- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-278/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- A. D.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d., prie paskirtos bausmės pridėta Plungės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta visa neatlikta bausmės dalis ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams 21 dienai. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad pasikėsino išžaginti mažametį asmenį ir seksualiai prievartavo mažametį asmenį:
A. D. 2005 m. spalio 2 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išlipęs iš keleivinio autobuso Klaipėda - Mažeikiai kartu su mažamete nukentėjusiąja S. Z. , pavartodamas fizinį smurtą - paėmęs S. Z. už rankos, nukentėjusiajai priešinantis, bandant ištrūkti, verkiant ir šaukiant pagalbos, uždengęs jai burną ranka, prieš mažametės nukentėjusiosios valią nusivedė ją į sporto komplekse „Ž“ esantį teisėjo bokštelį, visą laiką S. Z. verkiant, jį stumiant ir bandant pabėgti, prašant paleisti, pavartodamas fizinį smurtą bei pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška nukentėjusiosios būkle, prieš jos valią atsegęs mažametės nukentėjusiosios kelnes ir laikydamas viena ranka S. Z. rankas už nugaros, kita ranka nusmaukęs S. Z. kelnes ir kelnaites, jėga maudamas kelnes padarė mažametei nukentėjusiajai odos nubrozdinimus dešinėje kirkšninėje srityje - šlaunyje ir dešinėje šlaunyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nuavė batus, nusirengė pats, o S. Z. mėginant pabėgti, vėl pavartojo fizinį smurtą - pargriovė ją ant grindų ir pasikėsino atlikti lytinį aktą su mažamete S. Z. , gim. (duomenys neskelbiami), prieš jos valią, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neįstengė įvesti savo varpos į nukentėjusiosios makštį.
Be to, jis toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, nepavykus atlikti lytinio akto su mažamete S. Z. , pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais jo veiksmais, pavartodamas fizinį smurtą - laikydamas prispaudęs mažametę nukentėjusiąją prie grindų, taip atimdamas galimybę priešintis, įkišo savo rankos pirštus į S. Z. lytinius organus - makštį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nubrozdinimų makšties gleivinėje, mergystės plėvės plyšimą, ir tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete S. Z. fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios valią.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nėra įrodyta pilnai. Nurodo, kad teismas vadovavosi melagingais nukentėjusiosios parodymais, neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusioji – nepilnametė, turinti psichinę negalią, todėl jos parodymų objektyvumas yra abejotinas, neįvertino jį objektyviai teisinančių įrodymų, teismas nesuteikė jam galimybės nuosekliai paaiškinti aplinkybių, susijusių su jam inkriminuojamos veikos padarymu, taip pat neįvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jog nuteistasis iki sulaikymo dirbo ir mokėsi.
A. D. teigia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė jo procesines teises, nes ikiteisminio tyrimo tyrėja, surašydama įtariamojo apklausos protokolą, nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Kadangi policijos pareigūnai prieš jį naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, jis buvo priverstas pasirašyti tyrėjos surašytą apklausos protokolą. Apeliantas pažymi, jog jis informavo teismą apie procesinius pažeidimus, padarytus jo atžvilgiu, nurodė, jog pateikė skundus dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (duomenys neskelbiami) miesto policijos komisarui bei Lietuvos Respublikos policijos departamentui, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir šališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą.
Nuteistasis nurodo, kad jam pareiškus įtarimą dėl padaryto nusikaltimo ir jį sulaikius, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai nevykdė nusikaltimo tyrimo, nes kraujo mėginius, siekiant nustatyti biologinių pėdsakų priklausomumą, paėmė tik praėjus kelioms dienoms po sulaikymo.
Apelianto teigimu bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Nuteistasis pažymi, kad teismo posėdžio metu prokuroras pareiškė gerai pažįstantis ikiteisminį tyrimą byloje atlikusią tyrėją, pažymėjo, jog juos sieja geri santykiai. A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas šališkai įvertino byloje surinktus įrodymus, be pagrindo pripažino jį kaltu įvykdžius jam inkriminuotas veikas ir paskyrė per griežtą bausmę.
Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios parodymai, neva nuteistasis prievarta tempė S. Z. gatve 1100 metrų, o ji priešinosi, melagingi. Apeliantas nurodo, jog teismas turėjo apklausti liudytoją, gyvenančią toje gatvėje, kuri patvirtintų aplinkybę, jog tą naktį ji buvo namuose, tačiau jokio triukšmo negirdėjo.
Apelianto teigimu tikrovės neatitinka nukentėjusiosios parodymai apie tai, jog jis, laikydamas S. Z. už kojų, įkėlė į bokštelį, kurio aukštis siekia 1,50 m. Nuteistasis pažymi, kad fiziškai neįmanoma asmenį įkelti į tokio aukščio bokštelį, ją laikant už kojų. Apelianto teigimu, tikrovės neatitinka ir nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad jis prievarta ją laikė bokštelyje. Pati nukentėjusioji nurodė, jog nuteistasis trumpam buvo išlipęs iš bokštelio. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi ir keliantys abejonių dėl aplinkybės, jog bokštelyje ji buvo laikoma prieš savo valią.
Apeliantas neigia nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, neva jis prievarta jai į burną pylė alkoholį, pažymi, kad atlikus drabužių ekspertizę, ant nukentėjusiosios drabužių, nebuvo rasta alkoholinio pėdsakų t. y byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių šį faktą.
A.D. nurodo, kad paimtuose jo panagių mėginiuose nebuvo rasta nukentėjusiosios DNR t. y. byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad nuteistasis būtų kišęs pirštus į jos lytinius organus, pažymėtina ir tai, jog, atlikus ekspertizę ant prezervatyvo, rasto nusikaltimo vietoje, neaptikta nukentėjusiosios DNR. Nukentėjusiosios parodymus, jog nuteistasis prieš ją vartojo fizinį smurtą, paneigia ekspertų išvados, kuriose konstatuota, jog tą naktį prieš S. Z. fizinis smurtas vartojamas nebuvo.
Apeliantas teigia, kad nukentėjusiajai atliktos psichiatrinės ekspertizės aktas buvo surašytas, nesilaikant numatytos tvarkos. Ekspertas tiesiogiai neapklausė nukentėjusiosios, nes ekspertizės akte užfiksuoti nukentėjusiosios paaiškinimai yra identiški parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Aplinkybė, jog ekspertas perrašė nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kelia abejonių dėl ekspertizės akto objektyvumo ir teisėtumo.
Nuteistasis teigia, jog teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiąją apibūdinančių aplinkybių, t.y. nukentėjusiosios atstovės paaiškinimų, jog ji yra linkusi meluoti, tą patvirtino ir teismo psichiatrijos ekspertas, nurodydamas, kad S. Z. yra linkusi meluoti, pasakoti išgalvotus dalykus. Pažymėtina, jog nukentėjusioji charakterizuojama neigiamai, kaip linkusi elgetauti, gyventi nepadorų gyvenimo būdą.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokuroras prašė atmesti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą, gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu padarytos teisingos išvados dėl nuteistojo A. D. kaltės įrodytumo, nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir konkrečių bausmių už jas parinkimo bei paskyrimo.
Kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog jo kaltė neįrodyta.
Pirmosios instancijos teismas iš nukentėjusiosios S. Z. parodymų, 2005-10-02 įvykusio vietos apžiūros protokolo (1 t., b.l. 6-11), 2002-10-03 specialisto išvados Nr. XXXX (1 t. b.l. 27-28), 2005-10-11 daiktų apžiūros protokolo (1 t., b.l. 63), 2005-10-19 specialisto išvados Nr. XXXX (1 t., b.l. 65-69), gimimo liudijimo kserokopijos (1 t., b.l. 83) teisingai nustatė, kad A. D. kėsinosi lytiškai santykiauti su mažamete S. Z. prieš jos valią bei ją seksualiai prievartavo, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle bei panaudodamas fizinį smurtą.
