Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovas Iždonas,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal :

Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;

Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006-11-16 iki 2006-11-17, kaip dvi laisvės apribojimo dienas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti automobilį, tai yra jis 2006 m. lapkričio 16 d. apie 18.40 val. pasikėsino pagrobti prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, stovėjusį automobilį AUDI100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. S. 12 000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, N. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 16 d. apie 18.40 val. įvykdydamas automobilio AUDI100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, siekdamas patekti į minėtą automobilį sugadino automobilio vairuotojo durelių spynelę, 100 litų vertės, bei užkurdamas automobilį sugadino užvedimo spynelę, 200 litų vertės, o vairuodamas pagrobtąjį automobilį ir sprukdamas nuo policijos pareigūnų Pramonės gatvėje, Šiauliuose, užvažiavo ant bordiūrų, taip sugadindamas automobilio keturias padangas po 200 litų, viso už 800 litų, bei priekinį keleivio pusės lietą ratlankį, 300 litų vertės, taip sugadino svetimą M. S. priklausantį turtą už 1400 litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1b p. teismo paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., pakeitus į 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę N. J. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde nurodoma, kad teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus juos įvertino netinkamai ir nepagrįstai N. J. veiksmus perkvalifikavo iš BK 178 str. 2 d. į BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. Be to, skirdamas bausmę teismas netinkamai įvertino N. J. asmenybę bei bendrųjų bausmė skyrimo pagrindų visumą ir paskyrė per švelnią bausmę.

Skunde nurodoma, kad skirdamas bausmę teismas netinkamai atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. 1 p. numatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tai yra neįvertino, jog įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčiniai apysunkiai ir nesunkus nusikaltimai, padaryti iš savanaudiškų tikslų. Veikos padarytos iš anksto suplanavus ir pasiruošus priemones, reikalaujančios specialių įgūdžių patenkant į automobilį bei jį užkuriant. Teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad N. J. nedirba ir nesimoko, yra ne kartą baustas administracine tvarka, jam pareikšti įtarimai kitose baudžiamosiose bylose. Taip pat nebuvo įvertintas tyrėjo R. E. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog remiantis gaunamais operatyviniai duomenimis N. J. priklauso nusikalstamai grupuotei. Todėl apelianto nuomone teismas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, ko pasėkoje buvo paskirta BK 41 str. numatytų tikslų neįgyvendinanti, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Nuteistasis N. J. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl pagreitino proceso

Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriaus antrame skirsnyje yra numatytas baudžiamųjų bylų pagreitintas procesas. 426 str. nurodoma, kad jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokuroras gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. BPK normos, reglamentuojančios pagreitintą procesą, taikomos tik esant šių sąlygų visumai: 1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios; 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismu; 3) prokuroras veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo veikos padarymo dienos kreipiasi į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Pagreitinto proceso pobūdis lemia tai, kad nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 straipsnis), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 straipsnis), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 straipsnis) , papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 straipsnis) ir pan. gali būti taikomi tik išimtiniais atvejais, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios. Jeigu teisiamojo posėdžio metu nustatoma, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, pagal BPK 432 str. 2 d. priimama motyvuota nutartis grąžinti bylą prokurorui. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamąjį, atvykusius nukentėjusiuosius, kitus proceso dalyvius, liudytojus, išnagrinėjus kitos prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos kai kurios nusikalstamos veikos aplinkybės ir šias aplinkybes galima nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą matyti, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prokuroro pareikšimas dėl bylos užbaigimo pagreitinto proceso tvarka. Pateiktame prokuratūros pareiškime nurodoma, kad N. J. kaltinamas pavogus M. S. priklausantį automobilį. Tačiau apylinkės teismas teismo posėdžio metu apklausęs tik N. J., nustatė, kad kaltininkas įvykdė ne baigtą nusikaltimą, o pasikėsino pavogti automobilį. Nors šis apylinkės teismo sprendimo teisingumas kelia pagrįstų abejonių, tačiau apylinkės teismas ne tik negrąžino bylos prokuratūrai, bet ir teisme neatliko įrodymų tyrimo (neapklausė liudytojų, nukentėjusiojo). Apylinkės teismas nustatęs, kad bylos duomenys neatitinka pateikto kaltinimo ir bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, privalėjo pagal BPK 432 str. 2 d. bylą grąžinti prokurorui, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo nurodyta galimybe, neištyrė byloje esančių įrodymų ir priėmė sprendimą pažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendi naikintinas dėl esminio baudžiamojo įstatymo pažeidimo ir priimamas naujas nuosprendis.

