Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas areštu 90 parų. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs A. L. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikinama nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios L. I. S. civilinis ieškinys patenkintas ir jai iš A. L. priteisti 250 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 21 d. nuo 16.00 val. iki 17.30 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), tarp trečiojo ir ketvirtojo aukštų, iš be priežiūros paliktos nukentėjusiosios L. I. S. rankinės, pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su jame buvusia SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“, bendros 150 Eur vertės bei iš rankinėje buvusios piniginės pagrobė 100 Eur, tokiu būdu iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajai priklausantį 250 Eur vertės turtą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. L. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. L. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. L. atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, parinkdamas jam bausmės rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė į padarytą nusikalstamą veiką bei asmenybės pavojingumą. Nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taip pat, teismas įvertino ir tai, kad A. L. šios veikos padarymo metu jau buvo teistas net 17 kartų (1 t., b. l. 50 – 110), todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Be kita ko, 2020 m. balandžio 15 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus (1 t., b. l. 112 – 126) patvirtina, kad A. L. administracine tvarka iki naujos nusikalstamos veikos padarymo (t. y., iki 2019 m. gruodžio 21 d.) buvo baustas 11 kartų ir po – 6 kartus. Atsižvelgtina į tai, kad po naujos nusikalstamos veikos padarymo A. L. administracine tvarka buvo baustas už tai, jog vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo (bei buvo nuo jų apsvaigęs), už smulkias vagystes iš parduotuvių (66 Eur ir 59,75 Eur vertės) bei būdamas viešojo vietoje, matant kitiems žmonėms, vartojo alkoholį gėrimą ir viešoje vietoje, būdamas neblaivus (nustatyta 0,67 promilių), garsiai vartojo necenzūrinius žodžius.

9. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes bei nuteistąjį A. L. charakterizuojančią medžiagą, kad už padarytą pavojingą ir uždraustą veiką skirta galutinė, 60 parų arešto bausmė, nėra per griežta ir (ar) neproporcinga jo padarytos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, todėl šiuo atveju bausmės keisti pagrindo nėra.

10. Ankstesnė nuteistojo A. L. priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip jį charakterizuojanti medžiaga ir be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgė nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas. Juo labiau, kad nuteistasis nuo 2001 m. yra baudžiamas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 ir 187 straipsniuose), taip pat už nusikaltimus susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259 straipsnyje). Taigi, A. L. ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, todėl skirti jam švelnesnę bausmę, pagrindo nėra.

11. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmių rūšių bei dydžio parinkimą. A. L. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Šią veiką jis padarė būdamas praeityje teistas net 17 kartų. Nors, nuteistasis 2019 m. rugpjūčio 17 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs.

12. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų veikų pavojingumo ir jų pobūdžio.

13. BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik nuteistojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nesunkų nusikaltimą, kurio sankcijoje numatytas maksimalus 3 metų griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmės dydis, buvo paskirtas – areštas 60 parų.

14. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama arešto bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšį – areštą. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes bei paskyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę, susijusia su laisvės atėmimu. Vertinti šios bausmės kaip aiškiai per griežtos, nėra jokio pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. L. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

17. Įvertinus nuteistojo A. L. asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus, menkas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti nuteistąjį ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

18. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.