Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-5032-552/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-04
Bylos Nr.: eA-5032-552/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04817-2016-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
Trečiasis asmuo: Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra Kaišiadorių vandenys

Kategorijos

29.1.2Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų

Administracinė byla Nr. eA-5032-552/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04817-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kaišiadorių vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 3R-386 (AG-319/01-2016) (toliau – Komisijos sprendimas); 2) patenkinti pareiškėjo 2016 m. spalio 10 d. Komisijai pateiktą skundą; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 1 (toliau – ir Agentūros Sprendimas) arba jį pakeisti sumažinant pareiškėjui pritaikytą 10 procentų dydžio finansinę pataisą iki minimalaus dydžio. Pareiškėjas skunde nurodė:

1.1. Pareiškėjas kartu su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2015 m. įgyvendino Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos mieste projektą (toliau – Projektas). Projekto metu per įgaliotą perkančiąją organizaciją – Savivaldybės administraciją viešųjų pirkimų būdu pareiškėjas įsigijo rangos darbus. Viešąjį pirkimą laimėjęs rangovas laiku ir sėkmingai atliko rangos darbus, o pareiškėjas sėkmingai įgyvendino Projektą. Pareiškėjas ketino dalį projekto veiklų finansuoti 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšomis, tačiau dar prieš pateikiant paraišką, Agentūra atliko pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjas minėto viešojo pirkimo metu nustatė nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, ir, atsižvelgusi į tai, Sprendimu pritaikė finansinę pataisą – 10 procentų nuo faktinės viešojo pirkimo sutarties vertės. Tokį Agentūros Sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri jo skundo netenkino.

1.2. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimu ir teigė, jog jis yra nepagrįstas bei nemotyvuotas, priimtas neatsižvelgus į visas nustatytas faktines aplinkybes, Komisija netinkamai aiškino ir taikė Projektų taisykles, todėl padarė neteisingas išvadas.

1.3. Pareiškėjas paaiškino, jog Projekto metu buvo pakloti nauji vandens tiekimo ir nuotekų tinklai Kaišiadorių mieste ir aplinkiniuose miesteliuose. Rangos darbų viešąjį pirkimą, kaip įgaliota institucija, atliko Savivaldybės administracija, pareiškėjas rangos darbų įsigijimą finansavo skolintomis ir Savivaldybės administracijos suteiktomis lėšomis. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. sudarė su laimėjusį pasiūlymą pateikusiomis bendrovėmis rangos darbų sutartį, darbai buvo sėkmingai įgyvendinti iki 2015 m. gruodžio 30 d., o po darbų atlikimo pareiškėjas ketino teikti Agentūrai paraišką ir dalį patirtų išlaidų kompensuoti ES lėšomis. Pareiškėjas teigė, jog Agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-899 pranešė pareiškėjui ir Savivaldybės administracijai apie Agentūros Sprendimą, kuriame nurodė, kad vykdant supaprastintą pirkimą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos Kaišiadorių mieste projektavimas ir rangos darbai“ (toliau – ir supaprastintas pirkimas) buvo apribota tiekėjų konkurencija, todėl laikoma, kad taikytina 10 procentų nuo pirkimo sutarties vertės finansinė pataisa numatomam gauti finansavimui. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į Agentūros Sprendimą, jis netektų 98 997 Eur Projektui numatyto ES finansavimo.

1.4. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, vertindama supaprastintą pirkimą, neatsižvelgė į visus kriterijus, kurie galėjo būti reikšmingi vertinant galimą pažeidimą ir skiriamos finansinės pataisos dydį. Agentūra Sprendime konstatavo, kad vykdant supaprastintą pirkimą buvo pažeistas Savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taisyklių (toliau – ir Pirkimų taisyklės) 96.1 papunktis, taip pat Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 85 straipsnio 2 dalis bei neužtikrintas 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymasis. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Projektų taisyklių 138 punktą, Agentūra sumažina didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą tik nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų. Pareiškėjas teigė, jog Agentūra, skirdama finansinę pataisą, privalo vadovautis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės).

1.5. Pareiškėjas nurodė, jog pažeidimas, jei jis buvo padarytas, buvo formalus, todėl pagal Gairių nuostatas finansinė pataisa turi būti panaikinta arba sumažinta iki minimalaus, 5 procentų dydžio. Pareiškėjas pabrėžė, kad supaprastintas pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, tuo tarpu Agentūros Sprendime nurodytų Pirkimų taisyklių 96.1 papunktis taikomas vykdant supaprastinto riboto konkurso procedūras, tad šis papunktis įvykdytam pirkimui negalėjo būti taikomas, atitinkamai ir pažeidimas negalėjo būti konstatuotas. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių negali būti konstatuotas ir VPĮ 85 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, suformuota atskleidžiant skaidrumo (viešumo), lygiateisiškumo (nediskriminavimo) viešuosiuose pirkimuose principų esmę ir nurodė, kad šie principai nebuvo pažeisti.

