Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybe nustatymo pagal pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., S. L. ir antstoliui Andriui Bespalovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Taigi, kreditorinės prievolės pobūdžio nustatymas yra svarbus išieškojimo procese tuo aspektu, kai reikalinga nuspręsti kur nukreipti išieškojimą: į skolininko asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą. CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, pajamas ir vaisiai, pajamos iš bendros veiklos, pajamos gautos po santuokos sudarymo iš vieno sutuoktinių darbinės veiklos yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Tai yra prezumpcija kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.), o prievolės pobūdis (asmeninė ar solidari) prezumpcijos nekeičia. Be to, CK 3.112 str. 1 d. nurodyta, jog išieškoti net ir pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Taigi, net ir esant asmeninei sutuoktinio prievolei išieškojimas gali būti nukreiptas į sutuoktinio (skolininko) turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.89 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad skolininkė nekilnojamojo turto neturi. Skolininkės vardu yra registruotas automobilis MERCEDES BENZ A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2004, tačiau jis yra areštuotas išieškotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvusi LESTO) naudai. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis skolininkė pajamų negauna. Taigi byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti, kad išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, galėtų būti įvykdytas iš skolininkei V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama CPK norma numato veiksmus, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu yra reikalinga areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0025/07/01318 esančių duomenų matyti, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis S. L. dirba ir gauna iš(duomenys neskelbtini), darbo užmokestį, jį areštavo ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies, esančios bendra su sutuoktiniu, nustatymo. Pagal LR CPK 667 str. tvarka paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys V. L. ir S. L. yra sutuoktiniai, santuoka iki šiol nenutraukta. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolis Andrius Bespalovas vykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3742-739/2007 dėl 413,63 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. L. išieškotojai UAB „Gelvora“.

Kaip jau minėta, pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p. pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad skolininkė asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas neturi. Tokiu atveju skola gali būti išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininkės turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Kaip jau minėta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal LR CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo tarpu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 str., konkrečioje byloje juos nustato teismas. Šioje byloje nėra duomenų, kad yra reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 666-667 str. teismas

nutarė:

Nustatyti, kad skolininkei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ sutuoktinio S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitų išmokų.

Nutartis skundžiama per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.