Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. šeimyna, išvadą, teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. B. su ieškiniu pilnai sutiko, užpildė nustatytos formos ieškinio pripažinimą (40 b.l.). Teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra A. B. ir E. B. tėvas ir kad jis su mergaičių motina negyvena nuo 2005 m. Teigia, kad mergaitės į jį net nepanašios. Prieš tai 2002-06-28 su R. B. jie susilaukė sūnaus K. B., kuris kaip ir mergaitės šiuo metu gyvena R. R. šeimynoje.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė spręsti ieškinį teismo nuožiūra, nurodydama, kad būtų gerai, kad šioje byloje būtų išspręstas ir mergaičių tėvystės nustatymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.150 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. Vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavio santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu, tėvas ir motina įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu (CK 3.140 str. 1 d.).

Šalių paaiškinimais, byloje esančia medžiaga matyti, kad A. B., gim. 2007-07-07, ir E. B., gim. 2010-01-19, motina yra R. B., kuri mirė 2016-04-06, o vaikų gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas A. B. (7, 10, 34 b.l.). R. B. 2008 m. kreipėsi į teismą dėl jos ir A. B. santuokos nutraukimo, tačiau ieškinį atsiėmė ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-03 nutartimi c.b. Nr. 2-4045-207/2008 jos ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu (9 b.l.). Kadangi mergaitės gimė santuokos metu, jų tėvu įrašytas atsakovas.

Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad jau nuo 2005 m. R. B. negyveno su A. B.. Ieškovo teigimu visą tą laiką ji gyveno su juo ir jis yra mergaičių tėvas.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2009-05-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-253/2009 ir kt.).

Remiantis bylos medžiaga, teismo posėdžio metu šalių duotais paaiškinimais, atsakovui pripažįstant ieškinį kad jis nėra biologinis A. B. ir E. B. tėvas, teismas konstatuoja, kad faktas, kad atsakovas nėra šių mergaičių tėvas, yra pilnai įrodytas, todėl ieškovo ieškinys yra tenkintinas, nuginčijant atsakovo A. B. tėvystę A. B. ir E. B. atžvilgiu. Mergaitėms paliktinos jų turėtos pavardės.

Vyras, laikantis save mergaičių tėvu, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl duomenų apie tėvą geranoriškai įrašymo. Be to suinteresuoti asmenys, taip pat institucijos, ginančios nepilnamečių vaikų interesus, turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Teismas nepasisako dėl kitų proceso dalyvių teiginių ir argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šią bylą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų. Už ieškinį atsižvelgiant į ieškovo pareikštą neturtinį reikalavimą mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis, be to, ieškovo atstovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kad ieškovo antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidos šioje byloje sudaro 115,80 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 8 p., 82 str., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, taip pat procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,68 Eur) ieškinį pilnai patenkinus išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str., 264 str., 270 str., 307 str. 1d. teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, pripažįstant negaliojančiais A. B. ir E. B. duomenis apie tėvą A. B., nurodant Civilinės metrikacijos įstaigai atsakovo duomenis išbraukti iš vaikų gimimo įrašų ir šių įrašų pagrindu išduotuose gimimo liudijimuose.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 41,00 Eur žyminio mokesčio, 115,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 3,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, b.k. 73000, - už žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas įmokos kodas 5660, už antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Šio sprendimo kopiją per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.