1.6. Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal Gairių 2.1 papunkčio 9 dalį diskriminaciniais, neteisėtais kriterijais laikomi tokie kriterijai, kaip prievolė tiekėjui būti įsisteigusiam ar turėti atstovybę šalyje ar regione, reikalavimas konkurso dalyviams turėti patirties konkrečioje šalyje ar regione, tačiau tokių reikalavimų atliekant supaprastintą pirkimą nebuvo nustatyta. Pareiškėjas paaiškino, kad nustatydamas kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams dėl patirties vykdant darbus lanksčios polimerinės rankovės metodu (toliau – ir CIPP metodas), siekė įvykdyti VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą perkančiajai organizacijai įsitinkinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, be to kvalifikacijos reikalavimas buvo proporcingas pirkimo objektui, nes planuojamo pirkimo vertė buvo 2,1 mln. Eur. Pareiškėjas pabrėžė, kad CIPP metodas yra vienas iš plačiausiai paplitusių vamzdynų renovacijos metodų, nenaudojant kasimo darbų, jis yra standartizuotas, o Agentūros pasamdyti ekspertai išvadoje nurodė, kad CIPP metodas nėra konkreti užpatentuota technologija, bet kuris tiekėjas gali vykdyti darbus pagal Standartizacijos departamento 2011 m. rugpjūčio 31 d. išleistą standartą LST EN ISO 11296-4:2011. Pareiškėjas teigė, jog ekspertai nurodė, kad šis metodas yra tinkamiausias, kur nepageidaujami ar neįmanomi jokie žemės kasinėjimo darbai.

1.7. Pareiškėjas teigė, jog vykdant supaprastintą pirkimą nebuvo pažeisti VPĮ įtvirtinti principai, nebuvo dirbtinai ribojama konkurencija, kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams nustatyti įvertinus jų tikslingumą, atsižvelgiant į perkamo objekto svarbą ir specifinę paskirtį. Pareiškėjas teigė, kad pažeidimas, jei ir buvo padarytas, buvo formalus ir epizodinis, nulemtas supaprastinto pirkimo skubos ir būtinybės kuo greičiau patenkinti viešąjį interesą, nes Kaišiadorių mieste vandentiekio ir nuotekų tinklai nerekonstruoti, juos eksploatuojant kilo didelė avarijos grėsmė. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Aplinkos ministro 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-717 (toliau – ir Aprašas), 39.3 papunktį, pareiškėjo įgyvendintam Projektui taikytinas 50 procentų paramos intensyvumas, tad atsižvelgus į tai, papildomos 10 procentų finansinės pataisos skyrimas yra nepagrįsta, neadekvati ir neproporcinga sankcija. Finansinė pataisa pakenks pareiškėjo ūkinei veiklai ir galimybėms įgyvendinti kitus projektus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (3.17-V8)-3-2181 pateikė Agentūrai supaprastinto pirkimo dokumentus patikrinimui. Agentūra, atlikusi supaprastinto pirkimo patikrą nustatė, kad jis atliktas galbūt pažeidžiant VPĮ reikalavimus. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad supaprastinto pirkimo patikros metu dar nebuvo pasirašyta Projekto finansavimo sutartis, inicijavo supaprastintą pažeidimo ištaisymo procedūrą, kurios metu buvo nustatyta, jog vykdant supaprastintą pirkimą buvo pažeistos VPĮ nuostatos – buvo apribota tiekėjų konkurencija, nes perkančioji organizacija, nustatydama tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, nurodė, kad tiekėjai privalo turėti patirties atliekant darbus tik CIPP metodu, tačiau nenurodė, jog tiekėjai gali turėti ir analogiškos patirties. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgęs į tai, pritaikė 10 procentų pirkimo vertės finansinę pataisą. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pirkimas dar nėra įtrauktas į jokio ES bendrojo biudžeto lėšomis finansuojamo ir Agentūros administruojamo projekto apimtis. Atsakovas pažymėjo, kad Atsakovo Sprendimas dėl finansinės pataisos nėra individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nes teisines pasekmes sukels tik Aplinkos ministro įsakymas dėl paramos skyrimo Projektui. Atsakovas nurodė, kad Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Agentūros siūlymą, gali priimti sprendimą skirti mažesnę paramą projektui, nei prašo.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti, iš esmės remdamasis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kaišiadorių vandenys“ skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 3 d. Agentūrai pateikta projekto paraiška pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 20 d. įgaliojimu Nr. 188 (Komisijos byla, II t., b. 1. 60) įgaliojo Savivaldybės administraciją organizuoti supaprastintą atvirą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai Kaišiadorių mieste“ pirkimui atlikti visas supaprastinto pirkimo procedūras. Savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V42-12 (Komisijos byla, I t., b. 1. 25–95) patvirtino supaprastinto atviro pirkimo sąlygas. Savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 14 d. kartu su pareiškėju ir rangovu pasirašė rangos sutartį Nr. VP-160 (Komisijos byla, I t., b. 1. 100–101) dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros renovavimas ir plėtra Kaišiadorių rajone“ vykdymo. Savivaldybės administracija, būdama perkančioji organizacija, 2015 m. rugpjūčio 18 d. Agentūrai pateikė supaprastinto pirkimo dokumentus patikrai (Komisijos byla, II t., b. 1. 56–57). Agentūra 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (29-2-2)APVA-120 (Komisijos byla, II t., b. 1. 51–53) ir 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr.(29-2-2)APVA-1360 (Komisijos byla, II t., b. 1. 39–40) informavo Savivaldybės administraciją, kad negali pritarti pateiktiems supaprastinto pirkimo dokumentams dėl nustatytų neatitikimų. Atsižvelgiant į tai, kad ateityje šie darbai gali būti finansuojami ES struktūrinės paramos lėšomis, Agentūra inicijuos įtariamo pažeidimo tyrimą, jei šie neatitikimai nebus ištaisyti.

