- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-261-245-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01020-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- E. C., ir Arnas Lukoševičius
- Advokatai
- Velerijas Karpovas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Velerijui Karpovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. C. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-03 nuosprendžio, kuriuo E. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir Arnas Lukoševičius, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. C. ir Arnas Lukoševičius nuteisti pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. už tai, kad 2009 m. birželio 28 d. apie 3 val., veikdami bendrininkų grupėje, nuo automobilio „Audi A8“ pasikėsino pagrobti svetimą, K. B., turtą: lengvo lydinio metalo ratus su padangomis bendros 2000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti namo gyventojų.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. C. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Jos atsirado tik teismo metu ir turėjo reikšmės bausmės dydžiui. Jis kaltu prisipažino, nusikaltimas nesunkus, nebaigtas. Skiriant bausmę neatsižvelgta, kad jis yra antros grupės invalidas, turi vaiką. Jo darbingumas tik 40 %, dėl to jam labai sunku rasti darbą. Jis pragyvena iš gaunamos pašalpos. Turi 2 metų vaiką, o šiuo metu jo draugė laukiasi antro vaiko, kuris turi gimti kovo mėnesį. Šeimai reikalinga jo pagalba auginant vaikus, taip pat finansinė.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. C. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. C. savo apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausmę, prašo ją švelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį dėl klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Nusikaltimo, numatyto BK 172 str. 1 d., sankcijoje, pagal kurį nuteistas E. C., numatytos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Tai tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio – 178 str. 1 d., numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Skiriant apeliantui E. C. bausmę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas aštuonis kartus, tame tarpe už analogiškus nusikaltimus. Šiuo skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė esant neišnykusiam ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 dalyje įtvirtinta įstatymų leidėjo nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, be to atsižvelgus į tai, kad E. C. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nusikalsta pakartotinai, teismas pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas neturi pagrindo daryti išimtį iš BK 56 str. 1 d. numatytos nuostatos ir neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes tik ji gali atimti E. C. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Vertinant nuteistajam E. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį už padarytą nusikaltimą atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiesioginės tyčios formą, į nuteistojo asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, jog nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Įvertinus išvardintų aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismo už nusikaltimą pagal BK 178 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams yra adekvati ir pakankamai švelni. Paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė, nei BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir ją mažinti dar labiau nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad turi mažametį vaiką, jo draugė laukiasi antro ir prašo į šiuos teiginius atsižvelgti. Tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių tokius E. C. teiginius, o su apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat jų nepateikia, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė pirmos instancijos teismas. Dar kartą atsižvelgti į tą pačią aplinkybę ir taip mažinti bausmę, nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Teismai skirdami bausmes nustato atsakomybę sunkinančią aplinkybę tada, kai jas sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, nors jos atskirai kaltinamajame akte ir nekvalifikuotos kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamajame akte E. C. inkriminuotoje veikoje nurodyta, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, todėl teismas pagristai tai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė
nuteistojo E. C. apeliacinį skundą atmesti.