Dėl nusikalstamos veikos N. J. kvalifikacijos

Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymų pažeidė BPK 20 str. reikalavimus. Neapklausus teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, jais nuosprendyje rėmės, nors šie asmenys nebuvo ikiteisminio tyrimo metu apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pakeitė prokuratūros pateiktą kaltinimą ir N. J. pripažino kaltu dėl pasikėsinimo pavogti automobilį Audi100 Avant. Tačiau jau nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismo pateikti kaltinimai nenuoseklūs. Inkriminuojant automobilio vagystę nuteistajam, teismas aprašomojoje dalyje nurodo, kad N. J. pasikėsino pagrobti automobilį, tačiau nusikalstamos veikos dėl turto sugadinimo jau nurodo, kad N. J. sugadino svetimą turtą įvykdydamas automobilio vagystę.

Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusysis ir liudytojai, ištirti byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Nuteistasis N. J. pripažindamas kaltę nurodė, kad 2006-11-16 po pietų ieškojo automobilio, kuriuo galėtų pasivažinėti. Pamatęs „Audi“ automobilį iš namų pasiimtu atsuktuvu atrakino automobilio dureles. Įsėdęs į mašiną turėtu geležiuku prasuko spynelę ir automobilį užvedė. Su automobiliu nuvažiavo iki Serbentų gatvės, po to pasuko į dešinę, į Pramonės gatvę, pamatė, kad yra persekiojamas policijos automobilio su švyturėliais. Padidino greitį ir privažiavęs prie sankryžos norėdamas išvengti susidūrimo su stovinčiais automobiliais per kelio bordiūrus pasuko ant kelkraščio. Pajuto, kad sprogo padangos ir automobilį pasuko į „Neste“ degalinę. Palikęs automobilį bijodamas sulaikymo nubėgo į nuosavų namų rajoną, kur jį pasivijęs sulaikė policijos pareigūnas, supratęs, kad darė vagystę. Pareikštą ieškinį pripažįstą iš dalies, mano, kad padangas galima įsigyti pigiau.

Nukentėjusysis M. S. nurodė, kad grįžęs į namus jam priklausantį automobilį pasistatė kieme. Po kurio laiko dirstelėjęs pro langą pamatė, kad nebėra automobilio. Tada jis išbėgo į kiemą, tačiau automobilio nebematė. Paėjus gatvę jis sutiko draugę I. S., kuri važiavo automobiliu, ir pasakė, kad matė nuvažiuojanti jo automobilį. Jis sėdęs į automobilį nuvažiavo vytis savo pavogto automobilio, kurį pasivijo Serbentų gatvėje. Pramonės gatvėje jo automobilį pradėjo persekioti policijos pareigūnai.

Liudytoja I. S. parodė, kad jai grįžtant iš darbo ji pamatė priešais atvažiuojantį jos draugo M. S. automobilį, kurį vairavo jaunas vyras. Po to ji pamatė ateinantį draugą M. S., kuris pasakė, kad jo automobilis pagrobtas. Ji M. S. nurodė kryptį, kuria nuvažiavo jo automobilis, ir jie automobiliu nuvažiavo nurodyta kryptimi. Jiems stovint Dubijos Serbentų gatvės sankryžoje, pamatė Serbentų gatve važiuojantį automobilį. Jie paskui automobilį sekė tol, kol automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Liudytojas R. S. nurodė, kad įvykio dieną jis gavo pranešimą apie važiuojantį vogtą automobilį Serbentų gatve. Paskui automobilis pasuko į Pramonės gatvę, kur jie stovėjo. Automobilis pastebėjęs policijos pareigūnus užšoko ant bordiūrų ir nuvažiavo Pramonės gatve link Tilžės gatvės. Jie tarnybiniu automobiliu vijosi pavogtą automobilį, kuris privažiavęs NESTE degalinę į ją įsuko ir iš automobilio iššoko vaikinas, kuris pasileido bėgti. Jis nuteistąjį pasivijo ir sulaikė.

Liudytojas E. Š. nurodė, kad važiavo Tilžės gatve link pietinio mikrorajono. Prie šviesoforo T. P. gatvių sankryžoje pastebėjo, kad per šalia esančią degalinę bėga jaunuolis ir jį vejasi policijos tarnybinis automobilis. Pajuto smūgį į savo automobilio šoną. Pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis AUDI100, baltos spalvos, tačiau automobilyje vairuotojo nebuvo.

įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti Tilžės gatvėje prie namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rastas automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-10) ir apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, iš kur pagrobtas automobilis (b.l. 25-27).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota kaip įtariamasis N. J. pateikė drabužius, kuriais vilkėjo įvykio metu (b.l. 43-44).

N. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame įtariamasis parodė su įvykiu susijusias aplinkybes (b.l. 50-53).