6. Teismas nustatė, kad Agentūra, siekdama išsiaiškinti, ar atliekant supaprastintą pirkimą nebuvo pažeistas VPĮ, kreipėsi į ekspertus, prašydama išaiškinti, ar CIPP metodas gali būti suprantamas kaip bendrinis funkcinio reikalavimo apibūdinimas, taip pat nurodyti, kokios dar vamzdžių renovavimo technologijos atitinka šį funkcinį reikalavimą. Ekspertai, išanalizavę supaprastinto pirkimo dokumentus, pateikė išvadą, kad CIPP metodas negali būti traktuojamas kaip bendrinis funkcinio reikalavimo apibūdinimas, taip pat nurodė, jog jokios kitos vamzdžių renovavimo technologijos neatitinka CIPP funkcinio reikalavimo ir kad CIPP metodas nėra konkreti užpatentuota technologija (Komisijos byla, I t., b. l. 103–109). Agentūra 2016 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-252 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT), prašydama pateikti išaiškinimus. VPT 2016 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 4s-1467 nurodė, jog perkančioji organizacija, rengdama techninę specifikaciją, turėjo vadovautis VPĮ 25 straipsnio 3–4 dalių reikalavimais ir negalėjo pateikti nuorodos į konkretų darbų atlikimo metodą, taip pat, kad nustatydama reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pateikdama nuorodą į konkretų darbų atlikimo metodą ir nenurodydama, jog priimtina ir lygiavertė tiekėjų patirtis, perkančioji organizacija neužtikrino VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi (Komisijos byla, I t., b. l. 110–111). Savivaldybės administracija, nesutikdama su VPT pateiktu išaiškinimu, 2016 m. gegužės 12 d. raštu kreipėsi į VPT, prašydama peržiūrėti pateiktą nuomonę dėl pirkimo (Komisijos byla, I t., b. l. 171–174). VPT, atsakydama į minėtą prašymą, nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija, nurodydama, jog analogišku laikomas metodas, atitinkantis minimalų vamzdynų vidinių geometrinių išmatavimų sumažinimą, nesumažino tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime. VPT taip pat nurodė, kad nustačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir nenurodžius, jog priimtina ir lygiavertė tiekėjų patirtis, pirkime galėjo dalyvauti tik tiekėjai, turintys patirties vykdant darbus CIPP metodu, todėl šis reikalavimas apribojo konkurenciją ir neatitinka VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų (Komisijos byla, I t., b. l. 175–178). Agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-899 (Komisijos byla, I t., b. 1. 16) informavo pareiškėją ir Savivaldybės administraciją, kad atliko Projekto darbų supaprastinto pirkimo supaprastintą pažeidimo ištaisymo procedūrą ir priėmė sprendimą dėl pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis projekto išlaidų nebus finansuotos ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, prašė į tai atsižvelgti rengiant paraišką dėl projekto finansavimo. Agentūros Sprendimu nuspręsta pareiškėjui taikyti 10 procentų dydžio finansinę pataisą (Komisijos byla, I t., b. l. 17-24). Pareiškėjas Agentūros Sprendimą apskundė Komisijai, prašydamas panaikinti Agentūros Sprendimą arba jį pakeisti, sumažinant pareiškėjui pritaikytą 10 procentų dydžio finansinę pataisą iki minimalaus dydžio (Komisijos byla, b. l. 1-15). Komisija Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (Komisijos byla, II t., b. l. 137-139).

7. Teismas pažymėjo, kad finansinė korekcija – 10 procentų nuo faktinės pirkimo sutarties vertės be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), pareiškėjui paskirta už neteisėtos kvalifikacinės atrankos tvarkos nustatymą pažeidžiant VPĮ 85 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir skaidrumo principus. Atsakovas ginčijamą Agentūros Sprendimą priėmė remdamasi Projektų taisyklių 138 punktu, kuris nustato, kad jeigu pareiškėjas įvykdo pirkimus savo nuožiūra ar vykdydamas projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytą reikalavimą arba įgyvendinančiosios institucijos nurodymu Taisyklių 137 punkte nustatyta tvarka, įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka ir apimtimi, paraiškos vertinimo metu turi įvertinti įvykdyto pirkimo tinkamumą. Nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašą, nustatytą Taisyklių 7 priede, sumažina didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą arba tais atvejais, kai dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio projektas negali būti įgyvendintas, atmeta paraišką. Toks sprendimas įrašomas projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Jei didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo sumažinta vertinimo metu, projekto finansavimas dėl tos pačios priežasties negali būti pakartotinai sumažintas projekto įgyvendinimo metu.

8. Teismas analizavo VPĮ 32 straipsnio 1 dalies, 34–37 straipsnių, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, Supaprastintų pirkimų taisyklių 96.1 punkto nuostatas, rėmėsi LAT praktika ir pabrėžė, kad perkančiosios organizacijos nustatyti išskirtiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.

9. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija – Savivaldybės administracija vykdė supaprastintą pirkimą Nr. 235076 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos Kaišiadorių mieste projektavimas ir statybos darbai“, kuriuo buvo siekiama įsigyti buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų rekonstravimo darbus. Supaprastinto pirkimo techninės specifikacijos 9 punkte nurodyta, jog „Tiekėjas turi pasiūlyti lanksčios polimerinės rankovės (toliau – CIPP) arba analogišką (atitinkantį minimalų vamzdynų vidinių geometrinių išmatavimų sumažinimą) metodą, nes žemės darbai negalimi rekonstruojant nuotekų tinklus, kadangi trasos eina per privačius žemės sklypus“ (Komisijos byla, I t., b. l. 93). Supaprastintų pirkimo sąlygų 2.1.7 papunktyje nurodyta, kad „Pavienio dalyvio / jungtinės veiklos dalyvio (visų jungtinės veiklos partnerių bendrai) sutarties įgyvendinimui paskirtų vadovaujančių ir atsakingų specialistų (pagrindinio personalo) darbo patirtis ir kvalifikacija privalo būti ne mažesnė nei nurodyta žemiau: ypatingo statinio statybos vadovas, turintis ne mažesnę nei 3 metų vadovavimo statybos darbams patirtį dirbant statinio statybos vadovu bei patirties bent viename vandentvarkos projekte dirbant CIPP metodu (Komisijos byla, I t., b. l. 37). Tų pačių sąlygų 2.1.3 papunktyje nurodyta, jog „Pavienis dalyvis / jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 5 metus (jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, tai nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs vandentiekio ir nuotekų surinkimo lauko tinklų statybos / rekonstrukcijos rangos darbų kurie atitinka nurodytas sąlygas: sėkmingai atliktas bent vienas vandens tiekimo ir / arba nuotekų tinklų rekonstrukcijos objektas, CIPP metodu, kurio darbų vertė ne mažiau kaip 250 tūkst. eurų be PVM (Komisijos byla, I t., b. l. 35). Ginčo dėl supaprastinto pirkimo techninėje specifikacijoje ir sąlygose nustatytų reikalavimų turinio nėra.

10. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija, rengdama supaprastinto pirkimo techninę specifikaciją, turėjo vadovautis VPĮ 25 straipsnio 3–4 dalių, kuriose numatyti būdai ir būdų deriniai, kuriais vadovaujantis gali būti parengtos supaprastinto pirkimo techninės specifikacijos. VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Teismas sprendė, kad VPT, kompetentinga viešųjų pirkimų kontrolės institucija, 2016 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 4S-1467 (Komisijos byla, I t., b. l. 110-111) pagrįstai pažymėjo, kad jeigu pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, tokiu atveju perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje numatyta išimtimi, galėtų nurodyti konkretų modelį, gamybą ir kt., tačiau tik kartu su nuoroda „arba lygiavertis“.

11. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodė konkretų darbų atlikimo būdą – CIPP metodą, pateikdama informaciją, kad priimtini ir analogišku būdu atliekami darbai. Remiantis CIPP metodo ekspertinio vertinimo išvada, CIPP metodas yra vienas iš kelių betranšėjinio vamzdyno renovavimo metodų, tačiau technologiškai sudėtingas ir specifinis bei negali būti traktuojamas kaip bendrinis funkcinio reikalavimo apibūdinimas (II t., b. l. 109-114). Perkančioji organizacija ir pareiškėjas aiškino, kad konkretų CIPP metodą nurodė, nes šis metodas leidžia darbus atlikti su minimaliais žemės kasinėjimo darbais (vandens ir nuotekų tinklai eina per privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus), taupo laiko sąnaudas ir darbų kaštus. Teismas, įvertinęs šiuos argumentus bei CIPP metodo ekspertinio vertinimo išvadą, darė išvadą, kad VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje numatyta išimtis šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes perkančiajai organizacijai nustačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir nenurodžius, kad priimtina ir lygiavertė tiekėjų patirtis, supaprastintame pirkime galėjo dalyvauti tik tiekėjai, turintys patirties vykdant darbus CIPP metodu, tokiu būdu perkančioji organizacija neužtikrino VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas vertino, kad tokie kvalifikaciniai reikalavimai apribojo tiekėjų konkurenciją. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į supaprastinto pirkimo dokumentų reikalavimus, tiekėjai, neturėdami patirties atliekant darbus išimtinai CIPP metodu, būtų pašalinti iš pirkimo, kaip neatitinkantys reikalavimų, keliamų tiekėjų kvalifikacijai. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolų matyti, kad tiekėjai reiškė pretenzijas perkančiajai organizacijai dėl šio patirties reikalavimo, keldami klausimą dėl nediskriminacijos ir lygiateisiškumo principų laikymosi, tačiau tiekėjų pretenzijos buvo atmestos, o jas teikę tiekėjai nepateikė pasiūlymų pirkime. Konkurse pasiūlymus pateikė tik trys tiekėjai. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad tokiais veiksmais buvo pažeisti ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.

12. Teismas sprendė, kad Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, pagrįstai konstatavo, VPĮ 32 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas konstatuotą pažeidimą iš esmės pripažįsta, tačiau mano, kad jis yra formalus, mažareikšmis, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, todėl finansinė korekcija neturėjo būti taikoma, juolab, kad pažeidimą lėmė norėjimas kuo skubiau gauti finansavimą ir įgyvendinti Projektą, kadangi priemonės finansavimo laikotarpis ėjo į pabaigą.

13. Teismas nurodė, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu, pagal VPĮ, taikomos Gairės, kurių 2.1 punkto 9 dalyje nustatyta, jog už neteisėtų ir (arba) diskriminacinių atrankos kriterijų ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų nustatymą, taikoma 25 procentų finansinė pataisa, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 procentų, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Teismas vertino Agentūros Sprendimo turinį ir nustatė, kad pareiškėjui 10 procentų dydžio nuo pirkimo vertės finansinė pataisa (1 979 940 Eur x 10 proc. = 197 994 EUR) skirta, įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę: konstatuotais pažeidimais buvo ribojama tiekėjų konkurencija; atsižvelgiant į supaprastinto pirkimo dokumentų reikalavimus, neturėdami patirties atliekant darbus išimtinai CIPP metodu, buvo pašalinti iš pirkimo kaip neatitinkantys reikalavimų, keliamų tiekėjų kvalifikacijai, ir atsakomybę švelninančią aplinkybę – pirkimo sutartimi siekiama visai visuomenei reikšmingų tikslų – gyventojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės, aplinkos apsaugos. Teismas nurodė, kad Agentūra, taikydama finansinę pataisą, vadovavosi proporcingumo principu.

