Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-25-373/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
1-25-373/2013
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00182-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Nukentėjusysis
D. M.
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-25-373/2013Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00182-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2; 2.3.6.4.4. (S)
Utenos rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. vasario 12 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui, nukentėjusiajai D. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

A. M. buvo kaltinama tuo, kad 2012-02-23, apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), griebė rankomis kartu gyvenančiai dukrai D. M. už kairės veido dalies bei spyrė į pilvą, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės akies apatinio voko įbrėžimo bei kairio žasto kraujosruvos.

Kaltinamoji A. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-02-23 ji D. M. nespardė, už veido jai negriebė, tik mojavo ranka prieš telefoną, nes nenorėjo, kad nukentėjusioji ją filmuotų.

Kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusi D. M. parodė, kad kaltinamoji, įėjusi į jos kambarį, stverdama už telefono, kuriuo ji filmavo, pataikė jai į akį, spyrė į pilvą 2-3 smūgius. Ji bandė išstumti kaltinamąją iš kambario ir joms besigrumiant jai atsirado kraujosruva žasto srityje.

Liudytojas G. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė matęs kaip A. M. spyrė nukentėjusiajai į pilvą. Jis buvo už jų ir nematė į kurią kūno vietą nukentėjusiajai spyrė. Kaltinamoji sudavė du kartus: su nagais per paakį ir koja spyrė žemiau kelio. Dar davė į pilvą koja apauta batu. Nukentėjusiajai buvo mėlynės ant pilvo, ant kojos ir paakyje. Jam grumtynės nelabai matėsi, nes užstojo vaizdą nukentėjusi, kuri stovėjo nugara į jį (b.l. 24-25).

Liudytoja R. S. parodė, kad iš karto po įvykio apklausdama nukentėjusiąją, jos veide įbrėžimo nepastebėjo.

Specialisto išvadoje nurodyti D. M. padaryti sužalojimai - kairės akies apatinio voko įbrėžimas, kairio žasto kraujosruva, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 15).

A. M. kaltinama griebusi rankomis D. M. už kairės veido dalies bei spyrusi į pilvą, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės akies apatinio voko įbrėžimo bei kairio žasto kraujosruvos.

Kaltinamoji neigia smurtavusi prieš nukentėjusiąją ir padariusi jai kaltinime nurodytus sužalojimus.

D. M. duoda nevienodus parodymus dėl aplinkybių, kuriomis jai buvo padarytas sužalojimas kairėje veido pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu ji aiškino, kad kaltinamoji koridoriuje rankomis čiupo jai už veido kairės pusės ir nagais užgavo kairę akį (b.l.12-13). Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusi teigė, kad kaltinamoji, įėjusi į jos kambarį, bandė atimti iš jos telefoną stverdama už jo rankomis ir pataikė jai į akį. Šiuos jos parodymus patvirtino nepilnametis liudytojas G. M. teigdamas, kad, jam būnant kambaryje, kaltinamoji nukentėjusiajai davė su nagais per paakį (b.l.24-25).

Jei tikėti D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kaltinamoji jai veidą sužalojo koridoriuje, tai jos parodymai prieštarauja G. M. parodymams. Jis teigia, kad A. M. prieš nukentėjusiąją smurtavo kambaryje ir nėra davęs parodymų, kad konfliktą tarp jų būtų matęs kitose buto patalpose. Nukentėjusi teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad kaltinamoji, įėjusi į jos kambarį, stverdama už telefono, kuriuo ji filmavo, pataikė jai į akį. Liudytoja R. S., apklaususi nukentėjusiąją iš karto po įvykio parodė, kad D. M. veide įbrėžimo nepastebėjo. Specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas kairės akies apatinio voko vidurinėje dalyje 0,6x0,1-0,2 cm raudonas įbrėžimas, pasidengęs plonu šašu (b.l.15). Įbrėžimo matmenys rodo, kad poveikis nukentėjusios veidui buvo minimalus. Be to, A. M. bandė atimti iš nukentėjusios telefoną, nes nenorėjo, kad ši ją filmuotų. Neatmetama galimybė, kad kaltinamoji siekdama telefono galėjo kliudyti nukentėjusios veidą ir jį sužaloti. Tokiu atveju jos veiksmus būtų galima vertinti kaip neatsargius. Nukentėjusiajai konstatuotas kairės akies apatinio voko įbrėžimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. LR BK nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Vaizdo įraše matyti, kad A. M. mojuoja rankomis prieš kamerą, bet nesimato ar pataiko nukentėjusiajai (b.l.19).

Pagrindinis įrodymų šaltinis šioje byloje yra kaltinamosios, nukentėjusios ir jos nepilnamečio sūnaus liudytojo G. M. parodymai. Tarp kaltinamosios ir nukentėjusios jau daugelį metų susiklostę priešiški tarpusavio santykiai. Nepilnametis G. M. dėl savo amžiaus ir įvykio metu patirto streso (vaizdo įraše matyti, kad kaltinamoji įsiveržė į nukentėjusios kambarį agresyviai nusiteikusi, vartodama necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius) gali būti ne visiškai tikslus, aiškindamas aplinkybes.

Kaltinamajai neigiant kaltę ir esant prieštaringiems nukentėjusios parodymams apie tai kurioje vietoje kaltinamoji sužalojo jai veidą, koridoriuje ar kambaryje bei turint galvoje tarp jų susiklosčiusią konfliktinę situaciją, nukentėjusios ir jos vaiko parodymų negalima laikyti visiškai patikimais ir pakankamais kaltinamosios kaltei dėl sužalojimo veide pagrįsti. Liudytojos R. S. parodymai ir vaizdo įrašo duomenys taip pat nepatvirtina, kad būtent kaltinamoji sužalojo nukentėjusiajai veidą. Vien pats kairės akies apatinio voko įbrėžimas, kurį konstatavo teismo medicinos ekspertas ir kuris galėjo būti padarytas šio įvykio aplinkybėmis ir laiku, nėra įrodymas, kad sužalojimą nukentėjusiajai padarė kaltinamoji. Surinkti įrodymai neleidžia konstatuoti, kad A. M. tyčia griebė rankomis D. M. už kairės veido dalies, padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės akies apatinio voko įbrėžimo.

Kaltinamoji nepripažįsta ir spyrusi nukentėjusiajai į pilvą bei sužalojusi jai kairįjį žastą.

Nukentėjusioji tiek savo pareiškime (b.l.1), tiek apklausos protokole parodė, kad kaltinamoji įspyrė jai į pilvą (b.l.12-13). Teisme D. M. teigė, kad kaltinamoji jai spyrė į pilvą 2-3 smūgius ir jai bandant kaltinamąją išstumti iš kambario, joms besigrumiant, jai atsirado kraujosruva žasto srityje. Liudytojo G. M. parodymai apie tai, kad kaltinamoji spyrė nukentėjusiajai, nenuoseklūs ir prieštaringi. Jis parodė matęs kaip A. M. spyrė nukentėjusiajai į pilvą. Taip pat teigė, kad jis buvo už jų ir nematė į kurią kūno vietą kaltinamoji nukentėjusiajai pataikė. Jis taip pat parodė, kad kaltinamoji koja spyrė nukentėjusiajai žemiau kelio ir į pilvą su koja apauta batu. Jam grumtynės nelabai matėsi, užstojo vaizdą mama, kuri stovėjo nugara į jį (b.l. 24-25).

Liudytojo G. M. parodymai, kad kaltinamoji spyrė nukentėjusiajai batu apauta koja prieštarauja D. M. parodymams, kuri teigia, kad A. M. buvusi be batų. Nukentėjusiajai jokių sužalojimų pilvo srityje nekonstatuota.

Kaltinamosios ir nukentėjusios parodymai dėl spyrimo į pilvą prieštarauja vieni kitiems. Liudytojo G. M. parodymai prieštaringi, nenuoseklūs ir jų negalima laikyti visiškai patikimais ir pakankamais šiai A. M. pareikšto kaltinimo daliai pagrįsti. Jokių kitų objektyvių ir visiškai nešališkų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų, kad kaltinamoji spyrė nukentėjusiajai į pilvą, byloje nesurinkta.

Byloje nenustatyta kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajai atsirado kairiojo žasto kraujosruva. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. dėl šio sužalojimo nieko nepaaiškino, o nagrinėjant bylą teisme parodė nežinanti kaip jis atsirado, mananti, kad kairiojo žasto kraujosruva galėjo atsirasti jai bandant išstumti kaltinamąją iš kambario ir joms besigrumiant.

Nenustačius D. M. konstatuotos kairiojo žasto kraujosruvos atsiradimo aplinkybių, negalima teigti, kad šį sužalojimą jai tyčia padarė kaltinamoji. Nukentėjusioji pripažįsta, kad jai bandant kaltinamąją išstumti iš savo kambario ir pastarajai priešinantis, jos tarpusavyje grūmėsi. Kaltinamajai taip pat konstatuotos kairio žasto ir dešinio dilbio kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos 2012-02-23 (b.l.32).

Vien paties fakto, kad nukentėjusiajai konstatuota kairiojo žasto kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta kaltinime nurodytu laiku, nepakanka kaltinamosios kaltei pagrįsti, nes nesurinkta įrodymų, kad būtent ji tyčia taip sužalojo nukentėjusiąją.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nėra galimybės konstatuoti, kad A. M. kaltinime nurodytais veiksmais tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusiąją. Aukščiau aptarti nukentėjusios bei liudytojo G. M. parodymai nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems ir dėl anksčiau minėtų aplinkybių jie kaip įrodymų šaltinis nepatikimi ir nepakankami nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes bei neleidžia padaryti įrodymais pagrįstą išvadą dėl kaltinamosios kaltės.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, jame išdėstytos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką. Abejonės aiškinamos kaltinamosios naudai, nes išnaudojus visas galimybes, jų nepavyko pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamoji pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina 2012-02-24 Utenos rajono apylinkės teismo nutartis dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303str. 5d. 1p., 304str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

A. M., remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti pagal LR BK 140 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2012-02-24 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi A. M. taikytas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Dumskienė