- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-2702-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30466-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Klinkmann Lit“
- Atsakovas
- UAB „Euromatics“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Euromatics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Klinkmann Lit“ ieškinį atsakovui UAB „Euromatics“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Ieškovas UAB „Klinkmann Lit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Euromatics“ 9979,07 EUR (34455,74 Lt) skolos, 3592,44 EUR (12403,98 Lt) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2013 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį Nr. 2013/04/01 dėl daugkartinio prekių pirkimo – pardavimo, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti pirkėjui prekes ir išrašyti sąskaitas faktūras už jas, o atsakovas priimti prekes ir apmokėti sąskaitas – faktūras. Ieškovas atsakovui perdavė prekių už 10558,31 EUR pagal 2013 m. spalio 1 d. – 2013 m. spalio 28 d. laikotarpiu išrašytas sąskaitas – faktūras. Atsakovui nevykdant sutartinės prievolės apmokėti priimtas prekes šalys 2014 m. balandžio 24 d. pasirašė memorandumą dėl sutarties Nr. 2013/04/01 vykdymo, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. padengti 10558,31 EUR įsiskolinimą, o ieškovas neskaičiuoti delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., jei atsakovas įvykdys memorandumu prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas savo įsipareigojimo nevykdė ir iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui sumokėjo tik dalį sumos, t.y. 579,24 EUR (2000 Lt). Ieškovas pažymėjo, kad visos prekės, nurodytos su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose buvo tinkamai pristatytos atsakovui.
Atsakovas UAB „Euromatics“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neįrodė prekių perdavimo fakto. Neaišku kokių prekių neapmokėjimo pagrindu sudarytas 2014 m. balandžio 24 d. memorandumas, todėl nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas pripažįsta savo skolą dėl ieškinyje nurodytų prekių
Vilnius miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Euromatics“ ieškovo UAB „Klinkmann Lit“ naudai 9979,07 EUR skolą, 3592,44 EUR delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad ieškovas per 2013 m. spalio mėnesį atsakovui perdavė prekių už 10558,31 EUR, todėl atmetė atsakovo argumentą, kad jis prekių negavo. Nustatęs, kad atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos sumokėti visą prekių kainą, priteisė 9979,07 EUR skolą. Remiantis sutarties 42 d. nuostatomis, nustatęs atsakovo piniginės prievolės įvykdymo terminų pažeidimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 3592,44 EUR dydžio delspinigius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Euromatics“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą dalyje dėl 3592,44 EUR delspinigių priteisimo, priteisiant ieškovo naudai 359,24 EUR dydžio delspinigius iš atsakovo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bankrotinę atsakovo būseną, todėl nepagrįstai neišdėstė sprendimo vykdymo.
2. Ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra absoliučiai nepagrįsta. 0,2 proc. dydžio metinės palūkanos yra neproporcingai didelis netesybų dydis, šiuo atveju sudarantis daugiau nei trečdalį skolos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 3592,44 EUR dydžio delspinigių, todėl jie turėtų būti mažinami iki 359,24 EUR sumos.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Klinkmann Lit“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas nei viename procesiniame dokumente nebuvo informavęs teismo apie galimai sunkią savo finansinę padėtį, nei pareiškęs prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tokio klausimo spręsti net ir savo iniciatyva. Šio klausimo kėlimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių blogą jo finansinę padėtį.
2. Apeliantas nei viename procesiniame dokumente net neužsiminė apie tai, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra neproporcingai dideli, nereiškė reikalavimo juos sumažinti. Todėl šis reikalavimas neturėtų būti svarstomas apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad abi sutarties šalys yra verslininkai, sutartys buvo komercinio pobūdžio, įsiskolinimas už prekes buvo nemokamas pakankamai ilgą laiką, o reikalaujamos priteisti netesybos tik už dalį vėluojamo sumokėti termino, kadangi kitai daliai buvo suėjęs senaties terminas. Ieškovo vertinimu atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo metu vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir jam skirtina bauda.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas perdavė atsakovui prekių už 10558,31 EUR, tačiau atsakovas nevykdė savo prievolės atsiskaityti už gautas prekes. Šalys 2014 m. balandžio 24 d. pasirašė memorandumą dėl sutarties Nr. 2013/04/01 vykdymo, tačiau atsakovas nevykdė ir pagal šį memorandumą prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti 9979,07 EUR (34455,74 Lt) skolos, 3592,44 EUR (12403,98 Lt) delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme ginčijo faktą, kad gavo prekes iš ieškovo bei tai, kad memorandumas pasirašytas būtent dėl tų prekių, už kurias atsiskaityti reikalauja ieškovas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina prekių perdavimo atsakovui faktą ir tenkino ieškovo ieškinį. Įvertinęs, kad šalys buvo aptarę delspinigių dydį sutarties 42 punktu bei tai, kad atsakovas pažeidė prievolę įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nustatytais terminais, priteisė ieškovo reikalaujamą delspinigių sumą.
Vienas iš apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi neatsižvelgė į bankrotinę atsakovo situaciją ir neišdėstė sprendimo vykdymo. Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pažymėtina, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, taip pat nėra pateikęs dokumentų pagrindžiančių blogą jo finansinę padėtį ar kitų dokumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti atsakovo finansine padėtimi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelę delspinigių sumą, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo ją sumažinti.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovo prašomos priteisti delspinigių sumos bei šalių sudarytoje sutartyje numatyto 0,2 proc. delspinigių dydžio, neprašė jo mažinti, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė neproporcingai didelį netesybų dydį.
Pažymėtina, kad teismas, laikydamas netesybas neprotingomis ir neadekvačiomis gali sumažinti jas ex officio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju tik patikrina ar pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinių pagrindų mažinti netesybų dydį savo iniciatyva.
Kolegija pažymi, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Teismų praktikoje nėra nustatyto visiems atvejams skirto netesybų tarifo; teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.
Pažymėtina, jog skirtingai nei nurodo apeliantas, aplinkybė, kad netesybos šiuo atveju sudaro trečdalį skolos nėra pagrindas savaime mažinti netesybų dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju prekių pirkimo – pardavimo sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys verslu, taigi tinkamai suprantantys tiek sutartinių įsipareigojimų esmę, paskirtį, būtinumą laiku bei tinkamai juos vykdyti, tiek jų nevykdymo pasekmes (CPK 185 str.). Įvertintina ir aplinkybė, jog ieškovas pasirašydamas 2014 m. balandžio 24 d. memorandumą, geranoriškai suteikė atsakovui galimybę išvengti delspinigių skaičiavimo už laikotarpį nuo memorandumo pasirašymo iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo. Taigi, atsižvelgus į skolos dydį, sutarties laisvės principą, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vertinti šalių sutartą delspinigių dydį kaip nepagrįstai didelį ir mažinti jį savo iniciatyva.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, apeliacinės instancijos teismui nepateikus šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str., CPK 98 str. 1 d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2d. sprendimą palikti nepakeistą.