Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjų atstovui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž., N. S., S. M. ir I. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjų atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2007-05-11 įsakymu Nr. P-742 „Dėl A. Ž. paskyrimo“ paskyrė pareiškėją A. Ž. duomenys neskelbtini skyriaus (nuo 2012-01-01 – duomenys neskelbtini skyrius) vyresniosios specialistės (B lygio, 6 kategorijos) pareigoms (b. l. 45).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2009-01-29 įsakymu Nr. P-165 „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2009-02-02 suteikė pareiškėjai A. Ž. trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 46).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2012-02-27 įsakymu Nr. P-389 „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2012-03-01 perkėlė pareiškėją A. Ž. į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas ir suteikė jai trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 47).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-10-24 pažymoje Nr. 2-27-291 „Apie A. Ž. užimtas pareigas, jai suteiktą kvalifikacinę klasę ir priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą: nurodyta, kad pareiškėja A. Ž. nuo 2007-05-14 paskirta į duomenys neskelbtini skyriaus (nuo 2012-01-01 – duomenys neskelbtini skyrius) vyresniosios specialistės (B lygio, 6 kategorijos) pareigas, nuo 2009-02-02 jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė, nuo 2012-03-01 buvo perkelta į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas, suteikiant jai trečią kvalifikacinę klasę. Laikotarpiu nuo 2010-05-14 iki 2013-05-13 buvo mokamas 3 procentų priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nuo 2013-05-14 mokamas 6 procentų priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 19).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-04 pažymoje Nr. 25F-283 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai A. Ž. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 4 498,34 Lt (b. l. 17–18). VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-04-25 pažymoje Nr. 25F-148 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai A. Ž. neišmokėta darbo užmokesčio dalis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą, yra 56,3 Eur (b. l. 117–118).

VSDFV Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2001-10-17 įsakymu Nr. K-367 „Dėl pareigybės kategorijos ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ nustatė viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojai – duomenys neskelbtini skyriaus vyresniajai įmokų apskaitos specialistei N. S. 15 kategoriją (b. l. 22).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2006-01-31 įsakymu Nr. P-140 „Dėl N. S. perkėlimo“ nuo 2006-02-01 perkėlė pareiškėją N. S. į B lygio kategorijos karjeros valstybės tarnautojo – duomenys neskelbtini skyriaus vyresniojo specialisto (įmokų ir apdraustųjų apskaitai) pareigas (b. l. 23).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2007-01-30 įsakymu Nr. P-345 „Dėl N. S. perkėlimo į aukštesnes pareigas ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ perkėlė pareiškėją į B lygio, 6 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos – duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (įmokų ir apdraustųjų apskaitai) pareigas, suteikiant jai trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 24).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2008-01-28 įsakymu Nr. P-228 „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo N. S.“ nuo 2008-02-01 suteikė pareiškėjai N. S. antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 25).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2011-12-30 įsakymu Nr. P-945 „Dėl duomenys neskelbtini skyriaus valstybės tarnautojų tarnybos santykių tęsimo“ nurodė, kad pareiškėjai N. S. nuo 2012-01-01 tęsiasi tarnybos santykiai duomenys neskelbtini skyriuje (b. l. 26).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2013-02-25 įsakymu Nr. P-435 „dėl N. S. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2013-03-01 perkėlė pareiškėją N. S. į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas ir suteikė jai antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 27).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-10 pažymoje Nr. 25F-323 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai N. S. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 8 951,91 Lt (b. l. 20–21). VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-04-25 pažymoje Nr. 25F-147 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai N. S. neišmokėta darbo užmokesčio dalis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą, yra 991,96 Eur (b. l. 123–124).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2007-01-30 įsakymu Nr. P-346 „Dėl S. M. perkėlimo į aukštesnes pareigas ir kvalifikacinės klasės suteikimo nuo 2007-02-01 perkėlė pareiškėją S. M. į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (įmokų ir apdraustųjų apskaitai) (B lygio, 6 kategorijos) pareigas (b. l. 55).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2013-02-25 įsakymu Nr. P-451 „Dėl S. M. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2013-03-01 perkėlė pareiškėją S. M. į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas ir suteikė jai antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 56).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-10-24 pažymoje Nr. 2-27-293 „Apie S. M. užimamas pareigas, jai suteiktą kvalifikacinę klasę ir priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ nurodyta, kad pareiškėja S. M. nuo 2007-02-01 paskirta į duomenys neskelbtini skyriaus (nuo 2012-01-01 duomenys neskelbtini skyrius) vyresniosios specialistės (B lygio, 6 kategorijos) pareigas, nuo 2007-02-01 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė, nuo 2013-03-01 perkelta į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas, suteikiant jai antrą kvalifikacinę klasę. Laikotarpiu nuo 2008-05-08 iki 2011-05-09 jai buvo mokamas 15 procentų priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nuo 2011-05-10 mokamas 18 procentų priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 30).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-13 pažymoje Nr. 25F-361 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai S. M. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 8 967,52 Lt (b. l. 28–29). VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-04-25 pažymoje Nr. 25F-155 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai S. M. neišmokėta darbo užmokesčio dalis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą, yra 952,4 Eur (b. l. 119–120).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2007-01-30 įsakymu Nr. P-341 „Dėl I. B. perkėlimo į aukštesnes pareigas ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2007-02-01 perkėlė pareiškėją I. B. į B lygio, 6 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos – duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (įmokų ir apdraustųjų apskaitai) pareigas ir suteikė jai antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 38).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2008-04-30 įsakymu Nr. P-510 „Dėl priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ nuo 2008-05-05 įsakė mokėti 9 procentų priedą pareiškėjai I. B. už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 36–37).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2011-05-02 įsakymu Nr. P-286 „Dėl priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ nuo 2011-05-05 įsakė mokėti 12 procentų priedą pareiškėjai I. B. už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 34–35).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2013-02-25 įsakymu Nr. P-453 „Dėl I. B. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2013-03-01 perkėlė pareiškėją I. B. į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas ir suteikė jai antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 33).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-10 pažymoje Nr. 25F-301 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai I. B. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 7 666,29 Lt (b. l. 31–32). VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-04-25 pažymoje Nr. 25F-156 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai I. B. neišmokėta darbo užmokesčio dalis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą, yra 986,18 Eur (b. l. 121–122).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjoms kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.

Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja A. Ž. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo duomenys neskelbtini skyriaus (nuo 2012-01-01 – duomenys neskelbtini skyrius) vyresniosios specialistės (B lygio, 6 kategorijos) pareigas, nuo 2009-02-02 jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė, nuo 2012-03-01 buvo perkelta į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas, suteikiant jai trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 45, 46, 47, 19). Pareiškėja N. S. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (įmokų ir apdraustųjų apskaitai) pareigas bei turėjo antrą kvalifikacinę klasę, nuo 2013-03-01 perkelta į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas, suteikiant jai antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 24, 25, 27). Pareiškėja S. M. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo duomenys neskelbtini skyriaus (nuo 2012-01-01 duomenys neskelbtini skyrius) vyresniosios specialistės (B lygio, 6 kategorijos) pareigas, nuo 2007-02-01 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė, nuo 2013-03-01 perkelta į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas, suteikiant jai antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 30, 55, 56). Pareiškėja I. B. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (įmokų ir apdraustųjų apskaitai) pareigas bei turėjo antrą kvalifikacinę klasę, nuo 2013-03-01 buvo perkelta į duomenys neskelbtini skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas, suteikiant jai antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 33, 38).

Taigi, pareiškėjoms dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficiento ir priedo už suteiktą kvalifikacinę klasę dydžius. Pažymėtina, kad sumažėjus pareiginei algai, pareiškėjoms tuo pačiu sumažėjo ir priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir priemokų dydžiai.

Pareiškėjoms neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Grąžinimo įstatymo nustatytas kompensavimo mechanizmas numato sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientą, kuris skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010–2013 m. mėnesius – 0,955. Taigi, pareiškėjoms perskaičiavus neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Grąžinimo įstatyme nustatytus sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientus, nustatyta, jog pareiškėjoms neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra: A. Ž. – 56,3 Eur, N. S. – 991,96 Eur, S. M. – 952,4 Eur, I. B. – 986,18 Eur.

Pažymėtina, kad pareiškėjos prašo taikyti analogiją ir priteisti negrąžintą darbo užmokesčio sumą, išminusavus grąžintiną dalį pagal įstatymą už visą laikotarpį, kurio metu pareiškėjos gavo sumažintą darbo užmokestį, kaip tai numatyta Grąžinimo įstatyme: pareiškėjai A. Ž. – 1 246,5 Eur (1 302,8 Eur – 56,3 Eur) dydžio darbo užmokesčio dalį; pareiškėjai N. S. – 1 573,04 Eur (2 592,65 Eur – 991,96 Eur) dydžio darbo užmokesčio dalį; pareiškėjai S. M. – 1 644,77 Eur (2 597,17 Eur – 952,4 Eur) dydžio darbo užmokesčio dalį; pareiškėjai I. B. – 1 324,13 Eur (2 220,31 Eur – 986,18 Eur) dydžio darbo užmokesčio dalį.

Teismo vertinimu, teismo sprendimu priteisiant neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, t. y. priteisiant neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. pažymas ir nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisinga ir tai pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą. Patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo taikyti analogiją ir tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

Pareiškėjos prašo stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Grąžinimo įstatymo 2 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, kad „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 29 str. 1 d. nuostatai, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, 23 str. įtvirtintai teisei į nuosavybę, konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių principams. Prašyme nurodė, kad Grąžinimo įstatymo 2 str. 2 d. nurodyta patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka taikant nurodytą formulę prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. bei teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principams ir neatitinka Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime suformuotai neproporcingo valstybės tarnautojų atlyginimo masto sampratai (b. l. 168–173).

Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Kartu pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (LVAT 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009; LVAT 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009).

Nagrinėjamu atveju teismui jokių pagrįstų abejonių dėl Grąžinimo įstatymo nuostatų konstitucingumo nekilo, todėl pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. Ž., N. S., S. M. ir I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.