Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
1-251-108/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Špelveris
Nukentėjusysis
I. V.
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudž.byla Nr. 1-251-108/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.7.1.;2.1.16.1.8.;2.3.6.4.4.; (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, nukentėjusiajai I. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-09-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d, laisvės apribojimo bausme 6 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose,

kaltinamas pagal LR BK 184 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje su J. S. iššvaistė turtą, kurį I. V. patikėjo J. S. saugoti, t.y. televizorių „Grundig vision 19-3821“ litų vertės, spintų komplektą 1000 litų, viengulę lovą 200 litų vertės ir minkštą kampą 1000 litų vertės, kuriuo kartu su J. S. naudojosi gyvenant adresu Taikos pr. 46-19, Klaipėdos mieste, 2010-01-27, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. J. savo vardu užstatė į lombardą UAB „Savoketa“, adresu Taikos pr. 18, Klaipėdos mieste, I. V. priklausantį televizorių „Grundig vision 19-3821“ 799 litų vertės, ir pasidalijo už jį gautus 200 litų kartu su J. S. po 100 litų, todėl tokiu būdu R. J. iššvaistė J. S. patikėtą I. V. priklausantį 799 litų vertės turtą.

J. S. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą ir paskelbta šio kaltinamojo paieška (T.1 b.l. 179, T.2 b.l. 16).

Pagal pareikštą kaltinimą R. J. išteisinamas, jo išteisinimas grindžiamas šiomis nustatytomis baudžiamojoje byloje aplinkybėmis:

R. J. parodė, kad J. S. atsikraustė pas jį 2009 m. pradžioje, adresu (duomenys neskelbtini), nes neturėjo kur gyventi. Tuo metu J. S. draugė I. V. turėjo atlikti arešto bausmę. Su I. V. supažindino J. S.. Kai jai jau reikėjo išvažiuoti atlikti bausmę, J. S. pasisiūlė pasaugoti I. V. daiktus, R. J. tam neprieštaravo. Pats jis su nukentėjusiąja tiesiogiai nieko nederino, jo nukentėjusioji neprašė pasaugoti daiktų, jis tik leido jos daiktus palaikyti bendrame kambaryje, kur gyveno kartu su J. S.. I. V. pervežė pas juos daiktus. Paliko dvi lovas, dviejų spintų komplektą su stalu ir televizorių. J. S. paprašė R. J. užstatyti į lombardą televizorių. Televizorius buvo užstatytas jo vardu, nes tuo metu nebuvo šalia J. S.. Jis be J. S. nieko nedarydavo, nes turtas buvo patikėtas būtent jam. Už televizorių gavo 200 litų, gautus pinigus pasidalino, J. S. gavo 120 litų, o R. J. 80 litų. Į lombardą televizorių nešė du kartus. Pirmą kartą kaltinamasis išpirko televizorių, o antrą kartą turėjo J. S. išpirkti, bet to nepadarė. Kitų baldų, daiktų, kaltinamasis parodė neėmęs. Kaltinamasis parodė, jog jis nežinojo, kur I. V. gyvens grįžusi iš areštinės, nežinojo jos telefono numerio ir kaip su ja susisiekti, todėl jai apie tai nieko pranešti negalėjo. Viską žinojo J. S. jis su ja bendravo, bet jis nesiėmė jokių veiksmų, kad išsaugoti jos baldus, kad jai gražinti jos turtą.

Nukentėjusioji I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. turėjo atlikti teismo paskirtą 42 parų arešto bausmę. Kadangi teko išsikraustyti iš Baltijos pr. esančio nuomojamo buto, tai ji paprašė J. S., kad pasaugotų baldus, televizorių. R. J. neprašė saugoti baldų, jokių susitarimų tarp jų nebuvo. R. J. tik leido pasidėti baldus pas jį nuomojamame bendrabutyje. Jie atvyko padėti nukentėjusiajai pervežti baldus iš Baltijos pr. į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvežė minkštą kampą, viengulę lovą ir spintų komplektą, kurios susideda iš dviejų spintų ir rašomojo stalo. Atlikusi arešto bausmę grįžo ir atsiėmė iš bendrabučio lovą, minkštą kampą, spintų dalį, o televizorių iš lombardo grąžino tyrėja. Trūksta vienos spintos.

Liudytoja U. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi bendrabutyje gyveno R. J., tai šis atsiklausė ar gali pasikeisti baldus. Liudytoja U. S. sutiko. Nukentėjusioji buvo atėjusi atsiimti daiktų, kažkokius tai daiktus atsiėmė, bet nurodyti kokius tiksliai negali, nes nematė kokie buvo atvežti. Kambaryje liko minkštas kampas, o spintos buvo išneštos pas kitą vyriškį į kitą kambarį.

Iš 2010-01-27 lombadro „Savoteka“ kvito matyti, jog buvo priduotas televizorius LCD Grunding 19-3821 R. J. vardu.

2010-03-18 apžiūros protokoluose apžiūrėti I. V. daiktai (T.1.7-17).

2010-03-18 patvirtinime nukentėjusioji I. V. atsiėmė jai priklausančius daiktus (T.1. 26).

Tokiu būdu, R. J. turi būti išteisintas pagal LR BK 184 str. 1 d. nes, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str., t.y. svetimo turto iššvaistymo subjektu gali būti tik specialus subjektas, t.y. tik tas asmuo, kuriam svetimas turtas yra oficialiai patikėtas arba perduotas jo žinion – suteikti to turto atžvilgiu ypatingi įgaliojimai. BK 184 straipsnio 1 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. R. J. turtas nebuvo patikėtas, tai patvirtina pati nukentėjusioji, jog nesitarė su R. J., jog šs pasaugos jos daiktus, todėl jis šio nusikaltimo subjektu negali būti. Kaltinamasis jokių konkrečių nusikalstamų veikų nepadarė. Nukentėjusiosios I. V. daiktai grąžinti, žala nepadaryta tai nelaikytina svetimo turto iššvaistymu. Svetimo turto iššvaistymu pripažįstami tokie atvejai, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. J. neišvaistė jam patikėto turto, nes turtas jam nebuvo patikėtas.

Byloje nukentėjusioji I. V. pareiškė civilinį ieškinį 200 Lt sumai (T.1. 23). LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos. Be to, nukentėjusioji jokių pretenzijų R. J. atžvilgiu šioje byloje neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-307 str.,

nusprendė:

R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. J. panaikinti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį 200 litų sumai, palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Špelveris