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. XXXX matyti, kad S. Z. , įvertinus jos psichinę ir psichologinę būseną, charakteristikas, nustatytas lengvas protinis atsilikimas su elgesio pakitimais. Nepaisant pažintinių funkcijų sutrikimų, būdingų lengvam protiniam atsilikimui, ji sugeba suprasti bylos aplinkybes ir gali duoti apie jas teisingus parodymus. Jos parodymai apie baudžiamojoje byloje nagrinėjamą įvykį vertinami kaip pakankamai nuoseklūs, logiškai pagrįsti emociniu ir kognityviniu aspektu, t.y. realistiški ir susiję su objektyvia patirtimi. Jos pažintiniai gebėjimai pakankami tam, kad įvertintų savo santykį į patiriamą smurtą ir atgamintų pagrindines įvykio aplinkybes. S. Z. žinios apie seksualinį gyvenimą nepakankamos (1 t., b.l. 58-59).
Apelianto teiginiai, kad teismas vadovavosi melagingais nukentėjusiosios parodymais ir neįvertino, kad ši turi psichinę negalią, prieštarauja šiam specialistų aktui ir nuosprendyje išdėstytiems teismo motyvams, kuriais paaiškinama, kodėl teismas nukentėjusiosios parodymais grindžia savo išvadas dėl A. D. kaltumo.
Ekspertizės aktu ištirta nukentėjusiosios psichinė būklė ir nustatyta, kad nukentėjusioji, nepaisant savo lengvo protinio atsilikimo, sugeba suprasti bylos aplinkybes ir gali duoti apie jas teisingus parodymus. Šie apie įvykį specialistų įvertinti kaip pakankamai nuoseklūs ir logiški.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nukentėjusiosios parodymus teisingais, rėmėsi ekspertizės aktu bei kitais bylos duomenimis, kurie patvirtina, kad A. D. kėsinosi ją išžaginti ir seksualiai prievartavo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra auto ir moto sporto komplekso ,,Žemaitija“ teritorijoje. Ten buvo rasti ir paimti: striukė, sportiniai bateliai, džinsinės kelnės, pėdkelnės, moteriškos kelnaitės, prezervatyvas ir jo pakuotė ,,Romed“ (1 t., b.l. 6-11).
Specialisto išvadoje Nr. XXXX nurodyta, kad ant tyrimui pateikto prezervatyvo yra A. D. spermos su 99,999 999 9999 % tikimybe (1 t. b.l. 65-69) .
Specialisto išvadoje Nr. XXXX konstatuota, kad S. Z. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnario srityje bei kelių sąnarių srityse, dešinėje kirkšninėje srityje, šlaunyje ir šlaunyse, paviršinės pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dešinio kelio sąnario srityse, nubrozdinimas makšties gleivinėje, mergystės plėvės plyšimai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 27-28).
Liudytoja G. L. , pas kurią tuoj po įvykio atėjo S. Z. , parodė, kad ši prašė pagalbos, buvo iki pusės nuoga, tik su kojinėmis, sužalota, sakė, kad ją norėjo išprievartauti (2 t., b.l. 45). Iškvietus policiją, šiai mergaitė parodė įvykio vietą (2 t., b.l. 45).
2005-10-04 įtariamojo apklausos protokole A. D. iš dalies prisipažino, kad glamonėjo nukentėjusiosios lytinius organus, mano norėjęs sau sukelti jaudulį, lytinį pasitenkinimą, buvo ant varpos užsimovęs prezervatyvą, matė, kad mergaitė yra vaikas. A. D. šio tardymo veiksmo metu neigė smurtą, prievartą, sakė nebandė atlikti lytinio akto (1 t., b.l. 92-94).
2005-10-12 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole A. D. parodė teisėjo bokštelį, į kurį jis su S. Z. įlipo (1 t., b.l. 96-97, 98-99).
