Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. AS-143-237-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
AS-143-237-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
Trečiasis asmuo
Panevėžio teritorinei ligonių kasai, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143 – 237/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio teritorinei ligonių kasai, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. J. (toliau – pareiškėjas) 2010 m. kovo 2 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – atsakovas, VSDFV Panevėžio skyrius) 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. N33-149 „Dėl R. J. ligos pašalpos permokos nustatymo“. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jei jis praleistas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 4 d. gavo VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (6.9)3-27533 ,,Dėl ligos pašalpos permokos“, kuriuo jam pranešta apie ligos pašalpos permoką ir pareikalauta permokos sumą pervesti į atsakovo sąskaitą. Sprendimas, kuriuo remiantis parengtas šis raštas, nebuvo atsiųstas. Nesutikdamas su pareikštu reikalavimu, 2009 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), prašydamas panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą. 2010 m. sausio 25 d. VSDFV 2010 m. sausio 21 d. raštu Nr. (11.1)I-369 ,,Dėl R. J. ligos pašalpos permokos“ jį informavo, kad priimtas sprendimas skundo nepatenkinti. Nei VSDFV, nei VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai nebuvo pateikti. VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. N33-149 atsiųstas tik 2010 m. vasario 4 d., o VSDFV sprendimo iki šiol negavo.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymo nepatenkino ir skundą atsisakė priimti bei grąžino jam 2010 m. kovo 1 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 34 str. 3 d., 37 str. 2 d. 8 p., 42 str. 1 d. 3 p., 148, 149 str.).

Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija) 37 straipsnio 1 dalimi. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. gruodžio 4 d. gavo VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (6.9)3-27533 „Dėl ligos pašalpos permokos“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas nedarbingumo laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, kadangi gavo išeitinę išmoką, dėl to 1 210,58 Lt buvo permokėta ligos pašalpa, o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta žala. Šiuo raštu VSDFV teritorinis skyrius paprašė pareiškėjo gera valia grąžinti permoką. Pareiškėjas nurodytą sprendimą apskundė VSDFV. Ši išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija 2010 m. sausio 21 d. raštu Nr. (11.1)I-369 „Dėl R. J. ligos pašalpos permokos“ pareiškėjui pranešė, jog VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas dėl 1 210,58 Lt dydžio ligos pašalpos permokos nustatymo yra pagrįstas, nurodė tokio savo sprendimo motyvus ir juos pagrindžiančias teisės normas. Be to, VSDFV rašte pateikė ir papildomų duomenų apie pareiškėjo skundžiamą VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą (jo priėmimo datą, numerį, pavadinimą) bei aiškiai ir tiksliai išaiškino, kokia tvarka gali būti skundžiamas priimtas sprendimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog iki šiol negavo VSDFV sprendimo, nors skunde pripažino, jog VSDFV 2010 m. sausio 21 d. raštą Nr. (11.1)I-369 gavo 2010 m. sausio 25 d., ir jį pateikė prie skundo. Teismas, įvertinęs šio rašto turinį, nurodė, kad jame yra išdėstytas VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundą administraciniam teismui padavė praėjus daugiau nei 20 dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos, t. y. praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų apskundimo terminą. Atsižvelgęs į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies bei ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjo argumentus, kad jo ir VSDFV Panevėžio skyriaus ginčui dėl sprendimo nustatyti ligos permoką taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas 1 mėnesio terminas, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas, įvertinęs VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. (6.9)3-27533 ir VSDFV 2010 m. sausio 21 d. rašte Nr. (11.1)I-369 nurodytus duomenis, padarė išvadą, kad, gavus VSDFV 2010 m. sausio 21 d. raštą Nr. (11.1)I-369, pareiškėjui tapo žinomas ne tik pats viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl permokos atsiradimo priežasčių, dydžio, laikotarpio, bet ir kiti esminiai duomenys apie šį administracinį aktą – ginčijamo VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo priėmimo data, sprendimo numeris. Šie duomenys laikytini pakankamais ir leidusiais pareiškėjui suformuluoti teismui skundo reikalavimą panaikinti administracinį aktą. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis suteikia pareiškėjui teisę prašyti teismą, kad jis išreikalautų byloje reikiamus dokumentus, kurių pareiškėjas nėra gavęs ar negali gauti. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas be svarbios priežasties praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. N33-149 paduoti (ABTĮ 34 str. 3 d.). Neatnaujinus praleisto termino skundui paduoti, skundas su pridėtais dokumentais grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Be to, atsisakius priimti skundą, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. (6.9)3-27533 ir VSDFV 2010 m. sausio 21 d. raštas Nr. (11.1)I-369 vertintini kaip pranešimai, numatyti Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, apie priimtą sprendimą, bet ne kaip patys sprendimai, kurių apskundimo tvarką numato ABTĮ normos.

2. Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 1 dalimi, prie skundo (prašymo) būtinai turi būti pridėtas skundžiamas aktas. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis nekalba apie ginčijamo sprendimo išreikalavimą.

3. VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. N33-149 atsiųstas tik 2010 m. vasario 4 d., o VSDFV sprendimo iki šiol negavo. Formaliai nepraleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, tačiau praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

4. Išdėstytos termino skundui paduoti aplinkybės yra reikšmingos, jos atsirado ne dėl jo neveikimo, bet dėl VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčija VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. N33-149 „Dėl R. J. ligos pašalpos permokos nustatymo“ (b. l. 2 – 6, 9).

Pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 25 str., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija) 37 str. 1 d.) (b. l. 13 – 14), todėl, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, į teismą jis galėjo kreiptis per dvidešimt dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos. VSDFV 2010 m. sausio 21 d. raštas Nr. (11.1)I-369 ,,Dėl R. J. ligos pašalpos permokos“ (b. l. 17 – 18) ir yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas dėl pareiškėjo skundo. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas šiuo atveju netaikytinas, nes būtent ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kreipimosi į teismą terminą išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka. Be to, apskundimo terminas ir tvarka išaiškinta paminėtame VSDFV sprendime.

Pareiškėjas VSDFV 2010 m. sausio 21 d. raštą Nr. (11.1)I-369 gavo 2010 m. sausio 25 d. (b. l. 2 – 6, 19), todėl paskutinė skundo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. N33-149 padavimo diena buvo 2010 m. vasario 17 d. (ABTĮ 66 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1669 ,,Dėl poilsio dienų perkėlimo 2010 metais“ 1 p., Darbo kodekso 162 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas skundą teismui padavė 2010 m. kovo 2 d. (b. l. 2 – 6), t. y. praleidęs paminėtą dvidešimt dienų terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėjas iš esmės teigia, jog terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. N33-149 jam atsiųstas tik 2010 m. vasario 4 d. (b. l. 2 – 6, 8 – 10). Tačiau pareiškėjas, gavęs skundžiamą aktą, nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Pirma, 2010 m. vasario 4 d. dar nebuvo pasibaigęs aukščiau nurodytas kreipimosi į teismą terminas. Antra, skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2010 m. kovo 2 d. (b. l. 2 – 6), t. y. netgi daugiau nei po dvidešimt dienų. Būtent pareiškėjo subjektyviai pasirinktas elgesys (subjektyvi priežastis) šiuo atveju lėmė apskundimo termino praleidimą.

Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti terminą nepatenkintas pagrįstai (ABTĮ 34 str. 1 d.), o skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasIrmantas JarukaitisVaida Urmonaitė – Maculevičienė