Apylinkės teismas nuosprendyje nurodo, kad N. J. veika neteisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, nes kaltininkas neturėjo galimybės laisvai disponuoti pagrobiamu daiktu, nes iš karto buvo persekiojamas paties nukentėjusiojo ir jo draugės. Tačiau apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis M. S. nurodė, kad parvažiavęs namo, po kažkurio laiko pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad automobilio nebėra. Po to jis išėjo į lauką, kur gatvėje sutiko draugę I. S., su kurios automobiliu persekiojo pavogtą automobilį. Tai patvirtino liudytoja I. S.. Iš šių parodymų matyti, kad N. J. niekas nesutrukdė pagrobti automobilį, o po įvykdytos vagystės nukentėjusiojo ir policijos pareigūnų buvo pradėtas persekioti tik po kurio laiko. Pats nuteistasis nurodė, kad jį persekiojančius pareigūnus pastebėjo tik būdamas Pramonės gatvėje, o iki tol automobiliu naudojosi, jį valdė bei disponavo be jokių pašalinių asmenų įtakos, niekieno nevaržomas. Teismų praktikos vagystės ir plėšimų baudžiamosios bylose apibendrinimo apžvalgoje nurodoma, kad va­gys­tė ir plė­ši­mas lai­ko­mi baig­tais, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią. Šiuo at­ve­ju kal­ti­nin­kui nie­kas ne­su­truk­dė pa­grob­ti au­to­mo­bi­lio, ir jo vei­ka lai­ky­ti­na baig­ta. Jis pa­grob­tu automobiliu jau dis­po­na­vo pa­gal sa­vo va­lią, to­dėl to­kie veiks­mai kva­li­fi­kuo­ja­mi tik kaip baig­tas nu­si­kal­ti­mas.

Teisėjų kolegija surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad N. J., pagrobė automobilį, tai yra jis 2006 m. lapkričio 16 d. apie 18.40 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, stovėjusį automobilį AUDI100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. S. 12 000 Lt vertės.

Be to, N. J. 2006 m. lapkričio 16 d. apie 18.40 val. įvykdydamas automobilio AUDI100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, siekdamas patekti į minėtą automobilį sugadino automobilio vairuotojo durelių spynelę, 100 litų vertės, bei užkurdamas automobilį sugadino užvedimo spynelę, 200 litų vertės, o vairuodamas pagrobtąjį automobilį ir sprukdamas nuo policijos pareigūnų Pramonės gatvėje, Šiauliuose, užvažiavo ant bordiūrų, taip sugadindamas automobilio keturias padangas po 200 litų, viso už 800 litų, bei priekinį keleivio pusės lietą ratlankį, 300 litų vertės, taip sugadino svetimą M. S. priklausantį turtą už 1400 litų.

Skiriant bausmę N. J. atsižvelgiama į tai, kad įvykdytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, jis neteistas (b.l. 58-59), yra jauno amžiaus, tačiau baustas administracines tvarka (b.l. 54-56), nedirba, nesimoko.

Nustatyta N. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ( BK 60 str.).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į BK 54 str. reikalavimus, į tai, kad N. J. asmenybės pavojingumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. J. už įvykdytą apysunkį nusikaltimą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d.( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 d.). Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje ideali nusikaltimų sutaptis suprantama, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau savarankiškų nusikaltimų, kurie kvalifikuojami pagal skirtingus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant padarytų nusikaltimų subjektyvinę pusę, N. J. padarytos nusikalstamos veikos turi būti vertinamos kaip idealioji sutaptis, turi būdu apėmimo būdu ( LR BK 63 str. 5 d.1p.), o ne iš dalies sudedant paskirtas bausmes, kaip nurodė apylinkės teismas nuosprendyje.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikina, priimą naują nuosprendį ( BPK 329 str.4 p.).

Nukentėjusysis M. S. byloje pareiškė 2430 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis ginčijo ieškinį nesutikdamas su jo dydžiu, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į nukentėjusiojo pateiktus rašytinius įrodymus dėl išleistos 800 Lt sumos įsigyti automobilio padangoms, būtent kurias ir sugadino kaltinamasis, taip pat į specialistų nurodytą tikslią 1330 Lt sumą, reikalingą automobilio remontui įsigyti, ir šiuos duomenis pripažįstat pakankamais įrodymais dėl padarytos žalos. Remiantis bylos medžiaga N. J. veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis, t.y. su padaryta žala, jo kaltė dėl padarytos žalos įrodyta ir akivaizdi, todėl iš jo priteistina visa civilinio ieškinio suma ( LR CK6.263 str.) .

Teismui perduoti daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu: raktas, rakto ruošinys ir radijo stotis – kaip nusikalstamos veikos įrankiai ir priemonės konfiskuotini, iš jų menkaverčiai sunaikintini, apžiūros metu paimti tyrimui objektai – sunaikintini, N. J. drabužiai – jam grąžintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 4 p.

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu (1) vieneriems metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu (6) šešiems mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią laikyti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. lapkričio 17 d.

Kardomąją priemonę namų areštą pakeisti į suėmimą, N. J. suimant teismo posėdžių salėje ( šioje byloje).

Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti ir iš N. J. priteisti 2430 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: 2 vnt. 0,5 l talpos stiklainius, 5 vnt. vokų su mikrodalelėmis ir DNR pėdsakais – sunaikinti; radijo stotį – konfiskuoti; rakto ruošinį ir raktą – konfiskuoti ir sunaikinti; striukę, kepurę, sportinius batelius ir kelnes – grąžinti N. J..