- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-911-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- BUAB „Heles Group“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Heles Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas BUAB „Heles Group“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas vykdomajame dokumente, išduotame civilinėje byloje Nr. 2-18026-833/2016, skolininką A. R. pakeisti nauju skolininku – Lietuvos Respublikos valstybe; netenkinus prašymo – išaiškinti normų taikymą dėl mirusio skolininko pakeitimo vykdomajame dokumente, kai vykdomoji byla yra nutraukta. Nurodė, kad 2016-07-25 Vilniaus miesto sprendimu už akių jam buvo priteista 22 778,61 Eur žalos atlyginimo iš A. R.. 2016-09-16 Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą. 2016-10-12 pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. L., užvesta vykdomoji byla Nr. 0130/15/00403. 2016-12-09 gautas antstolės patvarkymas, kad vykdomoji byla nutraukta, vykdomasis raštas grąžintas išieškotojui, kadangi paaiškėjo, kad skolininkas A. R. dar 2016-06-23 mirė. 2018-04-17 liudijimu jo palikimas perėjo Lietuvos valstybei. 2018-08-08 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolininko pakeitimo. 2018-08-21 nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškimą, išaiškindamas, kad šalies pakeitimą vykdymo procese sprendžia antstolis. 2018-10-09 gautas antstolės patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes vykdymo veiksmai mirusio asmens atžvilgiu nepradedami ir proceso šalis nekeičiama, nes nėra vykdomosios bylos.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į pareiškimą antstolė V. L. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad 2016-12-01 patikrinus Gyventojų registrą paaiškėjo, kad skolininkas mirė dar iki teismui priimant sprendimą ir išduodant vykdomąjį raštą. Ši vykdomoji byla užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – grąžinus vykdomąjį raštą išieškotojui. Šiuo metu vykdomasis raštas nėra pateiktas vykdymui, todėl skolininkas jame negali būti keičiamas vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, tai turėtų padaryti teismas, vadovaudamasis CPK 48 straipsniu.
3. VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti, nurodė, kad priverstinio vykdymo procese, kuris buvo pradėtas, skolininko pakeitimo procedūra atlikta nebuvo. Šiuo metu kreditorius yra praleidęs CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kad palikėjo skola pereitų įpėdiniams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-14 nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl šalies pakeitimo netenkino. Nurodė, kad sutiktina, kad kai kuriais atvejais galimas šalies pakeitimas ir po bylos išnagrinėjimo teisme, pavyzdžiui tuomet, kai materialinių teisių perėmimas įvyksta po sprendimo įsiteisėjimo, tačiau iki tol vykdomasis raštas išduotas nebuvo, priverstinio vykdymo procesas nepradėtas. Teismas 2016-07-25 sprendimą už akių priėmė jau mirusio atsakovo atžvilgiu (mirties data 2016-06-23). Atsakovui mirus byla negalėjo būti išnagrinėta ir joje negalėjo būti priimtas galutinis procesinis sprendimas, nes šalies mirtis tuo atveju, kai galimas teisių perėmimas, yra privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Ieškovo iniciatyva galėtų būti svarstomas klausimas dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-18026-833/2016 atnaujinimo, tačiau ieškovui kilusi problema siekiant sprendimo priverstinio vykdymo negali būti išspręsta pakeičiant skolininką pagal priimtą teismo sprendimą už akių, t. y. nei CPK 48 straipsnyje, nei 596 straipsnyje įtvirtintų institutų pagalba, nes tai šiuo atveju neatitiktų jų esmės ir paskirties. Šiuo atveju spręstina ir tai, ar kreditorius reikalavimus įpėdiniui reiškia CK 5.63 straipsnio terminais, sąlygomis ir tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas BUAB „Heles Group“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 nutartį ir pareiškimą tenkinti, o netenkinus šio prašymo –bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad dėl teismo priimto sprendimo už akių mirusio atsakovo atžvilgiu ir išdavus vykdomąjį dokumentą, vėliau teismas riboja kreditoriaus teisėtus interesus. Sprendimas už akių yra įsiteisėjęs ir yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškėjas nėra atsakingas už tai, kad teismas sprendimą priėmė jau mirus atsakovui. Ieškovas nežinojo ir neturėjo pareigos žinoti, kad atsakovas mirė. Kreditorius kreipėsi į notarų biurą su prašymu įtraukti jį į A. R. paveldėjimo bylą. Teisinio santykio šalis pasitraukė iš bylos dar iki priimant sprendimą už akių ir išduodant vykdomąjį dokumentą. Šiuo atveju kreditorius yra bankrutuojanti įmonė, byloje vyrauja viešasis interesas, turi būti ginamos visų kreditorių teisės. Ieškovo reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas, valstybė perėmė turtą su visomis palikėjo skolomis.