Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2015-04-13 patvarkymu pareiškėjos S. S. skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 510 str. 2 d.). Patvarkyme antstolis nurodė, kad apie turto vertės nustatymą skolininkas ir įkeisto daikto savininkė buvo informuoti raštu, žinojo savo teises ir pareigas, tačiau dėl turto vertės niekada nesikreipė. Taip pat nurodė, kad pirmosios varžytynės neįvyko, kadangi varžytines laimėjęs dalyvis iki 2015-03-27 už iš varžytinių Nr. 64766 nupirktą daiktą (vykdomosios bylos Nr. 0172/14/02371), nesumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/14/02371 medžiagos nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo 2014-11-17 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio vykdomąjį dokumentą Nr. GB-9032 dėl 14238,39 Eur (49162,30 Lt) ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo vykdomojoje byloje iš skolininkės S. S. išieškotojai R. D.. Skolos išieškojimo užtikrinimui įkeistas daiktas – žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 0,500 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,5000 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

Antstolis 2014-12-08 priėmė patvarkymą, kuriuo turto vertintojui G. T. pavedė įkainoti S. S. priklausantį hipoteka įkeistą žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Patvarkymu 2014-12-30 dėl turto vertės nustatymo, atsižvelgdamas į turto vertintojo G. T. 2014-12-16 ekspertizės akto išvadas, antstolis Jonas Petrikas nustatė, kad žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2606,58 Eur (9000 Lt) ir žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio ten pat, rinkos vertė yra 2606,58 Eur (9000 Lt). Antstolis patvarkymu paskelbė pirmąsias turto varžytynes, kurios įvyko 2015-02-25 dieną, bet varžytines laimėjęs asmuo nepervedė lėšų už iš varžytinių nupirktą daiktą, todėl 2015-03-31 patvarkymu šios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis.

Priimtas 2014-04-02 patvarkymas, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pradinė pardavimo kaina nustatyta 2086,00 Eur. Pateiktu skundu pareiškėja ginčija skundžiamu patvarkymu nustatytą parduodamo turto kainą, manydama, kad, nurodyta turto kaina yra per maža.

Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 681 straipsnis, pagal kurį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertės nustatymui buvo atlikta ekspertizė. Tokiu būdu, nekilnojamojo turto vertintojas G. T. kiekvieną sklypą įvertino po 9000 Lt (2625, 37 Eur), t. y. 18000 Lt (5250,87 Eur). Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti papildomos ekspertizės skyrimo sąlygas, numato, jog antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja dėl turto vertintojo 2014-12-16 ekspertizės akto Nr. E14/021GT/ jokių prieštaravimų nereiškė bei pastabų neteikė. Taip pat jokių kitų duomenų apie nurodyto turto rinkos vertę nepateikė, antstolio 2014-12-30 patvarkymo Nr. 0172/14/02371 dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių skelbimo neskundė. Pažymėtina, jog pareiškėja savo skunde kaip pagrindą turto rinkos vertei nustatyti pateikė 2014-08-05 pažymą Nr. 12PAŽ – (14.12.33.) – 606 „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ ir 2014-06-30 pranešimą, skirtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui „Apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriame nurodoma, kad parduodamas 50 a. žemės ūkio paskirties sklypas esantis, (duomenys neskelbtini) už 50000 Lt (14585,76 Eur). Pareiškėja šioje byloje nėra pateikusi leistinų rašytinių įrodymų dėl kitos, t. y. aukštesnės nekilnojamojo turto ekspertų nustatytos kainos, todėl laikytina, kad minėta suma, yra nustatyta pačios pardavėjos, todėl negalima daryti išvados, jog tai yra objektyvus žemės sklypų vertės nustatymas. Visgi minėta aplinkybė, nėra pagrindinė sąlyga, spręsti skundo pagrįstumą. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta – Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto arešto gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/02371 esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad skolininkei ir įkeisto daikto savininkei S. S. turto arešto aktas 2015-01-02 išsiųstas registruotąja pašto siunta, o skundas paduotas tik 2015-04-08. Vadinasi, per įstatymo numatytą terminą skolininkė jokių prieštaravimų ar nušalinimų skiriamo eksperto kandidatūrai nepareiškė, tai yra skolininkė ir įkeisto daikto savininkė praleido terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti. Pareiškėja kartu su skundu daugiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie netinkamą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertę bei kurių pagrindu būtų galima abejoti turto vertintojo G. T. atliktu turto rinkos įvertinimu bei jo pagrindu antstolio nustatyta turto rinkos kaina. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti antstolio nustatyta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) turto rinkos verte.

Civilinio proceso kodekso 721 straipsnio 1 dalies normos numato, jeigu išieškotojas atsisako paimti perduodamą turtą, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (Civilinio proceso kodekso 722 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, taip pat į tai, jog 2014-12-30 patvarkymas Nr. 0172/14/02371, kuriuo antstolis nustatė turto rinkos vertę 9000 Lt (2625,37) vieno sklypo kainą, yra galiojantis ir nepanaikintas, antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą Nr. 0172/14/02371, kuriuo paskelbė antrąsias varžytynes ir iš antrųjų varžytynių parduodamo turto kainą nustatė 2086,00 Eur.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, todėl pripažinti neteisėtu antstolio Jono Petriko patvarkymą Nr.0172/14/02371 apie paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytines vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/02371 pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/14/02371 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.