14. Teismas, vadovaudamasis LAT praktika, pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai, o viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio, nes kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas nulemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, o tokio pažeidimo konstatavimas sudaro pagrindą pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, jau yra pakankamas pagrindas pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir pažeidimų pobūdį, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad konstatuotas pažeidimas yra formalus.

15. Teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog pažeidimą padarė dėl skubumo, nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir pritarė atsakovui, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamas finansavimas per se (lot. pats savaime) nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą, dėl kurios gali būti nesilaikoma viešųjų pirkimų tvarkos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsiėmė paraišką ir nutraukė paramos sutartį su Agentūra, taip pat pareiškėjas pateikė naują paraišką ir su Agentūra 2018 m. gegužės 31 d. sudarė naują paramos sutartį.

16. Teismas konstatavo, kad Agentūra 10 procentų dydžio finansinę korekciją taikė pagrįstai, jos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, o aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima dar labiau mažinti finansinės korekcijos dydį, byloje nenustatyta. Teismas sprendė, kad Agentūros Sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčą reglamentuojančiomis teisės normomis, taikytos poveikio priemonės yra motyvuotos, todėl jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

17. Spręsdamas dėl Komisijos Sprendimo, teismas nustatė, kad Komisija pareiškėjo skundą atmetė tuo pagrindu, kad supaprastintas pirkimas, kuriam ginčijamu Agentūros Sprendimu siūloma taikyti 10 procentų nuo faktinės pirkimo sutarties vertės finansinę pataisą, nėra įtrauktas į jokio ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto fondo lėšomis finansuojamo ir Agentūros administruojamo projekto apimtis, kad Aplinkos ministerija nagrinėja Agentūros pateiktą pasiūlymą dėl projekto (kartu ir pirkimo) finansavimo ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto fondo lėšomis, todėl vertino, kad Agentūros Sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas nustatė, kad Komisija atmetė pareiškėjo reikalavimą pakeisti Agentūros Spendimą, sumažinant taikytinos finansinės korekcijos dydį, kadangi pagal Projektų taisyklių 137 punktą ši funkcija priskirta Agentūros kompetencijai.

18. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą apeliacine tvarka, 2019 m. vasario 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-140-525/2019), nurodytus Komisijos argumentus laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog šioje byloje esantis atsakovas Projektų taisyklių prasme yra įgyvendinančioji institucija, darė išvadą, jog Projektų taisyklių 493 punktas, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar teismui įstatymų nustatyta tvarka arba ministerijai Projektų taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais, suteikia teisę pareiškėjui ginčyti Agentūros Sprendimą Komisijai ar teismui. Teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Komisijos bei atsakovo argumentus, jog ginčo sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, pažymėjo, kad atsakovas ginčo sprendimą priėmė remdamasis jau minėtu Projektų taisyklių 138 punktu. Įvertinęs ginčo sprendimo turinį bei Projektų taisyklių 138 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas dėl pažeidimo (ginčo sprendimas) yra viešojo administravimo institucijos aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nes šiuo sprendimu sumažinama didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma. Toks atsakovo sprendimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

19. Teismas, atsižvelgęs į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties argumentus, darė išvadą, kad Komisija Sprendimu, nors ir netinkamais motyvais, tačiau pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

20. Teismas nurodė, kad atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidas, todėl atmetė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

21. Pareiškėjas UAB „Kaišiadorių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Supaprastinto pirkimo sąlygos leido tiekėjams siūlyti vamzdynų renovavimo darbus atlikti jiems priimtinu būdu (nebūtinai – CIPP), todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad rengiant supaprastinto pirkimo techninę specifikaciją VPĮ 25 straipsnio 8 d. numatyta išimtis negalėjo būti taikoma. Pareiškėjo nuomone, minėtos techninės specifikacijos 9 punkto sąlyga, kurioje nustatyta, jog „Atsižvelgiant į prieš projektinių tyrimų rezultatus parinkti betranšėjinio metodo rekostravimo darbų technologiją vandentiekio tinklų rekonstrukcijai. Nuotekų tinklų rekonstrukciją vykdyti betranšėjiniais metodais. Tiekėjas turi pasiūlyti lanksčios polimerinės rankovės arba analogišką (atitinkantį minimalų vamzdynų geometrinių išmatavimų sumažinimą) metodą, nes žemės darbai negalimi rekonstruojant nuotekų tinklus, kadangi trasos eina per privačius žemės sklypus. Renovuojant nuotekų tinklus Rangovas privalo užtikrinti nuotekų vamzdyno vidinių geometrinių išmatavimų sumažinimą ne daugiau kaip 5%, privalo užtikrinti renovuoto vamzdyno mechaninį atsparumą bei hidraulinį pralaidumą“ yra tinkama ir teisėta.

21.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad supaprastinto pirkimo techninės specifikacijos 9 punkte įvardintas vamzdynų rekonstravimo darbų atlikimas CIPP metodu yra funkcinis reikalavimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad minėtoje techninėje specifikacijoje suformuluotas funkcinis reikalavimas yra apibrėžiamas per pareigą atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbus, naudojant, būtent betranšėjinio metodo rekonstravimo darbų technologiją, atitinkančią minimalų vamzdžių vidinių geometrinių išmatavimų sumažinimą. Pareiškėjas teigia, kad perkančiajai organizacijai buvo visiškai nesvarbu, kokį konkretų vamzdynų rekonstravimo metodą pasirinks tiekėjas, todėl minėta techninė specifikacija buvo parengta taip, kad tiekėjai galėtų pasirinkti jiems priimtiną darbų atlikimo metodą, t. y. tiek lanksčios polimerinės rankovės (CIPP), tiek bet kokį kitą analogišką metodą darbų atlikimui. Pareiškėjas akcentuoja, kad tokią jo poziciją patvirtino ir VPT, išanalizavusi supaprastinto pirkimo techninę specifikaciją.

21.3. Pareiškėjas teigia, kad nustatyti funkciniai reikalavimai supaprastinto pirkimo objektui neribojo tiekėjų konkurencijos, nes: po minėtos techninės specifikacijos pakeitimo nė vienas suinteresuotas subjektas neteikė pretenzijų dėl supaprastinto pirkimo techninės specifikacijos 9 punkte nustatytų reikalavimų, nei vienas suinteresuotas subjektas šios sąlygos neginčijo teisme; supaprastintame pirkime pasiūlymus teikė trys tiekėjai, vieno iš jų pasiūlyme buvo nurodyta, kad rekonstravimo darbai bus atliekami nenaudojant CIPP metodo, tačiau užtikrinant, jog senojo vamzdžio diametras nesumažės daugiau nei 5 procentais ir nebus atliekami kasimo darbai; VPT pateiktoje nuomonėje dėl supaprastinto pirkimo techninės specifikacijos 9 punkte įtvirtintų reikalavimų supaprastinto pirkimo objektui nurodė, kad minėtame punkte suformuluoti funkciniai reikalavimai atliekamiems darbams neribojo tiekėjų konkurencijos dalyvauti supaprastintame pirkime.

21.4. Teismo sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad Agentūra tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė finansinę pataisą yra nepagrįstas. Pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės pritarė Agentūros konstatuotoms aplinkybėms, jog perkančioji organizacija, vykdydama supaprastintą pirkimą nustatė tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus nurodydama, kad tiekėjai privalo turėti patirties, atliekant darbus tik CIPP metodu, tačiau nenurodė, jog tiekėjai gali turėti ir analogiškos patirties ir tuo pažeidė Pirkimų taisyklių 96.1 punktą, VPĮ 85 straipsnio 2 d. bei neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi. Pareiškėjas teigia, jog teismas vadovavosi VPT nuomone, jog nustačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir nenurodžius, kad priimtina ir lygiavertė tiekėjų patirtis, pirkime galėjo dalyvauti tik tiekėjai turintys patirties vykdant darbus CIPP metodu, todėl šis reikalavimas apribojo konkurenciją ir neatitinka VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pasak VPT, tiekėjai, neturėdami patirties atliekant darbus išimtinai CIPP metodu, būtų pašalinti iš pirkimo kaip neatitinkantys reikalavimų, keliamų tiekėjų kvalifikacijai ir nurodo, kad iš papildomai pateiktos informacijos matyti, kad tiekėjai, kurie perkančiosios organizacijos prašė šio patirties reikalavimo atsisakyti, pirkime nepateikė pasiūlymų.

21.5. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes Agentūros Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, privalo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytus reikalavimus, o nagrinėjamu atveju taip nėra. Pareiškėjo vertinimu, Agentūrai Sprendime nurodžius netinkamas, neaktualias ir nesusijusias su tariamu pažeidimu teisės normas (Pirkimų taisyklių 96.1 punktą, VPĮ 85 straipsnio 2 dalį), Agentūros Sprendimas netenkina individualaus administracinio akto reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas. Pareiškėjas teigia, kad Agentūra nenurodė konkrečios teisės normos, kurią pareiškėjas pažeidė, o teismas, skundžiamame sprendime patvirtino Agentūros poziciją, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, nors Agentūra šios nuostatos pažeidimo nekonstatavo. Pareiškėjo įsitikinimu VPT ir teismas, kvalifikuodami pažeidimą privalėjo nurodyti konkrečius VPĮ 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių pažeidimus, nes savo turiniu VPĮ 32 straipsnio nuostata yra blanketinė, taip pat joje nėra reikalavimo įrašyti žodžius „arba lygiavertis“, todėl pažeidimas negali būti konstatuojamas.

21.6. Pareiškėjo įsitikinimu supaprastinto pirkimo sąlygos nepažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, o tiek Agentūra, tiek teismas tik deklaratyviai nurodė, kad buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, tačiau to nepatvirtino faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo vertinimu, LAT praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius, t. y. reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir pasekmėmis. Pareiškėjas nurodo, kad nustačius kvalifikacijos reikalavimą dėl patirties vykdant darbus CIPP metodu, buvo siekiama įvykdyti VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.

21.7. Teismas hipotetiškai vertino perkančiosios organizacijos pažeidimą, o tai, pareiškėjo vertinimu, nesuderinama su teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, jog teismai negali konstatuoti neatliktų veiksmų teisėtumo, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus.

21.8. Pareiškėjas nuosekliai laikosi pozicijos, kad pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip formalus, nes nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių ir neapribojo tiekėjų konkurencijos supaprastintame pirkime, o Agentūros pritaikyta finansinė pataisa yra neproporcingai didelė, todėl turėtų būti panaikinta arba bent jau sumažinta iki minimalaus Gairėse nurodyto 5 procentų dydžio. Pareiškėjas pažymi, kad Gairėse nurodyti finansinių pataisų dydžiai yra rekomendaciniai, todėl Agentūra turi teisę nuo šių rekomenduojamų dydžių nukrypti, atsižvelgusi į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Pareiškėjas pabrėžia, kad Gairėse taip pat nustatyta, kad kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos. Pareiškėjo įsitikinimu, formalų VPĮ pažeidimą galėjo lemti poreikis darbus atlikti skubiai, t. y. kaip įmanoma skubiau sutvarkyti vandentvarkos tinklus, išvengti avarijų ir gauti rangos darbams reikiamą finansavimą.

