Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Pudžmytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinius kartus:

1. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 12 metų;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu bei Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams 20 dienų;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. M., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – kanapių aliejų, kurios masė buvo 2,4820 g, o jame 1,0251 g gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio, supakuotą į paketėlį, laikė prie savęs, savo burnos ertmėje, iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 11.25 val., jam einant iš kirpėjo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) gyvenamajame korpuse, panaudojus fizinę prievartą, ši narkotinė medžiaga buvo išspjauta iš burnos ertmės ir paimta Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad į (duomenys neskelbtini) atvyko 2021 m. 2024 m. rugsėjo 28 d. buvo laikomas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Jis serga (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugsėjo 28 d. turėjo su savimi kanapių aliejų, kurį medikai rekomenduoja vartoti, kai sergi (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 28 d. iki pietų einant iš kirpyklos, pareigūnai jam nurodė, kad eitų kartu su jais ir jam bus atlikta krata. Kratos metu pareigūnai surado turėtą aliejų. Kirptis eina 2 kartus per mėnesį. Kirpyklos patalpa yra (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) aukšte. Kirpėją V. B. pažįsta, jų santykiai paprasti. 2024 m. rugsėjo 28 d. nebuvo susitaręs su kokiu nors nuteistuoju, kad jis ar kirpėjas kirpyklos patalpoje paliktų paketėlį su narkotine medžiaga – kanapių aliejumi. Tas paketėlis, kurį prieš atliekant kratą Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpoje įsidėjo į burną, buvo asmeniškai jo. Iš kur jis jį įgijo, atsakyti negali, kadangi bijo dėl savo sveikatos. Eidamas koridoriumi kažką išėmė iš spintelės, paskui įdėjo atgal, bet neatsimena ką jis ten įdėjo ar ištraukė. Žinojo, kad kanapių aliejus yra draudžiama medžiaga, bet nežinojo, kad tiek stipriai draudžiama. Visada išeidamas iš kameros su savimi išsinešdavo kanapių aliejų, kadangi taip buvo saugiau. Nenorėjo atiduoti burnoje turėtos medžiagos, nes tai buvo jo vaistai. Intensyviai nesipriešino, nenaudojo jokio fizinio smurto pareigūnų atžvilgiu. Kadangi serga (duomenys neskelbtini), tai kanapių aliejus jam padeda sustiprinti imunitetą, malšina skausmą. Jis kenčia stiprius skausmus, tai ir turėjo savo tikslams. Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi. Pas jį rastą narkotinę medžiagą turėjo tik savo naudojimui ir vartojo tik todėl, kad serga (duomenys neskelbtini) ir kenčia stiprius skausmus. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba ir iš darbo veiklos gauna pajamas ir skirti jam minimaliausią baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. (M. K.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), atlieka (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 11.15 val. iš vyresniojo specialisto (atsakingo už pamainą) gavo nurodymą nuteistajam M. M. einant iš kirpėjo atgal į savo gyvenamąją kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti asmens kratą. Apie 11.25 val. išėjus M. M. iš kirpėjo patalpos, kuri yra (duomenys neskelbtini) gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini) aukšte ir nusileidus jam į (duomenys neskelbtini) aukštą, jis ir specialistas A. Š. laukė (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje. Nuteistajam M. M. prisiartinus, specialistas A. Š. nurodė nuteistajam eiti kartu su jais į Priėmimo-paskirstymo skyrių asmens kratai atlikti. Lydint nuteistąjį M. M., išėjus iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo korpuso ir einant link Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpos, kuri yra šalia išėjimo iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo korpuso, jis pastebėjo, kad nuteistasis M. M. įkišo dešinę ranką sau į apatines kelnaites, o po to staigiu judėsiu kažką ištraukęs iš kelnių įsidėjo sau į burną. Jis kaip tik tuo momentu atsisuko į nuteistąjį M. M. Jis nuteistojo M. M. paklausė, ką jis ten daro ir ką deda į burną, tačiau pastarasis jam nieko neatsakė. Norėdami sutrukdyti nuteistajam M. M. praryti ar sugadinti burnoje turimą daiktą, jis ir specialistas A. Š. panaudojo fizinę prievartą, užvedant abi rankas už nugaros. Nuteistasis M. M. priešinosi, muistėsi, trukdė tai padaryti. Nuteistajam M. M. specialistas A. Š. keletą kartų pasakė, kad nuteistasis turi vykdyti pareigūnų reikalavimus, turi nustoti priešintis ir ištraukti iš burnos ten turimą daiktą. Tačiau ir po keletą kartų pasakytų reikalavimų, nuteistasis neišspjovė burnoje turimo daikto. Įėjus į Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpą, jie jau bandė užvesti nuteistajam rankas už nugaros ir tada, įėjus į skyriaus patalpą, prie nuteistojo M. M. pribėgo vyresnysis specialistas E. A. ir kaire ranka prilaikydamas nuteistąjį už kaklo, dešine ranka bandė atidaryti nuteistojo M. M. burną, ir tuo pačiu metu reikalavo išspjauti iš burnos ten turimą daiktą. Po daugkartinių vyresniojo specialisto E. A. nurodymų, nuteistasis M. M. išspjovė burnoje turimą daiktą ant grindų. Tai buvo paketėlis su kažkokia medžiaga viduje, kilo įtarimas, kad ten yra psichiką veikiančios medžiagos. Vyresnysis specialistas E. A. pakėlė nuo grindų išspjautą paketėlį ir įdėjo į voką, kurį užklijavo plombos lipduku. Išnykus fizinės prievartos pagrindui, fizinės prievartos veiksmai buvo nutraukti, o nuteistajam M. M. pasiūlyta nueiti į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių medicininiai apžiūrai atlikti. Tačiau nuteistasis M. M. atsisakė, sakydamas, kad jokių sužalojimų neturi ir pretenzijų taip pat niekam neturi. Pasiaiškinti dėl savo veiksmų nuteistasis M. M. atsisakė. Po to, jis buvo nuvestas atgal į savo gyvenamąją kamerą. Nuteistasis žodžiu nieko neaiškino, nekalbėjo iš kur gavo išspjautą paketėlį, ar kas yra paketėlio viduje.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada nustatyta, kad lipnios juostos suktinuke pateiktas skystis yra narkotinė medžiaga – kanapių aliejus. Tirti pateikto kanapių aliejaus masė – 2,4820 g, jame yra 1,0251 g gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio. Kanapių aliejus yra narkotinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugo ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos tarnybos specialisto išvada Nr. S 10/2025 (01) nustatyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant lipnios juostos paketėlio (1 mėginys) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui. Atlikus DNR tyrimą, ant plastiko indelio (2 mėginys) DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos tarnybos specialisto išvada Nr. S 69/2025 (01) nustatyta, kad atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad ant lipnios juostos paketėlio (SI Nr. (duomenys neskelbtini) 1 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su M. M. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 5-S-1902 nustatyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant lipnios juostos paketėlio, genotipas įrašytas ir patikrintas DNR duomenų registre, sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: M. M.

Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti DVD-R laikmenoje esantys 2024 m. rugsėjo 28 d. vaizdo įrašai iš vaizdo kamerų ir vaizdo registratorių. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip M. M. išspjauta iš burnos ertmės narkotinę medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

M. M. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. turėjo su savimi kanapių aliejų, kurį medikai rekomenduoja vartoti, kai sergi (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 28 d. iki pietų einant iš kirpyklos, pareigūnai jam nurodė, kad eitų kartu su jais ir jam bus atlikta krata. Kratos metu pareigūnai surado turėtą aliejų. Kirptis eina 2 kartus per mėnesį. Kirpyklos patalpa yra (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) aukšte. Kirpėją V. B. pažįsta, jų santykiai paprasti. 2024 m. rugsėjo 28 d. nebuvo susitaręs su kokiu nors nuteistuoju, kad jis ar kirpėjas kirpyklos patalpoje paliktų paketėlį su narkotine medžiaga – kanapių aliejumi. Tas paketėlis, kurį prieš atliekant kratą Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpoje įsidėjo į burną, buvo asmeniškai jo. Iš kur jis jį įgijo, atsakyti negali, kadangi bijo dėl savo sveikatos. Žinojo, kad kanapių aliejus yra draudžiama medžiaga, bet nežinojo, kad tiek stipriai draudžiama. Visada išeidamas iš kameros su savimi išsinešdavo kanapių aliejų, kadangi taip buvo saugiau. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka liudytojų M. K., A. Š., E. A., V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadas, apžiūros protokolus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Rastų medžiagų pobūdį ir kiekį patvirtina byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytos narkotinės medžiagos – kanapių aliejaus, nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,5 g (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio). Vadovaujantis specialisto išvada, pas kaltinamąjį viso rasta kanapių aliejaus, kurio masė 2,4820 g, o jame 1,0251 g gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes M. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kaltinamajam M. M. inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį, pastarajam proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje M. M. kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – kanapių aliejų, kurios masė buvo 2,4820 g, o jame 1,0251 g gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio.

Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis (baudžiamasis įsakymas) negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas.

Nagrinėjamu atveju M. M. pateiktas kaltinimas dėl anksčiau minėtos narkotinės medžiagos įgijimo yra tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu narkotinių medžiagų laikymo faktu bei kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. M. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. nebuvo susitaręs su kokiu nors nuteistuoju, kad jis ar kirpėjas kirpyklos patalpoje paliktų paketėlį su narkotine medžiaga – kanapių aliejumi. Iš kur jis jį įgijo, atsakyti negali, kadangi bijo dėl savo sveikatos. Taigi, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad nepavyko nustatyti esminių narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių. Dėl šių priežasčių teismas šalina iš M. M. pateikto kaltinimo dalį dėl narkotinių medžiagų įgijimo.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Papildomai teismas pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija. Atsižvelgus į tai, kad nauja BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, dėl šios priežasties taikytina nauja nuosprendžio priėmimo metu galiojanti redakcija.

IV. Bausmės skyrimas

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas M. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. M. nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, be kita ko, už labai sunkų nusikaltimą. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų) ir jis pripažintinas recidyvistu, kas vertintina kaip aplinkybė sunkinanti baudžiamąją atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. M. – teistas, administracine tvarka nebaustas, iš kaltinamojo žodžių laisvės atėmimo vietoje dirbantis, valstybinis kaltintojas nepateikė duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtus duomenis apibūdinančius kaltinamąjį bei padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis dirba ir iš darbo veiklos gauna pajamas ir skirti jam minimaliausią baudą. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis dirba, tačiau šiuo metu atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savanoriško mokėjimo laikotarpį.

V. Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likęs kanapių aliejus 1,9320 g ir tirti pateiktos medžiagos išorinė pakuotė (likęs po tyrimo vokas), supakuoti į voką, antspauduotą Lietuvos teismo ekspertizės centro spaudu „Paketams“, saugomi Lietuvos kalėjimų tarnybos sandėlyje, adresu L. Sapiegos g. 1, Vilniuje, ir lyginamieji M. M. biologiniai pavyzdžiai (seilių ėminiai), saugomi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, adresu Rasų g. 8, Vilniuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 81 MGL (4 050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti M. M. 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti M. M. recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusį kanapių aliejų 1,9320 g ir tirti pateiktą medžiagos išorinę pakuotę (likęs po tyrimo vokas), supakuotus į voką, antspauduotą Lietuvos teismo ekspertizės centro spaudu „Paketams“, saugomus Lietuvos kalėjimų tarnybos sandėlyje, adresu L. Sapiegos g. 1, Vilniuje, ir lyginamuosius M. M. biologinius pavyzdžius (seilių ėminius), saugomus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, adresu Rasų g. 8, Vilniuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke L. B., AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas” (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.