Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2017-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-925-1046/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
1-925-1046/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46966-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Kaltinamasis
K. R.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-925-1046/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46966-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; (S) 1.2.4.8.; 1.2.5.4.1.; 2.12.1.3.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. R. 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 07.30 val., (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti sutuoktinės tėvą J. U., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi iš karto po išsakytų grasinimų, nukentėjusiajam išėjus į verandą, atėjo jam iš paskos ir sugriebęs už plaukų išpešė jų kuokštą, sudavė kumščiu vieną kartą J. U. į galvą bei prispaudęs nukentėjusįjį prie durų staktos rankomis smaugė, taip sukėlė J. U. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. R., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Name yra dvi dalys su atskirais įėjimais. Kartu su savo žmona V. R. ir savo vaikais gyvena vienoje namo dalyje, o kitoje dalyje gyvena sutuoktinės tėvas J. U. su savo sūnumi. Paskutiniu metu su J. U. nesutaria, iš viso su juo nebebendrauja. 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 7.30 val., tarp jo ir J. U. kilo konfliktas dėl malkų ir kitų dalykų. Supykęs dėl J. U. elgesio pasakė, kad jį nužudys. J. U. nuėjus į verandą, nuėjo iš paskos. Buvo labai supykęs, todėl sugriebė J. U. už plaukų. Nepamena, kad būtų išpešęs jam plaukų kuokštą, tačiau mano, kad galėjo išpešti, kadangi J. U. gana stipriai patempė už plaukų. Supykęs vieną kartą sudavė J. U. į galvą. Pamena, kad buvo suėmęs J. U. už kaklo ir jį prispaudęs prie sienos ar durų staktos. Kadangi buvo labai supykęs ant J. U. dėl jo priekaištų ir elgesio, be to, buvo neblaivus, todėl ir pagrasino, kad užmuš ar nužudys uošvį. Gali būti, kad dar kaip nors grasino J. U., tačiau kaip tiksliai, šiuo metu nepamena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. J. U. dėl šio įvykio atsiprašė (b. l. 42-43, 46-47).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo J. U. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 7.30 val., į jo kambarį iš savo namo pusės atėjo žentas K. R.. Jie gyvena tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tik skirtingose namo pusėse. K. R. pradėjo grasinti nužudyti, uždegti namus bei pats pasikarti. K. R. buvo girtas. Nuėjus į verandą, iš paskos atėjo ir K. R., kuris sugriebė už plaukų ir išpešė jų kuokštą, po to kumščiu vieną kartą sudavė į galvą bei prispaudęs prie durų staktos smaugė. Paskui K. R. jį paleido ir išėjo. Išsigandęs žento puldinėjimų, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Smurto metu jautė fizinį skausmą. Mano, kad K. R. grasinimai nužudyti ir sunaikinti jo turtą yra realūs, nes jis smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 12-13).

Iš liudytojo J. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 12 d. iš Panevėžio apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus pranešėjos vyras puola mušti jos tėvą. Nuvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėja, kuri palydėjo pas savo tėvą, kuris yra neįgalus ir savarankiškai nevaikšto. Pranešėjos tėvas J. U. paaiškino, kad jo žentas K. R. nuolat grasina nužudyti. J. U. aiškino, kad jam atsibodo K. R. grasinimai, todėl jis pasiramsčiuodamas nuėjo į verandą, kur K. R. pradėjo jį mušti. J. U. minėjo, kad jam K. R. grasinimai nužudyti yra realūs, kadangi žentas smurtauja nebe pirmą kartą. J. U. aiškino, kad K. R. jam sugriebė už plaukų, vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, po to prispaudė prie durų staktos ir smaugė. J. U. sakė, kad jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, labiausiai skaudėjo, kai K. R. jam išrovė plaukų kuokštą. J. U. rankoje laikė išrautų plaukų kuokštą, kitų smurto žymių ant J. U. veido ar kūno nepastebėjo. J. U. atrodė išsigandęs. Pats K. R. atrodė neprognozuojamas, nestabilios psichikos, ne vieną kartą pagrasino, kad jeigu jį paleis, jis užmuš J. U., uždegs namus ir pats pasikars. Pagal K. R. elgesį buvo galima spręsti, kad jis savo grasinimus galėjo įvykdyti (b. l. 25-26).

Iš liudytojo Ž. G. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 09.20 val., dirbant ekipaže kartu su vyr. patruliu P. K., iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras muša jos tėvą. Nuvykus minėtu adresu pasitiko pranešėja V. R., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sutuoktinis smurtavo prieš jos tėvą J. U., grasino jį nužudyti. J. U. paaiškino, kad jo žentas jį smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smurto žymių ant nukentėjusiojo veido ar kūno nepastebėjo. K. R. buvo agresyvus, mėtė daiktus, keikėsi. Įvykio vietoje K. R. J. U. negrasino. K. R. sulaikė. Važiuojant į komisariatą K. R. pasakė, kad jeigu jį paleis, sekančią dieną važiuos visos tarnybos. Tokį K. R. pasakymą suprato kaip grasinimus artimiesiems. K. R. minėjo, kad padegs malkinę, nes joje jo malkos (b. l. 28-29).

Iš 2017-09-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų galų. Iš namo pietinės pusės yra veranda. Nusikalstamos veikos pėdsakai neužfiksuoti, įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (b. l. 7-8).

Iš 2017-09-12 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 09.20 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras muša jos tėvą. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. R.. Įvykio vietoje nustatyta, kad pasitiko blaivi pranešėja V. R., kuri paaiškino, kad jos neblaivus vyras pradėjo smaugti jos tėvą J. U.. K. R. buvo su aiškiais girtumo požymiais (paraudusios akys, nerišli kalba, sunkiai orientavosi aplinkoje), tačiau girtumą tikrintis atsisakė. Smurtą patyręs asmuo – J. U. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai atėjęs neblaivus dukters vyras K. R. pradėjo konfliktuoti dėl žemės ir abiem rankomis smaugė, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. J. U. buvo blaivus (b. l. 9-10).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis, būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pirmiausia panaudojęs fizinį smurtą J. U. atžvilgiu, vėliau grasino jį nužudyti. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis K. R. laikomas neteistu (b. l. 54-55), baustas administracine tvarka (b. l. 56), nedirba, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 63-64), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 59, 62), K. R. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 65-67), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už abi padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus draudimus, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad buvo įvykdytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, K. R. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos bausmes iš dalies sudedant.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. R. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-09-12 09.20 val. iki 2017-09-13 10.12 val. (2 dienos).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį lankytis pas J. U., (duomenys neskelbtini), esančioje namo dalyje, priklausančioje J. U. ir bendrauti su J. U.;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir K. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį lankytis pas J. U., (duomenys neskelbtini), esančioje namo dalyje, priklausančioje J. U. ir bendrauti su J. U., taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, K. R. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį lankytis pas J. U., (duomenys neskelbtini), esančioje namo dalyje, priklausančioje J. U. ir bendrauti su J. U., taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-12 09.20 val. iki 2017-09-13 10.12 val. (2 paras) ir laikyti, kad K. R. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu K. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. R. palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė