Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei L. B., trečiajam asmeniui S. B. dėl tėvystės nuginčijimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui panaikinimo, giminystės ryšio įrodymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė.

Tretysis asmuo S. B. su ieškinio reikalavimu sutiko, patvirtino, kad tikrasis vaiko tėvas yra jis ir kad jis rūpinasi vaiko moraline bei fizine gerove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka.

CK 3.152 str. 1 d. nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismą atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškininės senaties termino esmę sudaro tai, kad subjektyvinė teisė egzistuoja visą laiką, bet jos pažeidimo atveju ji ginama ieškininės senaties termino ribose.

Byloje nustatyta, kad vaikas – G. Z., dėl kurios tėvystės nuginčijimo nagrinėjama byla, yra gimusi (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovės santuokoje (b.l. 6). Ieškovas yra įrašytas tėvu G. Z. gimimo liudijime. Santuoka tarp šalių nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo ir atstovės paaiškinimo darytina išvada, kad atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, nes jo paaiškinimai nėra paneigti, o teismas jai netikėti neturi pagrindo.

CK 3.150 str. pirmoje dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Taigi sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą esminę reikšmę turi faktas, ar ieškovas yra, ar nėra vaiko tėvas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Biologinės tėvystės tyrimo atsakymas, kad atlikus biologinės tėvystės tyrimą, analizuojant polimorfines STR žymenų DNR sritis, nustatyta, kad A. Z. nėra biologinis G. Z. tėvas (b.l. 33-37).

Kadangi bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas nėra atsakovės dukters G. tėvas, jis nebeturi teisinio pagrindo teikti šio vaiko išlaikymui lėšų, kas buvo nuspręsta 2008-11-04 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1629-225/2008, kuomet buvo tvirtinama santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią ieškovas buvo įsipareigojęs nuo 2008-10-01 kas mėnesį teikti po 250 Lt G. išlaikymui iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Toks nustatytas išlaikymas nutrauktinas šios nagrinėtinos bylos sprendimu.

Atsakovė ir tretysis asmuo savo atsiliepimuose prašė pripažinti G. tėvu trečiąjį asmenį S. B.. LR CK 3. 142 str. 1d., nustatyta tėvystės pripažinimo įforminimo tvarka, kad vyras, laikantis save tėvu turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Nagrinėtinoje byloje atsakovė ir tretysis asmuo ieškininio (priešieškinio) savarankiško reikalavimo nesuformavo, jo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, todėl tėvystės nustatymo klausimas teismo nespręstinas, o šalims siūlytina pasinaudoti teismo paminėta LR CK 3. 142 str. 1d., tėvystės pripažinimo tvarka.

Ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, dėl to teismas šiuo klausimu atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra atsakovės L. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pripažinti G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą grafoje, kad vaiko tėvas yra A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

Panaikinti 2008-11-04 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1629-225/2008 priteistą išlaikymą iš A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti.

Sprendimo nuorašą išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Plungės rajono civilinės administracijos Metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų tėvystę (CPK 399 str.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.