartą per trejus metus pateikti teises į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus. Atsakovė N. P. 2010-07-01 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama patvirtinti teisę į socialinį būstą, nurodydama sutikimą, kad duomenys būtų patikrinti Registrų centre bei pateikė pažymas apie savo pajamas, pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo, Vilniaus m. savivaldybės Naujininkų seniūnijos pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, informaciją apie šeimyninę padėtį, VĮ Registrų centro pažymą apie nekilnojamąjį turtą, taip pat pažymas, jog įsiskolinimų už buto nuomą bei komunalines paslaugas neturi, taip pat asmens dokumento kopiją bei socialinio būsto gyvenamųjų patalpų sutarties kopiją.
Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra bedarbė, jos gaunamos pajamos sudaro 315 Lt (b.l. 20-21), nekilnojamojo turto ji neturi (b.l. 24), yra atsiskaičiusi už vandenį, elektros energiją, ir kitas paslaugas (b.l. 25-27), neturi įsiskolinimų ieškovui (b.l. 28). Taip pat konstatavo, jog atsakovė pagrindinius dokumentus, nurodytus aukščiau minėtos Sutarties 12 p., t.y. būtent tuos, kurie iš esmės apibūdina jos turtinę padėtį, sprendžiant dėl jos teisės į socialinį būstą, pateikė ieškovui. Įvertinęs atsakovės pateiktų dokumentų - pažymų apie jos gaunamas pajamas, turimą turtą, turinį, padarė išvadą, jog teisės į socialinį būstą ji neprarado. Ta aplinkybė, jog atsakovė nepateikė šeimos nario V. F. turto ir pajamų deklaracijos bei kitų Sutarties 12 p. nurodytų dokumentų, savaime nepanaikina atsakovės teisės į socialinį būstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime teismas neargumentuoja, kodėl jo nuomone atsakovas V. F. nekeldintinas iš gyvenamųjų patalpų. Pažymi, kad sutarties 3 p. yra susitarta, kad ginčo bute turi teisę gyventi nuomininkės N. P. brolis V. F.. CK 6.589 str. 1 d. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Todėl atsakovės brolis turėjo iki sutarties 13 p. nurodyto termino pateikti sutarties 12 p. išvardintus dokumentus. Kadangi minėti dokumentai nebuvo pateikti, nebuvo galima tinkamai įvertinti atsakovų materialinės padėties bei patvirtinti jų teisės į socialinį būstą. Kadangi socialinis būstas gali būti suteikiamas tik tiems asmenims, kurie atitinka įstatymo nuostatas, t.y. jis suteikiamas mažas pajamas turintiems žmonėms, todėl sutarties 12 p. įtvirtinta nuomininko pareiga, yra esminė šios specifinės sutarties sąlyga, o jos pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, dėl ko sutartis laikoma pasibaigusia. Kadangi sutartis yra pasibaigusi, vadinasi atsakovai naudojasi ginčo patalpomis be teisinio pagrindo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje pateiktas 2012-01-25 raštas Nr. 1.35-12/188, kuriame atsakovei N. P. pranešta, kad turi pateikti išvardintus dokumentus, priešingai sutartis bus laikoma pasibaigusia. Tačiau minėto dokumentai pateikti nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas socialinį būstą esantį (duomenys neskelbtini) 2007-10-09 Nuomos sutarties Nr. 1.39-NO7/0517 pagrindu išnuomavo atsakovei N. P. ir jos šeimos nariui – broliui V. F.. Nuomos sutarties 11-13 punktais atsakovė N. P. įsipareigojo mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius bei vieną kartą per trejus metus pateikti teises į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus. Byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė N. P. įsiskolinimų už buto nuomą bei komunalines paslaugas neturi, taip pat 2010-07-01 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama patvirtinti teisę į socialinį būstą, nurodydama sutikimą, kad duomenys būtų patikrinti Registrų centre bei pateikė įrodymus, kad atsakovė yra bedarbė, jos gaunamos pajamos sudaro 315 Lt (b.l. 20-21), nekilnojamojo turto ji neturi (b.l. 24), todėl teisės į socialinį būstą ji neprarado.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas V. F. prarado teisę į socialinį būstą, todėl jį iškeldinti teismas neturėjo teisinio pagrindo. Kadangi ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.), o tokių įrodymų ieškovas nepateikė, tai ieškovo reikalavimas atmetamas, kaip neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu, pagal savo svarbą ir aktualumą gali būti priskirtini viešojo intereso sričiai, tačiau tai neeliminuoja ieškovo pareigos įrodyti ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad CK 6.589 str. 1 d. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, ir kad atsakovės brolis turėjo iki sutarties 13 p. nurodyto termino pateikti sutarties 12 p. išvardintus dokumentus. Tačiau apeliantas pats patvirtina, kad esant situacijai, kai minėti dokumentai nebuvo pateikti, ieškovas nevertino atsakovo materialinės padėties, o tai reiškia, kad ieškovas neturi pagrindo teigti, kad atsakovas prarado teisę į socialinį būstą ir naudojasi ginčo patalpomis be teisinio pagrindo, nes tai yra tik prielaida. Tačiau konstatuoti asmens teisės į būstą praradimą prielaidų pagrindu draudžia įstatymas.
Apeliantas teigia, kad socialinio busto sutarties 12 p. įtvirtinta nuomininko pareiga yra esminė šios specifinės sutarties sąlyga, o jos pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, dėl ko sutartis laikoma pasibaigusia. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vertinimui taikytinos Lietuvos Respublikos CK normos, tačiau kai ginčo šalys saistomos išskirtinio pobūdžio – socialinio būsto – nuomos sutarties, teismai turi atsižvelgti ir į šios sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, suponuojančius didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą – be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būstą neliečiamybės gerbimą apribojimo forma. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (McCann v. United Kingdom, 19009/04, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, 7205/02, 15 January 2009).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisinga išvadą, kad iškeldinti atsakovus iš ginčo buto nėra teisinio pagrindo. Kadangi apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.