Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – J. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikiant prašymą išduoti leidimo laikinai gyventi kortelę, pareiškėjai teko rinktis tik vieną iš dviejų variantų. Manydama, kad nuolatinių santykių palaikymas 3 metus subjektyviai ir objektyviai yra vertinamas kaip rimtesnis (solidesnis) pagrindas negu tiesiog bendro namų ūkio tvarkymas šiuo metu, pareiškėja, teikdama prašymą, pasirinko būtent šį variantą. Tačiau net ir teikiant prašymą buvo visiškai aiškiai nurodyta, kad pareiškėja ir J. K. kartu tvarko bendrą namų ūkį: prašyme nurodytas tas pats jų abiejų adresas; prie prašymo pridėtas J. K. paaiškinimas.

(duomenys neskelbtini) panaudos sutartis buvo pateikta siekiant įrodyti ne tai, kad pastaruosius 3 metus buvo palaikomi nuolatiniai pareiškėjos ir J. K. santykiai, o tai, kad pareiškėja ir J. K. šiuo metu tvarko bendrą ūkį (J. K. per 2023 m. vasario 24 d. 11:04 val. pokalbį telefonu su Departamento vyresniąja specialiste E. Č. (skambutis buvo iš Departamentui priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini)) buvo informuotas, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjai bus suteiktas, jei bus pateiktas dokumentas, kuris įrodo, kad ji ir J. K. šiuo metu tvarko bendrą ūkį).

Įstatymo 2 straipsnio 11¹ dalyje vartojama sąvoka „nuolatiniai santykiai“, t. y. įstatymas nereikalauja nei tuos 3 metus gyventi kartu, nei palaikyti intymius santykius, nei nustato kokius nors kitus kvalifikacinius reikalavimus šiems santykiams, išskyrus tai, kad jie turi būti nuolatiniai.

Siekiant įrodyti nuolatinių santykių tarp pareiškėjos ir J. K. buvimą el. paštu buvo pateikta socialinės paskyros „Instagram“ telefono ekrano nuotrauka, kurioje matoma, kad pareiškėja ir J. K. palaiko nuolatinius santykius jau nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pasiūlyta pateikti ir visą originalų susirašinėjimą (t. y. originalų dokumentą), ne tik vieną ekrano nuotrauką. Pareiškėja pažymi, kad 2020 m. buvo COVID-19 pandemijos įkarštis, todėl dėl visuotinio karantino socialinio bendravimo mastai visame pasaulyje buvo itin sumažėję.

Įstatymo 2 straipsnio 11¹ dalyje, kalbant apie tokių santykių pagrindimą, vartojama sąvoka „tinkamai įrodomi dokumentais“. Įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokie dokumentai būtų oficialūs (išduoti valstybės institucijų) ar kokia nors tvarka patvirtinti (pvz., notariškai). Vienintelis keliamas reikalavimas – kad jie tinkamai (t. y. aiškiai, gerai) įrodytų anksčiau minėtos aplinkybės (nuolatinių santykių) buvimą.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis tai, kas yra dokumentas, yra Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad „Dokumentas – Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio <...> ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos.“ Taigi, įrašai socialiniuose tinkluose privalo būti laikomi dokumentais, kadangi juose yra užfiksuota fizinių asmenų veiklos procese sukurta informacija (kaip minėta, įstatymas nediskriminuoja skirtingų informacijos pateikimo būdų, formų ir laikmenų). O Sprendime minima telefono ekrano nuotrauka savo ruožtu yra dokumentas, kuris suteikia informaciją apie kito dokumento (įrašo socialiniame tinkle „Instagram“) buvimą bei apie jo turinį.

Įrašai socialiniuose tinkluose (pvz., el. laiškai, SMS žinutės ir kt.) Lietuvos teismų praktikoje (įskaitant baudžiamąjį procesą) yra laikomi dokumentais ir sprendžiant bylas yra vertinamas jų turinys (juose esantys įrodymai) net nekeliant abejonių dėl to, ar pats toks įrašas yra dokumentas, ar ne (nes neabejotinai yra). O jei baudžiamajame procese tokie įrašai vertinami kaip tinkami įrodymai (atsižvelgiant į faktines atitinkamos bylos aplinkybes – jų turinį, sukūrimo aplinkybes ir kt.), tai tokio pobūdžio dokumentai (socialinių tinklų įrašai), neabejotinai yra (atsižvelgiant į jų turinį) tinkami įrodyti reikiamas aplinkybes priimant administracinius sprendimus, nes reikalavimai, keliami įrodymams baudžiamajame procese, nepalyginamai aukštesni nei priimant administracinius sprendimus.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – ir Direktyva 2004/38/EB) 3 straipsnio 2 dalies paskutinė pastraipa įtvirtina nuostatą, pagal kurią „Priimanti valstybė narė privalo išsamiai išnagrinėti asmenines aplinkybes ir turi pagrįsti bet kokį atsisakymą leisti šiems žmonėms įvažiuoti ar gyventi šalyje“. Ši direktyvos nuostata galimai nėra tinkamai (pilnai) perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę, kadangi nei Įstatymas, nei Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-594 „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nenustato Departamentui pareigos tokiais atvejais išsamiai išnagrinėti asmenines aplinkybes (nors ES kortelės aprašo 42.2 papunktis ir įtvirtina nuostatą, kad sprendimas atsisakyti išduoti ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti motyvuotas).

Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas šią Direktyvos 2004/38/EB nustatytą pareigą atliko netinkamai, kadangi asmeninės aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai, neįsigilinus į tarp jos ir J. K. egzistuojančius asmeninius santykius, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi nėra tinkamai pagrįstas.

Migracijos departamentas nereikalavo iš pareiškėjos pateikti kokia nors tvarka patvirtintus dokumentus ar juos gauti iš oficialių institucijų. Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra tinkami patvirtinti, kad ji pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius su J. K., t. y. pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakako.

Migracijos departamentui nagrinėjant pareiškėjos prašymą išduoti leidimo laikinai gyventi kortelę ir kartu pridėtus dokumentus nustatyta, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo priimti. Atsižvelgęs į tai ir siekdamas nustatyti, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, bei vadovaudamasis Aprašo 35.4 papunkčiu, 2023 m. sausio 30 d. Migracijos departamentas per MIGRIS išsiuntė pranešimą, kuriame prašoma pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius su Lietuvos Respublikos piliečiu J. K. (pvz., bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus, bankinių pavedimų išrašus ir kt.). Negavus atsakymo, 2023 m. vasario 1 d. pranešimas pakartotinai išsiųstas pareiškėjos prašyme nurodytu el. paštu. 2023 m. vasario 2 d. elektroniniu paštu gautas atsakymas, kad oficialių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja su J. K. pastaruosius 3 metus turi nuolatinius santykius, neturi, nes: „Tuo metu buvo mūsų santykių pradžia, buvome dar tik pradėję susitikinėti. Tačiau, kaip įprasta šiais laikais, apsikeitėme telefonų numeriais ir bendravome per aplikacijas, tokias, kaip Instagram“, bei pridėjo 2020 m. sausio 4 d. telefono ekrano nuotrauką, kurioje matyti socialinio tinklo „Instagram“ paskyra (M. C.) ir susirašinėjimas, ir papildomai paaiškino: „Čia dar iš to laiko, kai gyvenome atskirai“. 2023 m. vasario 6 d. ir 2023 m. vasario 21 d. Migracijos departamentas pakartotinai išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodė, kad nepateikti tinkami dokumentai, įrodantys, kad pareiškėja su J. K. pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius, ir įvardijo tokių dokumentų pavyzdžius (bendra būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartis, vaikų gimimo liudijimai, bankinių pavedimų išrašai ir kt.). 2023 m. vasario 28 d. gautas atsakymas su pridėta (duomenys neskelbtini) panaudos sutartimi, kurioje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), iki 2028 m. sausio 31 d. perduodamos panaudos gavėjams – J. K. ir pareiškėjai. Nei pateikta socialinės paskyros „Instagram“ telefono nuotrauka, nei papildomai pateikta panaudos sutartis nepatvirtina, kad pareiškėja su J. K. kaip sugyventiniai pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 99 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, jog ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų kartu su ES piliečiu arba pas jį, privalo gauti ES leidimo laikinai gyventi kortelę.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 25¹ dalį, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, teisė laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.