Atsiliepimas

22. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo UAB „Kaišiadorių vandenys“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

22.1. Dėl supaprastinto pirkimo techninės specifikacijos 9 punkto pažeidimas nebuvo nustatytas ir ginčo dėl to nekilo. Agentūros Sprendimu pažeidimas nustatytas dėl supaprastinto pirkimo sąlygų 2.1.7. punkto, 2.1.3. punkto, kuriuose perkančioji organizacija tiekėjų kvalifikaciniuose reikalavimuose nenumačiusi galimybės įvertinti analogišką patirtį CIPP metodui, apribojo tiekėjų konkurenciją. Atsakovas pažymi, kad kreipėsi į ekspertus, kurie išanalizavę dokumentus, pateikė išvadą, kad CIPP metodas negali būti traktuojamas kaip bendrinis funkcinio reikalavimo apibūdinimas, taip pat nurodė, jog jokios kitos vamzdžių renovavimo technologijos neatitinka CIPP funkcinio reikalavimo ir, kad CIPP metodas nėra konkreti užpatentuota technologija. Atsakovas teigia, jog kreipėsi ir į VPT, kuri nurodė, kad perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pateikdama nuorodą į konkretų darbų atlikimo metodą bei nenurodydama, kad priimtina ir lygiavertė tiekėjų patirtis, neužtikrino VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi. Atsakovas pažymėjo, kad VPT ir pareiškėjui nurodė, jog nustačiusi reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir nenurodžius, kad priimtina ir lygiavertė tiekėjų patirtis, supaprastintame pirkime galėjo dalyvauti tik tiekėjai, turintys patirties, vykdant darbus CIPP metodu, todėl šis reikalavimas apribojo tiekėjų konkurenciją ir neatitinka VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsakovas nurodo, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ta aplinkybė, kad VPĮ 32 straipsnyje nėra reikalavimo nustatant minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus nurodyti „arba lygiavertis“, nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas objektyvių duomenų, jog nustatytas tiekėjų kvalifikacinis reikalavimas turėti patirties atliekant darbus išimtinai CIPP metodu yra pagrįstas ir neapribojo tiekėjų konkurencijos, nepateikė.

22.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu dėl finansinės pataisos netaikymo ar taikymo minimalaus dydžio. Atsakovas nurodo, kad vadovavosi Projektų taisyklių 311 punktu, Projektų taisyklių 7 priedo 6 punktu, 10 punktu, Gairių 2.1. papunkčio 9 dalį, atsižvelgė į aplinkybes, jog: buvo ribojama tiekėjų konkurencija; pateikti tik trys pasiūlymai; supaprastintu pirkimu siekiama visai visuomenei reikšmingų tikslų – gyventojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės, aplinkos apsaugos, įvertino padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą, vadovavosi proporcingumo principu ir finansinę pataisą sumažino nuo 25 procentų iki 10 procentų. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog teismas nustatė, kad tiekėjai reiškė pretenzijas dėl reikalavimo turėti patirties atliekant darbus išimtinai CIPP metodu, tiekėjų pretenzijos buvo atmestos, o jas teikę tiekėjai pasiūlymų nepateikė, taip pat teismas nurodė, kad konstatuotas pažeidimas negali būti laikomas formaliu.

22.3. Atsakovo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog supaprastinto pirkimo metu buvo susiklosčiusios ypatingos skubos aplinkybės – pareiškėjas norėjo kuo skubiau gauti rangos darbams reikiamą finansavimą. Atsakovas, remdamasis LAT praktika teigia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip ypatingos skubos.

22.4. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atsiėmė pirminę paraišką finansavimui gauti, kurios vertinimo metu ir buvo konstatuotas pažeidimas ir priimtas Agentūros Sprendimas. Atsakovas nurodo, kad kitą paraišką pareiškėjas užpildė 2017 m. lapkričio 15 d. ir su Agentūra tik 2018 m. gegužės 31 d. pasirašė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.3.2-APVA-R-014-21-0009 sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjui už viešųjų pirkimų pažeidimą pritaikyta ES struktūrinių fondų lėšų finansavimo 10 procentų dydžio finansinė pataisa, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai realiai apribojo tiekėjų konkurenciją, tuo buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principai, t. y. pažeidimas nėra formalus, sprendė, kad Agentūra pagrįstai ir proporcingai pareiškėjui taikė 10 procentų dydžio finansinę pataisą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas iš esmės tik pritarė Agentūros konstatuotoms aplinkybėms, deklaratyviai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl techninės specifikacijos 9 punkto, visiškai sutinka su atsakovo argumentu, jog supaprastinto pirkimo techninės specifikacijos 9 punkto pažeidimas Agentūros Sprendimu nebuvo nustatytas ir nagrinėjamu atveju ginčas dėl to nekilo. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo argumentai dėl supaprastinto pirkimo techninės specifikacijos 9 punkto vertinimo nagrinėjamu atveju laikytini nereikšmingais ir teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

28. Agentūros Sprendimu pažeidimas nustatytas dėl supaprastinto pirkimo sąlygų 2.1.3 ir 2.1.7 punktų, kuriuose perkančioji organizacija tiekėjų kvalifikaciniuose reikalavimuose nenumačiusi galimybės įvertinti tiekėjų analogišką patirtį CIPP metodui, apribojo tiekėjų konkurenciją. Atsakovas pažeidimą siejo su tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymu, todėl aptartinas ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33–38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

30. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodė konkretų darbų atlikimo būdą – CIPP metodą, pateikdama informaciją, kad priimtini ir analogišku būdu atliekami darbai, tačiau nenurodė, kad priimtina ir lygiavertė ar analogiška tiekėjų patirtis. Byloje nustatyta, kad konkretūs ūkio subjektai reiškė pretenzijas perkančiajai organizacijai dėl šio patirties reikalavimo, keldami klausimą dėl nediskriminacijos ir lygiateisiškumo principų laikymosi, tačiau jų pretenzijos buvo atmestos, o jas teikę ūkio subjektai nepateikė pasiūlymų pirkime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sprendžia, kad nors pirkimo dokumentai leido tiekėjams, laimėjusiems konkursą, darbus atlikti analogišku CIPP metodui būdu, tačiau supaprastintame pirkime galėjo dalyvauti tik tiekėjai, turintys patirties vykdant darbus vien CIPP metodu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tokiu būdu perkančioji organizacija neužtikrino VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir realiai apribojo tiekėjų konkurenciją. Dėl šios priežasties pažeidimas nelaikytinas formaliu.

31. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą dėl viešųjų pirkimų principų, pažymi, kad VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą „Viešųjų pirkimų principai“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus aukščiau minėtas faktines aplinkybes, nepagrįstu laikytinas pareiškėjo argumentas, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktas nebuvo nustatytas. Nors pirkimo dokumentuose nustatytu kvalifikacijos reikalavimu dėl patirties vykdant darbus CIPP metodu, buvo siekiama įvykdyti VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, tačiau šis siekis turėjo būti suderintas su kitu iš VPĮ išplaukiančiu imperatyvu – užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiekėjų teisės, ūkio subjektų konkurencija.

32. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl perkančiosios organizacijos pažeidimo formalaus pobūdžio, nes jis nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių ir neapribojo tiekėjų konkurencijos, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C‑199/03, Rink. p. I‑8027, 31 punktą, 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Ministre de l?Intérieur, de l?Outre-mer, del Collectivités territoriales et de l?Immigration prieš Chambre del commerce et d?industrie de l?Indre, C-465/10). Taigi, iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu, todėl šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo formalaus vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

33. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Tokiu atveju akcentuotina, kad atsakovui taikant Gaires yra paliekama diskrecijos teisė, tačiau net ir turint tam tikrą laisvę nustatyti finansinės pataisos dydį, išlieka galimybė vertinti, ar parinkta poveikio priemonė ir jos mastas yra adekvatus padarytiems pažeidimams.

34. Projektų taisyklių 138 punkte, be kita ko, nustatyta, jog nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašą, nustatytą Taisyklių 7 priede, sumažina didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą arba tais atvejais, kai dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio projektas negali būti įgyvendintas, atmeta paraišką. Taisyklių 7 priedo Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo. Gairių 1.3 punkte nurodyti kriterijai, taikomi sprendžiant, kokią pataisos normą taikyti. Gairėse nustatytos 5, 10, 25 ir 100 procentų pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui finansinė pataisa buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių lentelės „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 9 punktu, kuriame nustatyta pažeidimo rūšis – skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose nurodyti neteisėti ir (arba) diskriminaciniai atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijai. Nustačius atvejus, kuomet subjektai susilaikė nuo pasiūlymo teikimo dėl neteisėtų atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų, nustatytų skelbime apie pirkimą arba konkurso dokumentuose taikoma 25 procentų finansinė pataisa, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 procentų, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Agentūra Sprendimu pareiškėjui pritaikė 10 procentų dydžio finansinę pataisą nuo faktinės pirkimo sutarties vertės be PVM – 1997 994 Eur. Šiuo atveju buvo atsižvelgta į tai, kad pirkimo dokumentuose buvo ribojama tiekėjų konkurencija bei, kad pirkimo sutartimi siekiama visai visuomenei reikšmingų tikslų. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Agentūros pritaikytos neproporcingai didelės finansinės pataisos teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, vertinant ji Gairėse įtvirtintų kriterijų kontekste, nelaikytinas sunkiu, pareiškėjui buvo pritaikyta sumažinta Gairėse numatyta finansinės pataisos norma, kuri laikytina adekvačia pažeidimui. Pastebėtina, kad pareiškėjo argumentas, jog pažeidimą galėjo lemti poreikis darbus atlikti skubiai, t. y. kaip įmanoma skubiau sutvarkyti vandentvarkos tinklus, išvengti avarijų, nėra grindžiamas objektyviais duomenimis, o siekis gauti rangos darbams reikiamą finansavimą negali būti vertinamas kaip ypatingos skubos aplinkybė, dėl kurios gali būti nesilaikoma viešųjų pirkimų tvarkos. Apibendrinant darytina išvada, kad visos šioje byloje reikšmingos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos sprendžiant dėl taikytinos finansinės pataisos dydžio.

36. Apelianto argumentai dėl skundžiamo sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms nesudaro pakankamo pagrindo laikyti Sprendimą neteisėtu. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jame buvo pakankamai aiškiai išdėstyta pažeidimo esmė ir siūlomos taikytos sankcijos pagrindimas. Kai kurie Sprendimo turinio tikslumo trūkumai nesutrukdė pareiškėjui suprasti Sprendime išdėstytas aplinkybes ir teikti dėl jų savo kontrargumentus, vėliau ginti savo teises teisme.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, aiškino ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

38. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius