Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2014-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1099-606/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
1-1099-606/2014
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01042-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kaltinamasis
V. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1099-606/2014Teisminio proceso Nr.1- 31-1-01042-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.2.; 1.2.14.1.3.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „B.“ – suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. neteisėtai įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąją patalpą.

2014-07-05, apie 06.45 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs pas buvusią sugyventinę I. P., pastarajai jo neįsileidus, turėtu raktu, savavališkai atrakino I. P. buto duris ir įėjo į vidų, kur sukėlė konfliktą, reikalaudamas grąžinti skolą. Tokiu būdu, V. P., prieš I. P. valią neteisėtai įsibrovė į jos gyvenamąją patalpą.

V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su I. P. yra buvę sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, gyveno iš bendrų lėšų. Dar iki jiems tampant sugyventiniais, Indrė buvo paėmusi lizingu nešiojamą kompiuterį, už kurį, gyvenant kartu, dalį įmokų mokėjo jis. Po to, kai jie išsiskyrė, kartu nebegyveno, bet palaikė santykius. Po išsiskyrimo Indrė gyveno adresu, Kretingos 46-18, Klaipėdoje. Jis yra buvęs pas Indrę bute, prižiūrėjo jos krikštasūnį, todėl turėjo buto raktą, jo negrąžino Indrei, kai jie išsiskyrė. Su Indre eilinio ginčo metu jie įsikalbėjo apie skolą, nes jis Indrei buvo paskolinęs pinigų apie 600 Lt, o ji buvo sakiusi, kad jis kaip užstatą galės paimti nešiojamą kompiuterį, kol grąžins skolą. Todėl 2014-07-05 ryte, jis atėjo pas Indrę į butą pasiimti kompiuterio, kol ji grąžins skolą. Indrė jo į butą neįsileido, todėl turėtu buto raktu jis atsirakino duris ir pateko į butą, norėjo pasiimti kompiuterį. Buvo neblaivus. Įėjęs į butą, jie su Indre susiginčijo, kilo barnis, jis pasiėmė kompiuterį, o ji norėjo kompiuterį paimti ir jie tarpusavyje susistumdė. Pasiėmęs kompiuterį, jis išėjo iš buto. Vėliau kompiuterį Indrei grąžino, atsiprašė, atlygino moralinę žalą. Jis suprato, jog pasielgė neteisėtai, įsibraudamas į Indrė butą ir paimdamas kompiuterį (b. l.27, 33).

Nukentėjusioji I. P. parodė, kad kurį laiką su V. P. buvo sugyventiniai, gyveno kartu, tačiau nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio kartu nebegyveno, ji išėjo gyventi į kitą butą, adresu - Kretingos 46-18, Klaipėdoje. Išsiskyrę dar mėgino susitaikyti, bet kadangi Valdas būdamas neblaivus tampa agresyvus, išsiskyrė galutinai. Tiksliai neprisimena kada, ji į savo namus buvo parsivežusį krikšto sūnų ir Valdo buvo paprašiusi kelias dienas prižiūrėti vaiką. Tuo tikslu buvo davusi jam savo buto raktą. Po to, Valdas raktą grąžino. 2014-07-05, apie 06.30 val., jai būnant namuose, atėjo Valdas, beldėsi į duris, ji suprato, kad jis girtas, todėl jo neįsileido. Netrukus ji išgirdo, kad jis rakina buto duris, įėjo į vidų. Ji pradėjo prašyti Valdo, kad jis išeitų iš buto, tačiau jis niekur nėjo, o jai pradėjus verkti, pradėjo tyčiotis iš jos, maivytis. Jam sėdint ant lovos, ji koja įspyrė jam. Jie abu atsistojo, Valdas ją sugriebęs už chalato, pradėjo tampyti ir tuo metu ji iš jo kelnių kišenės ištraukė raktą ir nubėgo į vonios kambarį, kur raktą paslėpė. T. V. paėmė jos pačios įsigytą nešiojamą kompiuterį „ASUS“, kuris buvo ant stalo ir norėjo išeiti. Ji neleido, tada jis pagriebė jos rankinuką, pradėjo ieškoti, kaip ji suprato pinigų, bet nieko nerado. K. V. apžiūrinėjo rankinuką, ji iškvietė policiją. Pamačiusi, kad jis išėmė iš rankinuko piniginę, numetusi telefoną, pribėgo prie jo, kad atimti piniginę, jis jai ranka trenkė į krūtinę, nuo smūgio nuvirto ant lovos. Valdas tuo metu pasiėmė kompiuterį ir išėjo. Nuo gauto smūgio ji sužalota nebuvo, fizinis skausmas nesukeltas. Kuomet jie gyveno kartu, ji iš Valdo skolindavosi pinigų, bet atiduodavo. Šiuo metu kompiuteris jai yra grąžintas, jokių pretenzijų dėl to ji neturi. Apie kokią skolą Valdas minėjo ji nežino, kažką minėjo apie moralinę žalą, bet tikrai ji jam skolinga nėra, apie kompiuterio paėmimą už tariamą skolą, kalbėta nebuvo. I. P. patikslino, kad V. P. neturi teisės lankytis pas ją bute, o raktas pas V. P. galėjo likti iš anksčiau, kuomet jis prižiūrėjo katiną jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tai buvo maždaug 2013 metų gruodžio mėnesį, tuomet jis turėjo raktą nuo jos buto. Apie tai, kad tada ji buvo davusi jam raktą, ji buvo pamiršusi, o to rakto Valdas nebuvo grąžinęs. (b. l.9-10, 12, 13, 14, 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, kadangi nustatyta, jog neteisėtai, tai yra turėtu raktu, savavališkai atrakinus, pažeidė asmens, nukentėjusiosios I. P. būsto neliečiamybę. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikalstama veika. Vienok, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika traktuotina, kaip nesunkus nusikaltimas. Kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamajam taikytina viena iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių – bauda.

Taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 18 MGL, tai yra 2340 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir bausmę už šią nusikalstamą veiką V. P. paskirti – 12 MGL, tai yra 1560 Lt baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinti, kad išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Edita Lapinskienė