Įstatymo 2 straipsnio 11¹ straipsnyje nustatyta, kad kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, kurie tinkamai įrodomi dokumentais, taip pat asmuo, kuris yra išlaikomas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė Europos Sąjungos valstybės narės piliečio priežiūra, jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais.

Įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai jie atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytam Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama kaip 1) sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis; 2) tiesioginiam palikuoniui, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginį palikuonį, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis; 3) išlaikomam artimajam giminaičiui pagal tiesiąją aukštutinę liniją, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomą artimąjį giminaitį pagal tiesiąją aukštutinę liniją; 4) kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.

Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-594, 17.1 papunktyje nurodyti dokumentai, patvirtinantys Įstatymo nustatytą teisės laikinai gyventi įgijimo pagrindą Įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu: dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos pilietis pasinaudojo laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise; ir Aprašo 21 punkte nurodyti dokumentai, patvirtinantys, kad prašymą pateikiantis asmuo yra rėmėjo šeimos narys, arba Aprašo 22 punkte nurodyti dokumentai, įrodantys, kad prašymą pateikiantis asmuo yra kitas asmuo. Pagal Aprašo 21 punkto nuostatą, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo yra ES piliečio šeimos narys, yra santuokos liudijimas, registruotos partnerystės sutartis, gimimo liudijimas, išlaikymą patvirtinantys dokumentai, kiti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Šie dokumentai pateikiami tik tuo atveju, jei Gyventojų registre tokių duomenų nėra. Aprašo 22 punkte nustatyta, jog dokumentai, įrodantys, kad asmuo, kurio prašymas išduoti kortelę pateikiamas, yra kitas asmuo, yra bendra būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartis, užsieniečio ir jo rėmėjo vaiko (-ų) gimimo liudijimas (-ai), išlaikymą patvirtinantys dokumentai, gydymo įstaigos pažyma ar kiti Įstatymo 101 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 104 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai.

Aprašo 35.4 papunktis nustato, kad jeigu nagrinėjamas prašymas išduoti kortelę ar prašymas pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę Įstatymo 105³ straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu – privaloma įvertinti, ar pakanka dokumentų, įrodančių, kad užsienietis atitinka Įstatyme nustatytus teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimo pagrindus.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 4 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimo laikinai gyventi kortelę motyvuodama tuo, kad yra Lietuvos Respublikos piliečio, pasinaudojusio laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, šeimos narys arba kitas asmuo, kuris atvyksta kartu su juo arba pas jį, t. y. kad ji yra Lietuvos Respublikos piliečio J. K. sugyventinė, su juo per pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius (b. l. 52).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2023 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S34647 atsisakyti išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, nes asmuo nėra Lietuvos Respublikos piliečio, pasinaudojusio laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, sugyventinis, su kuriuo Lietuvos Respublikos pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius. Iš Migracijos departamento skundžiamo sprendimo matyti, kad jis priimtas įvertinus tai, kad pareiškėja nepateikė tinkamų dokumentų, patvirtinančių, kad ji su Lietuvos Respublikos piliečiu J. K. kaip sugyventiniai pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius, nors buvo informuota, kad nepakanka prašymą pagrindžiančių dokumentų sprendimui priimti dėl ES leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo priimti (b. l. 45–47).

Iš kartu su atsiliepimu į skundą pateiktų dokumentų, kuriuos vertino Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, matyti, kad pareiškėja prie prašymo pagrįsti jos nurodytą aplinkybę pateikė (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį (b. l. 67–69). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja prašymą Migracijos departamentui pateikė 2023 m. sausio 4 d., nurodydama, kad jau trejus metus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), su J. K. yra sugyventiniai ir mažiausiai nuo (duomenys neskelbtini) palaiko nuolatinius santykius. Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad ši pateikta panaudos sutartis nepatvirtina, kad pareiškėja su trečiuoju suinteresuotu asmeniu 3 metus palaiko nuolatinius santykius. Pareiškėja taip pat pateikė iš socialinio tinklalapio nuotrauką, kuri turėtų patvirtinti, kad ji ir J. K. bendrauja.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas J. K. susirašinėjimas su Migracijos departamento įgaliotu asmeniu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja su J. K. kartu negyveno. Pareiškėja su J. K. apsikeitė telefono numeriais ir bendravo per aplikacijas (b. l. 57). Atsižvelgęs į tai, teismas sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad šis įrodymas nėra pakankamas konstatuoti, kad pareiškėja su J. K. yra sugyventinai, kurie nuolatinius santykius palaiko 3 metus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2023 m. sausio 4 d., kai pareiškėja pateikė prašymą, Migracijos departamentas 2023 m. sausio 30 d., 2023 m. vasario 6 d. ir 2023 m. vasario 21 d. jai išsiuntė pranešimus, kuriais buvo prašoma pateikti dokumentus, kad pareiškėja su Lietuvos Respublikos piliečiu pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius. Vienintelis įrodymas, kurį papildomai pateikė pareiškėja, jau minėta (duomenys neskelbtini) sudaryta jos ir J. K. panaudos sutartis. Kaip matyti iš pateiktų susirašinėjimo su Migracijos departamentu elektroninių laiškų, J. K., teikdamas užklausas pareiškėjos vardu Migracijos departamentui, citavo teisės aktų ištraukas, teikė sąvokų išiaiškinimus, tačiau jokių papildomų įrodymų nepateikė. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad J. K. nurodo turintis originalų (duomenys neskelbtini) susirašinėjimą, tačiau teismui kelia abejonių, kodėl trečiasis suinteresuotas asmuo turi vienintelį (duomenys neskelbtini) susirašinėjimą, nors turėjo galimybę pateikti trejus metus trunkantį pareiškėjos ir J. K. bendravimą patvirtinančias žinutes, bendras nuotraukas, sąskaitų išrašus, iš kurių būtų galima spręsti apie jų nuolatinį bendravimą ir bendrą gyvenimą. Pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) būsto nuomos sutartį, tačiau, kaip minėta, Migracijos departamentui turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja 3 metus palaiko nuolatinius santykius su sugyventiniu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. ir 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, yra svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie asmens požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygišką išvadą, kad šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ji yra J. K. sugyventinė, su kuria ES pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius.

Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime išsamiai motyvavo, kodėl pareiškėjai yra atsisakoma išduoti kortelę, taip pat pagrindė turimus objektyvius duomenis bei vadovavosi tiek Įstatymo, tiek Aprašo nuostatomis. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas bendravo su pareiškėja, net kelis kartus nurodė, kad trūksta įrodymų Sprendimui priimti, siūlė pateikti papildomus įrodymus, ginčijamame Sprendime vertino pareiškėjos pateiktus įrodymus. Akcentuotina, kad Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą bei nenustatęs sąlygų kortelei gauti, Sprendime taip pat pažymėjo, jog atsisakymas išduoti kortelę neužkerta pareiškėjai kelio pakartotinai teikti prašymą, išnykus priežastims, dėl kurių toks sprendimas buvo priimtas. Taip pat išaiškino, kad pareiškėja gali teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jeigu ji atitiks kitas sąlygas (darbo pagrindu, šeimos susijungimo).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 23S34647.

Pareiškėja antru skundo reikalavimu prašo įpareigoti Migracijos departamentą išduoti jai ES leidimą laikinai gyventi bei atitinkamą kortelę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 23S34647, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi bei kortelės išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. E. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.