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas negali būti vykdomas, nes priimtas jau mirusio atsakovo atžvilgiu ir nėra subjekto, kurio atžvilgiu gali būti pradėtas vykdymo procesas. Procesinių teisių perėmimas galėjo vykti tik teisminio proceso metu, kuriame sprendžiama dėl žalos atlyginimo ieškovo naudai iš atsakovo A. R..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2016-07-25 Vilniaus miesto sprendimu už akių buvo priteista 22 778,61 Eur žalos atlyginimo iš A. R.. 2016-09-16 Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal šį sprendimą išdavė vykdomąjį raštą dėl nurodytos sumos išieškojimo iš skolininko A. R. pareiškėjo naudai. 2016-10-12 pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. L., pateikė vykdomojo rašto originalą, jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0130/15/00403 ir pradėtas priverstinio vykdymo procesas. 2016-12-09 gautas antstolės patvarkymas, kad vykdomoji byla nutraukta, vykdomasis raštas grąžintas išieškotojui, kadangi skolininkas A. R. dar 2016-06-23 mirė. 2018-04-17 liudijimu skolininko palikimas perėjo Lietuvos Valstybei. 2018-08-08 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolininko pakeitimo. 2018-08-21 nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškimą, išaiškindamas, kad šalies pakeitimą vykdymo procese sprendžia antstolis. 2018-10-03 pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. L. dėl vykdomosios bylos pradėjimo ir skolininko vykdymo procese pakeitimo. 2018-10-09 gautas antstolės patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes vykdymo veiksmai mirusio asmens atžvilgiu nepradedami ir proceso šalis nekeičiama, nes nėra vykdomosios bylos. 2018-12-13 pareiškėjas kreipėsi į kitą antstolę D. K., tačiau 2019-01-07 patvarkymu vykdomasis dokumentas grąžintas, nenurodant priežasčių.
9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl šalies pakeitimo. Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles reglamentuoja CPK 48 straipsnis. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, t. y. procesinis teisių perėmimas gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese.
10. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
11. Minėta, teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ar yra pagrindas šalies pakeitimui, tačiau teismas nepagrįstai nesiaiškino ar yra įvykęs teisių perėmimas, o formaliai atsisakė tokį prašymą tenkinti, nurodęs, jog pareiškėjas gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog fizinio asmens mirtis nėra pagrindas atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnis), o tokio pobūdžio klausimas turi būti sprendžiamas CPK 48 straipsnio arba CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, ar yra pradėtas vykdymo procesas, kadangi tokia yra šių teisės normų paskirtis. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog nors vykdomasis raštas yra išduotas, tačiau vykdymo procesas nėra pradėtas, todėl šalies pakeitimo klausimas spręstinas CPK 48 straipsnio tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog nors pareiškėjas prašymą formuluoja kaip prašymą pakeisti skolininką vykdomajame rašte, tačiau atsižvelgiant į tai, jog vykdomasis raštas yra išduodamas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu, teismas turėtų spręsti šalies pakeitimo jos teisių perėmėju civilinėje byloje klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant tokį klausimą teismas turi vertinti, ar kreditorius reikalavimus reiškia įstatymuose nustatytais terminais, sąlygomis ir tvarka, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino, o priėmė tik formalų sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neatskleista bylos esmė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl šalies pakeitimo perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo BUAB „Heles Group“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl šalies pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.