Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), einantis (duomenys neskelbtini) vykdančiojo direktoriaus Lietuvai pareigas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nebaustam už administracinius teisės pažeidimus, neteistam, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. būdamas atstovaujančiu asmeniu, tai yra einantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdančiojo direktoriaus Lietuvai pareigas, 2009 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 10-15-1888 atsisakydamas pateiki Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. spalio 23 d. rašte Nr. R2-1668 nurodytą informaciją, pažeidė imperatyvias LR Energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punktą, t.y. atsisakė vykdyti teisėtus Komisijos nurodymus dėl informacijos, būtinos Komisijai pavestoms funkcijoms energetikos kainodaros srityje atlikti, pateikimo bei nesilaikė Taisyklių 20 punkte nustatytų terminų atsakymui pateikti. Tokiu būdu V. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁷ straipsnio 1 dalyje.

Komisija administracinio teisės pažeidimo protokolu nurodė, kad 2009 m. spalio 23 d. raštu Nr. R2-1668 dėl papildomų duomenų, reikalingų atsakymui į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2009 m. spalio 8 raštą Nr. 4-01-3279 pateikti, kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Šie duomenys Komisijai buvo reikalingi, siekiant nustatyti, ar įmonė vykdo šilumos pardavimo veiklą, įvertinti šios veiklos teisėtumą bei nustatyti ar galutinis šilumos vartotojas – Vilniaus miesto savivaldybė – už šilumą atsiskaito pagrįstomis kainomis. Atsižvelgdama į tai, kad (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatytais terminais atsakymo Komisijai nepateikė, Komisija 2009 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. R2-1985 pakartotinai kreipėsi į įmonę dėl minėtos informacijos pateikimo. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 10-15-1888 atsisakė pateikti Komisijos prašytą informaciją, motyvuodama tuo, kad Komisija nėra kompetentinga prižiūrėti ir kontroliuoti (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, be to, Komisijos prašyti duomenys yra komercinė paslaptis.

Motyvuojamoji dalis

Energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės nustatyta tvarka ir mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, atitinkamoms asociacijoms ir trečiosioms šalims. Viena iš Komisijos funkcijų inter alia yra valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymo kontrolė (Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Siekiant nustatyti, ar šilumos vartotojas – Vilniaus miesto savivaldybė – už šilumą atsiskaito pagrįstomis kainomis, Komisijai buvo reikalinga informacija, kurią (duomenys neskelbtini) atsisakė pateikti.

Taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-263, 20 punkte nustatyta, kad teikėjas į paklausimą privalo atsakyti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip, arba per 10 darbo dienų raštišku atsakymu motyvuotai atsisakyti teikti informaciją.

