Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 36 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 24 paros arešto,

Iš V. B. priteista 119,95 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 14.35 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendros 119,95 € vertės, t. y.: iš prekių lentynos, kurioje sudėti alkoholiniai gėrimai V. B. paėmė keturis vienetus 0,7 l talpos viskio „Jack Daniels“ bendros 95,96 € vertės ir sudėjo juos į pirkinių krepšį, kuriame jau buvo 1 butelis 0,7 l talpos viskio „Jack Daniels“ butelis, 23,99 € vertės, kurį į šį krepšelį įdėjo kartu buvusi K. F., o nuėjęs į kavos ir saldumynų skyrių, šiuos penkis viskio „Jack Daniels“ butelius, sudėtus į prekybinį krepšelį, perdėjo į savo sportinį krepšį ir jį nešdamasis rankoje, praėjo pro kasas ir išėjo iš parduotuvės už paimtas prekes nesumokėjęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė Loreta Daukšienė prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, neskiriant arešto bausmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė teisingą, aiškiai ne per griežtą bausmę.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalies padarymą įstatymo leidėjas yra numatęs tokias bausmių rūšis: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Pirmos instancijos teismas parinko arešto bausmę (BK 49 straipsnis).

Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų tikslų, veikiant tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertino ir tai, kad apeliantas anksčiau ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu V. B. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už smulkaus svetimo turto pagrobimą. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgus į šias aplinkybes, V. B. pagrįstai paskirta arešto bausmė, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir tai, jog ankstesniaisiais nuosprendžiais paskirtosios bausmės V. B. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo, nes iš bylos duomenų matyti, jog dauguma V. B. padarytų nusikalstamų veikų yra nusikaltimai nuosavybei (plėšimai, vagystės), todėl nėra pagrindo V. B. pakeisti bausmės rūšį. Teismo vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalies bausmės tikslai gali būti pasiekti tik taikant arešto bausmę. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Teismas paskirdamas galutinę bausmę pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį, nes V. B. kaltu prisipažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 54,08 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, jog išlaidos už V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.