2005-12-09 įtariamojo apklausos protokole jo irgi parodyta, kad lietė S. Z. lytinius organus (1 t., b.l. 100). Ši aplinkybė patvirtinta 2005-12-14 įtariamojo apklausos protokole (1 t. b.l. 103); 2005-12-20 įtariamojo papildomos apklausos protokole (1 t., b.l. 104).
2006-02-24 Klaipėdos apygardos teismo teisiamajame posėdyje A. D. parodė, kad tik buvo įvykio vietoje, tačiau su S. Z. jokių santykių neturėjo, net jos nelietė. Turėjo savo prezervatyvą, bet jį buvo panaudojęs prieš tai, nes važiavo iš savo merginos (2 t., b.l. 32-33).
Matyti, kad bylos proceso metu A. D. davė nenuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu iš dalies prisipažinęs tenkinęs lytinę aistrą fizinio sąlyčio metu su vaiku, vėliau teisme atsisakė savo parodymų.
Teismas pagrįstai nuteistojo A. D. parodymus atmetė, kaip neteisingus, klaidinančius teismą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes nukentėjusiosios S. Z. parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros duomenimis įrodytas jų netikrumas ir neteisingumas.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis ir psichinis smurtas (2 t. , b.l. 32).
Byloje nenustatyta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie būtų paveikę priimto teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą.
2005-10-04 įtariamojo apklausos protokole A. D. savo ranka parašė: ,,surašyta teisingai, papildymo neturiu“ ir pasirašė (1 t., b.l. 94).
Šiems duomenims aiškiai prieštarauja A. D. apeliacinio skundo teiginys, jog tyrėja, surašydama šį protokolą, nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes.
Matyti iš 2005-10-04 protokolo, kad A. D. sutikus, jam buvo nukirpti nagai ir paimti kaip pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (1 t., b.l. 60).
2005-10-11 protokole pažymėta, kad iš A. D. paimti kraujo lyginamieji pavyzdžiai (1 t., b.l. 61).
Šie tardymo veiksmai atlikti vadovaujantis LR BPK 144 str. numatyta tvarka.
Tačiau įstatyme nereglamentuotas laikas dėl paėmimo lyginamųjų pavyzdžių. Šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto teiginius apie ikiteisminio tyrimo atlikimo netinkamumą. Kita vertus, iš bylos dokumentų matyti, kad A. D. buvo sulaikytas ne tuoj pat po įvykio, o praėjus beveik 1,5 paros po jo.
Skundo argumentai dėl teismo bei prokuroro šališkumo nepagrįsti.
LR BPK 58 str. nurodyti pagrindai, kuriems esant, teisėjas ar prokuroras negali dalyvauti procese. Nei vieno iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, apeliantas skunde nepaminėjo.
Jo teiginiai apie šališką teismą nemotyvuoti. Be to jis nepareiškė nušalinimo teismui nei iki įrodymų tyrimo teisme, nei vėliau, pradėjus įrodymų tyrimą, nors jam tokia teisė buvo išaiškinta (2 t., b.l. 31).
Reiškia, kad jam jokių abejonių nesukėlė teismo nešališkumas. Tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė jam nepalankų nuosprendį, nėra pagrindas pripažinti jo argumentus dėl teismo šališkumo pagrįstais.
Prokuroras dalyvauja teisiamajame posėdyje pagal savo kompetenciją: palaiko valstybinį kaltinimą ir įrodinėja teismui, kad nusikalstamų veikų padarymui kaltinamas asmuo yra kaltas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo nematyti, kad teisme dalyvavęs prokuroras būtų pažeidęs šias nuostatas. Jis veikė savo kompetencijos ribose.
Tai, kad A. D. apeliaciniame skunde nurodyta, kad, tariamai teisme jis išgirdęs prokurorą sakant, kad šis artimai pažįstamas su tyrėja, nėra aplinkybė, kelianti pagrįstų abejonių nurodyto prokuroro nešališkumu. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė nėra užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole. Be to pats nuteistasis, tariamai paaiškėjus tokiai aplinkybei, nesuabejojo prokuroro nešališkumu ir nepareiškė nušalinimo.
Dėl apelianto teiginių, jog tikrovės neatitinka nukentėjusiosios parodymai, kad nuteistasis, laikydamas S. Z. už kojų, įkėlė į bokštelį, kurio aukštis siekia 1,50 m, nes anot jo, fiziškai neįmanoma asmenį įkelti į tokio aukščio bokštelį laikant už kojų. Kolegija pažymi, kad skunde nurodyti duomenys apie bokštelio aukštį nuo žemės klaidingi. 2005-10-02 yra įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad bokštelio grindys yra 0,5 m. aukštyje nuo žemės (1 t., b.l. 6). Taigi, nekyla abejonių, kad į tokio aukščio bokštelį S. Z. buvo galima įkelti. Kita vertus, šio įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys apie suradimą bokštelyje nukentėjusiosios batelių, džinsinių kelnių, pėdkelnių, kelnaičių patvirtina nukentėjusiosios S. Z. parodymus, kad iš įvykio vietos ji pabėgo. Šie duomenys ir liudytojos G. L. , pas kurią S. Z. pusnuogė atbėgo iš įvykio vietos, parodymai patvirtina, kad ji bokštelyje buvo laikoma prieš jos valią, o atsiradus galimybei, tuoj pabėgo.
A. D. skunde teigia, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų kišęs savo pirštus į nukentėjusiosios lytinius organus. Jis pažymi, kad jo panagių mėginiuose ir ant prezervatyvo nebuvo rasta biologinių pėdsakų.
Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad A. D. buvo sulaikytas ne tuoj pat po įvykio, o pavyzdžiai lyginamajam tyrimui paimti dar vėliau, per tą laikotarpį jis turėjo galimybę nusiplauti rankas ir pašalinti pėdsakus, todėl jo nagų nuokarpose su panagių tyrimui kraujo neišliko, plokščiojo epitelio ląstelių, tinkančių citologiniam tyrimui, nerasta.
Specialisto išvadoje Nr. XXXX konstatuota, kad ant prezervatyvo yra A. D. sperma su 99,999 999 9999 % tikimybe (1 t., b.l. 66). Tai patvirtina jo paties pirminius ir nukentėjusiosios parodymus, kad nusikaltimo padarymo metu turėjo prezervatyvą.
Šiuo aspektu nepripažįstami pagrįstais apelianto argumentai, kuriais nukentėjusiosios parodymų dalis apie jos prievartinį laikymą bokštelyje apibūdinami kaip tikrovės neatitinkantys.
Nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde neigiant nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie prievarta jai į burną pilto alkoholio, pažymima, kad atlikus drabužių ekspertizę, nebuvo rasta alkoholio pėdsakų. Šie argumentai neatitinka bylos duomenų, kadangi tokio pobūdžio ekspertizė byloje nebuvo nei paskirta, nei atlikta.
Nėra pagrįstos nuteistojo apeliacinio skundo abejonės dėl teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto objektyvumo ir teisėtumo.
Matyti, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 367 surašytas ištyrus S. Z. somatinę, neurologinę ir psichinę būseną, apibendrinus charakterizuojančius bylos medžiagos duomenis (1 t., b.l. 58-59). Ekspertizės akte pažymėta, kad tiriamoji noriai ir aktyviai bendravo su ekspertais. Teigdamas, kad ekspertai tiesiogiai neapklausė nukentėjusiosios, apeliantas aiškiai prieštarauja šiems duomenims.
Nuteistojo apeliacinis skundas dėl jame išdėstytų motyvų netenkintinas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pagrįstai pripažinęs nuteistąjį kaltu, teismas pakankamai išsamiai motyvavo bausmių paskyrimą už padarytus du labai sunkius nusikaltimus prieš mažametį asmenį.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl A. D. kaltumo ir bausmės paskyrimo. Prašymas sušvelninti bausmę netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.