Administracinėn atsakomybėn traukio asmens atstovas adv. Jovitas Elzbergis parodė, kad Komisija nevykdė iki tol niekada ir iki pat dabar tos priežiūros veiklos, kurią vykdo kitų energetinių įmonių atžvilgiu, t.y. vykdo ir prižiūri jų kainodarą, reikalauja ataskaitų ir panašiai. Komisija nesiuntė jokio užklausimo ir nerinko šitos informacijos iš jokių trečiųjų šaltinių, nors tą informaciją galėjo surinkti, jeigu ji būtų vykdžiusi tą priežiūros veiklą, galėjo gauti tą informaciją iš STT, galėjo paprašyti tų dokumentų, taip pat galėjo surinkti iš Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus vandenų ir Vilniaus energijos, Komisija to neatliko ir tokia savo teise nepasinaudojo. Šitas protokolas surašytas dėl to, kad informacija nebuvo pateikta, o nebuvo pateikta dėl aiškių motyvų. Šiai dienai tas pažeidimas, jeigu toks ir buvo padarytas, neturi jokios reikšmės, nes baudžiamoji byla, dėl kurios šitas ginčas ir įvyko, jau yra nutraukta, ir ar vis dar reikalinga ta išvada, o jeigu ji yra reikalinga, tai nėra trukdžių užklausti ir gauti tą medžiagą, nes dalis medžiagos nutraukus ikiteisminį tyrimą yra grąžinta. Veika yra praradusi aktualumą, nuo veikos padarymo yra praėję 2 metai ir mano, kad šiai dienai nėra aktualumo, kuris lėmė ir protokolo surašymą. Byloje yra kratos protokolas ir susipažinus su kratos 2008-06-08 protokolu matyti, kad buvo surinkta viskas, kas galėjo būti susiję su šiuo nagrinėjimu klausimu ir su šiuo ginču. STT sakė, kad juos domina viskas, kratos protokole viskas, kas buvo paimta, yra išvardinta, tame tarpe buvo paimti ir kompiuteriai. Pasakyti, kad vien tik iš apskaitos, kuri buvo vedama kompiuteryje, Komisija jau būtų galėjusi priimti tam tikrus sprendimus neišeina. Jie gali priimti sprendimus tik remdamiesi dokumentais, o dokumentai buvo STT, nepalikus kopijų tam subjektui, kuris dirba su tais dokumentais. Mano, kad yra visiškai atsakyta į klausimą dėl informacijos nepateikimo peržiūrėjus kratos protokolą. Jog buvo kompiuteriai paimti, tai matyti iš kitų dokumentų, ne iš kratos protokolo. Dėl tų kompiuterių yra netiesioginės informacijos, tame tarpe ir liepos 08 d. atsakymas (duomenys neskelbtini), tame rašte paminėta, kad 2008-06-06 atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atlikti poėmiai (duomenys neskelbtini) patalpose ir jų metu paimti (duomenys neskelbtini) darbuotojų kompiuteriai. Šiai dienai atliktos dalies paimtų kompiuterių apžiūros, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) prašymą dėl kompiuterių grąžinimo, numatytos kitų kompiuterių apžiūros, po kurių kompiuteriai bus grąžinti jų darbuotojams. Tos apžiūros buvo liepos 08 d., po to buvo daromos kopijos ir kompiuterija grąžinami. Birželio 08 d. buvo paimti kompiuteriai, o grąžinti – dalis liepos 08-09 d., kita dalis jau nutraukus ikiteisminį tyrimą. Jovitas Elzbergis atsakinėdamas į teisėjo klausimus parodė, kad bendrovė bendravo su Komisija ir žinojo bendrovė, kad ta informacija reikalinga baudžiamosios bylos nagrinėjimui, nes dėl bendrovės veiklos buvo pradėta byla ir bendrovė teikė tiek informacijos, kiek manė, kad yra teisinga ir apsaugoti save. Nebuvo nė vieno rašto, į kurį nebuvo reaguota, o nuo tos išvados priklausė baudžiamosios bylos likimas.

Taip pat parodė, kad informacija, jog dokumentai buvo paimti STT buvo pasakyta Komisijai dar 2009 spalio 30 d. raštu, tame rašte buvo parašyta, kad dalis dokumentų, susijusių su sutarties vykdymu, buvo paimta STT ir tai apsunkina informacijos pateikimą. Antras dalykas tai, kad įmonė bendradarbiavimo su Komisija ir teikė pagal galimybes visą įmanomą informaciją. Susirašinėjimas buvo daugkartinis. Tik tuo metu, kai susikonkretino kokia informacija STT buvo reikalinga, taip pat matosi ir iš paties protokolo, kur komisija pažymi, kad duomenys komisijai buvo reikalingi siekiant nustatyti, ar įmonė vykdo šilumos pardavimo veiklą, įvertinti šios veiklos teisėtumą bei nustatyti, ar Vilniaus m. savivaldybė atsiskaito už šilumą pagrįstomis kainomis. Aiški nuoroda, kad ta informacija yra reikalinga atsakant į STT raštą, kuris komisijos buvo įvardinta. Mano, kad administracinė nuobauda gali būti skirta tik už tą pažeidimą, kuris yra numatytas sankcijoje, šiuo atveju buvo pasinaudota tariama priedanga, kad čia yra priežiūra ir tai buvo tik institucijos pozicijos parodymas. Daugiau tos informacijos nebuvo prašoma, jeigu tai būtų prižiūrima su šilumos kainodara prižiūrima informacija, tos informacijos būtų nuolat prašoma, bet (duomenys neskelbtini) daugiau nėra gavusi jokių užklausimų Komisija, jeigu tai būtų komisijos kompetencija, tai būtų bandoma išieškoti iš kitų šaltinių, teismo posėdžiuose paaiškėjo, kad to nebuvo daroma. Vadinasi, čia buvo kryptingas vienkartinis veikimas. Neskaitant visų šių argumentų, procesas pakankamai ilgai užsitęsė ir užsitęsė ne dėl jų kaltės, nuo 2009 metų yra pasibaigę visi terminai, nepaisant to, kad byla buvo iškeliavusi į LVAT, šiandien nėra jokių procesinių galimybių patraukti atsakomybėn šį asmenį.

V. T. teismo posėdyje neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir parodė, kad dėl reguliuojamų subjektų, tai gali sakyti, kad turi šilumininkus santechnikus, kurie sukioja kranelius, tokių įmonių Lietuvoje yra šimtai, maža to, atskiros įmonės turi savo santechnikus ir prižiūri savo ūkį. Jeigu Komisija traktuoja, kad visos tokios įmonės yra energetikos įmonės, tai jų yra tūkstančiai ir nė viena iš jų nėra aktyviai kontroliuojama ir mano, kad nėra gavusi nė vieno paklausimo. Pagal turinį (duomenys neskelbtini) tikrai nėra energetikos įmonė, jų kainodaros Komisija nenustato, netikrina. Dalis šilumos tiekėjų savo nuosavybės teise turi pastate šilumos punktus, radiatorius, todėl ir yra įrašyta, kad šilumos ūkio priežiūra taip pat yra reguliuojama sritis, bet būtent toms įmonės, kurios užsiima šilumos tiekimu. Supranta, kad STT vyksta tyrimas, Komisija gavo paklausimą, jie pateikė tarnybai atsakymą, tai tarnybai nepatiko ir tarnyba liepė pakeisti. Iš viso bendravimo ir iš tų raštų, kuriuos Komisija gavo ir siuntė STT, akivaizdu, kad STT galėjo jų tiesiai užklausti, galėjo jų prašyti paaiškinimų, taip pat jie žinojo, kad visa informacija yra pas juos, galbūt jie norėjo pagąsdinti, čia samprotavimai. Jis Komisijai priekaištų neturiu, nes komisija buvo prašiusi tarnybai atsakymą, bet tas atsakymas tarnybos netenkino, iš ten ir gimė šita problema.

Komisijos atstovė D. K. parodė, kad apibendrinant viską, atsižvelgiant ir į tai, kas buvo pasakyta praėjusiame posėdyje, jų nuomone atsakovas yra nenuoseklus ir klaidina teismą dėstydamas priežastis dėl ko buvo nepateikta informacija, nes šiuo atveju esminis dalykas dėl ko buvo surašytas protokolas, buvo tas, kad buvo nepateikta informacija. Atsakovas nurodė, kad jis nepateikė informacijos dėl to, kad komisija nebuvo kompetentinga reguliuoti ir kontroliuoti. Atsižvelgiant į ATP protokolo surašymo procedūros metu, atsakovas teikdamas paaiškinimus, akcentavo priežastis, nesusijusias su STT. Šiuo atveju priežastys buvo tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jis kaip priežasties nenurodė to, kad dokumentai buvo paimti, yra objektyvios priežastys, dėl ko negalėjo pateikti duomenų. Šiuo atveju manome, kad tai yra pagrindinis akcentas, kad atsakovas nurodė klaidingas priežastis negu dabar nurodo teismo posėdžio metu.

LR Energetikos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) numatyta, kad energetikos įmonė – įmonė, kuri verčiasi energetikos veikla. Energetikos veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą (LR Energetikos įstatymo 2 str. 2 d.). Atsakomybėn patrauktas asmuo neteisingai tapatina dvi skirtingas sąvokas – šilumos tiekėjas ir energetikos įmonė. Pastaroji sąvoka yra ženkliai platesnė. Iš bendrovės Įstatų (b.l. 68-79) 2.2.2 punkto matyti, kad vienas iš bendrovės veiklos tikslų – teikti inžinerinių sistemų (šilumos ir karšto vandens tiekimo, vandens tiekimo ir kanalizacijos, vėdinimo ir kondicionavimo, elektros energijos tiekimo sistemų ir t. t.) priežiūros paslaugas. Sutarties Nr. 02-06-01-781, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) (Tiekėjas) ir Vilniaus miesto savivaldybės (Užsakovas) (b.l. 60-67), 8 punkte numatyta, kad „šia Sutartimi Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdyti Užsakovo Tiekėjui perduoto šilumos ūkio (toliau – turtas) priežiūrą, eksploataciją, pasiruošimą žiemai, avarijų likvidavimą ir remontą bei tiekti šiluminę energiją ir karštą vandenį Užsakovo objektams, o Užsakovas užsako pas Tiekėją Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdyti Užsakovo objektų priežiūrą, eksploataciją, avarijų likvidavimą ir remontą bei šilumos ir karšto vandens tiekimą šiems objektams bei įsipareigoja už tai atsiskaityti su Tiekėju šioje Sutartyje nustatyta tvarka“. Tokia veika atitinka LR Energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytą energetikos veiklos sąvoką. Be to, pabrėžtina, kad iš Sutarties IV ir V skyrių nuostatų matyti, jog Užsakovas Tiekėjui atsiskaito už suteiktas paslaugas, į kurias įeina ir suvartotos šilumos kiekis. Jokių duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybė už gaunamą šilumą atsiskaitytų tiesiogiai šilumos gamintojui, byloje nepateikta.

Iš byloje esančio Komisijos 2009 m. spalio 23 d. rašto Nr. R2-1668 (duomenys neskelbtini) matyti, Komisija reikalavo pateikti tokią informaciją: 1) UAB „Vilniaus energija“ 2003-2008 metais Vilniaus miesto darželiams ir mokykloms patiektas šilumos energijos kiekis (MWh) ir už patiektą šilumos energiją mokėtina suma (be PVM), remiantis UAB „Vilniaus energija“ Įmonei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis; 2) pagal Sutarties 15 punktu nustatytą formulę visiems Vilniaus miesto darželiams ir mokykloms apskaičiuota 2003-2008 metų metinės kainos dedamoji „Y“ (šildymo išlaidos); 3) ar Įmonė yra sudariusi geriamojo vandens karštam vandeniui Vilniaus miesto darželiuose ir mokyklose ruošti pirkimo-pardavimo sutartį(-is) su geriamojo vandens tiekėju; 4) kokių veiksmų ėmėsi Įmonė, reaguodama į Rašte išdėstytus motyvus dėl Sutartimi nustatytos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos galimo prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir eliminuodama galimybę Įmonės teikiamas paslaugas vertinti kaip šilumos tiekimą (pardavimą) (b.l. 3).

Įvertinusi šiame rašte išdėstytų reikalavimų turinį sistemiškai su Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio „Šilumos kainodara“ nuostatomis, teismas konstatuoja, kad prašoma pateikti informacija yra susijusi būtent su kainodara, t.y. Sutarties 15 punkte yra numatyta metinės darbų ir paslaugų kainos apskaičiavimo formulė (b.l. 62), pagal kurią „Y“ yra šildymo išlaidos per metus litais (su PVM). Be to, formulėje numatyti kintamieji „G“ – šalto vandens kiekis per metus, sunaudotas karštam vandeniui paruošti, m³ bei „Qv“ – šalto vandens pašildymo šilumos energijos norma, nustatant šalto vandens temperatūros padidinimą 44 C? – taip pat leidžia spręsti, jog vandens pirkimo iš jo tiekėjo teisėtumo klausimas gali turėti įtakos karšto vandens kainai. Komisijos prašomi pateikti sąskaitų-faktūrų duomenys taip pat tiesiogiai susiję su kainodara – tai yra objektyvūs įrodymai, parodantys, kokios pinigų sumos ir už kokius energijos kiekius buvo mokamos, leidžiantys patikrinti apskaičiuotos kainos pagrįstumą.

Įvertinus tai, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) pagal jos teikiamas paslaugas, pripažintina energetikos įmone Energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 10 dalių prasme. Komisijos prašoma pateikti informacija yra susijusi su energetikos kainodara, todėl, sutinkamai su Energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 20 punkto nuostatomis, bendrovė privalėjo ją pateikti. Be to, nei administracinėn atsakomybėn traukio asmens atstovas adv. Jovitui Elzbergui, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. T., nepateikia argumentų, jog jie neturėjo galimybės įvykdyti Komisijos reikalavimus dėl STT vykdymo ikiteisminio tyrimo metu paimtų kompiuterių. Taip pat, iš LR STT Vilniaus valdybos rašto 2011 m. liepos 28 d. rašto Nr. 4-01-2870 (b.l. 130) matyti, kad 2009-06-08 atliekant poėmį AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Finansų ir administracijos direktoriaus pavaduotojo J. M. darbo vietoje buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris „Fujitsu Siemens Lifebook series S7110“; 2009-06-08 atliekant poėmį AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Teisės departamento direktoriaus I. K. darbo vietoje buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris „Dell Inspiron 1525“; 2009-06-08 atliekant poėmį AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), projektų vadovo R. P. darbo vietoje buvo paimtas kompiuteris „Vectron AK08“ bei nešiojamas kompiuteris „IBM Thinkpad“; 2009-06-08 atliekant poėmį AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus Ž. L. darbo kabinete buvo paimtos dvi flash tipo atmintinės su USB jungtimis bei nešiojamasis kompiuteris „HP Compaq 2510p“; 2009-06-08 atliekant poėmį AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo paimtas finansų analitiko T. J. nešiojamasis kompiuteris „Compaq 6710s“. Iš to paties dokumento matyti, jog 2009-06-12 R. P. grąžintas poėmio metu paimtas kompiuteris; 2009-07-08 J. M. grąžintas poėmio metu paimtas kompiuteris; 2009-10-09 I. K. grąžintas poėmio metu paimtas kompiuteris; 2010-01-27 AB (duomenys neskelbtini) Įgaliotam asmeniui I. K. grąžinti poėmių metu: iš R. P. darbo vietos paimtas kompiuteris „ IBM Thinkpad“, iš Ž. L. darbo vietos paimtos atmintinės ir kompiuteris „HP Compaq 2510p“ bei T. J. darbo vietos paimtas kompiuteris „Compaq 6710s“. Iš anksčiau paminėtų duomenų, matyti jog 2009-06-12 R. P., 2009-07-08 J. M., 2009-10-09 I. K. grąžinti poėmio metu paimti kompiuteriai, t.y. grąžinti dar iki Komisija 2009 m. spalio 23 d. rašto Nr. R2-1668 pateikimo AB (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo realią galimybę įvykdyti Komisijos reikalavimus.

Pažymėtina, kad LR ATPK 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 32 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad V. T. ankščiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, todėl yra pagrindas paskirti minimalaus dydžio nuobaudą, numatytą ATPK 99⁷ str. 1 d. sankcijoje – 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 41² str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 99⁷ str. 1 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 57413. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.