Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1987m. vasario 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 47¹ str.(pagal iki 195m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu nuosprendžio vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 2) 1988m. sausio 18d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 147 str. 2d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), pritaikius LR BK 43 str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais),-3m l/a; 3) 1991m. liepos 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 212¹ str. 1d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-pataisos darbais vieneriems metams, išskaičiuojant iš gaunamo darbo užmokesčio po 20% į valstybės pajamas; 4) 1993m. vasario 03d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 98 str. 3d., 241 str. 1d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), pritaikius LR BK 42 str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais iri papildymais),-2m. ir 8 mėn. l/a; 5) 1995m. rugpjūčio 30d. Ukmergės raj. apyl teismo pagal LR BK 272 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-4m. ir 3 mėn. l/a, pritaikius LR 1995m. gruodžio 21d. įstatymą „ Dėl amnestijos “, galutinė bausmė nustatyta-3m. ir 28d. l/a; 6) 1999m. gruodžio 23d. Ukmergės raj. apyl. tesmo pagal LR BK 272 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-5m l/a; 7) 2000m. sausio 28d. Vilniaus m. apygardos teismo pagal LR BK 104 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 42 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-10m l/a, paleistas 2008m. liepos 11d. iš Marijampolės pataisos namų, atlikęs bausmės laiką, visi teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. pagrobė svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą, t.y. padarė paprastą plėšimą, o būtent:

2013m. sausio 16d., tarpe 20⁰⁰-20³⁰ val., vakare, kaltinamasis A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, išgertuvių daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rūsyje metu užsipuolė sugėrovą-pil. R. C., kuriam su rankos kumščiu ne mažiau trijų kartų sudavė į veidą ir vieną kartą pastarajam įspyrė į kairės kojos girnelę, dėl ko nukentėjusysis R. C. pargriuvo aukštielninkas rūsio koridoriuje, ant žemės, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padaryta muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies srityje ir kairės girnelės lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl girnelės lūžimo sveikata nukentėjusiajam R. C. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laukotarpiui, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto pasekoje atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, jis(kaltinamasis A. M.), iškraustęs nukentėjusiojo R. C. kelnių kišenes, iš pastarojo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „ Samsung SGH-J 700 “, kurio vertė yra 400,- Lt., su jame buvusia įdėta SIM kortele, kurios vertė yra 10,- lt., ir mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 6610i “, kurio vertė yra 50,- Lt., su jame buvusia įdėta SIM kortele, kurios vertė yra 10,- Lt.(viso plėšimo būdu užvaldė svetimo turo bendrai 470,- Lt. sumai), tuo padarydamas nukentėjusiajam R. C. 470,- Lt. turtinę žalą.

Kaltinamasis A. M. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną jis buvo seserį, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini). Jam paskambino pažįstamas R. C., gyvenantis tame pačiame name, kaip ir jo sesuo, kuris pasiūlė kartu su juo išgerti. Pasakė ateiti iki jo laiptinės, po ko jie abu nuėjo iki šalia esančios parduotuvės „ Maxima “, kur R. C. du plastikinius butelius alaus ir butelį degtinės. Apsipirkę, grįžo atgal, kur nuėjo į gyvenamojo namo rūsį ir kartu su R. C. gėrė jam priklausančiame sandėliuke. Išgertuvių metu jis sugalvojo sugėrovą R. C. apiplėšti. Kodėl jam kilo toks sumanymas, jis negali paaiškinti. Jis R. C. užsipuolė rūsio koridoriuje, kada šis išeidinėjo iš savo sandėliuko. Iš pradžių jis kelis kartus su kumščiu trenkė R. C. į veidą, po ko šis suklupo. Tada jis R. C. dar spyrė ir į koją, žemiau kelio, kuris nuo suduoto smūgio griuvo ant šono. Rūsio grindinys yra padengtas smulkia akmenukų skalda. R. C. buvo sąmoningas, sąmonės praradęs nebuvo. Tada jis apkraustė sugėrovo kišenes, iš kurių ištraukė du mobilaus ryšio telefonus, kuriuos pasisavino. Išėjęs iš rūsio, R. rūsyje paliko vieną. Sandėliuke, kur vyko išgertuvės, pamiršęs, jis paliko savo juodą megztą kepurę ir megztas pirštuotas pirštines. Po kelių savaičių vieną iš pagrobtų telefonų „ Samsung “ prie parduotuvės „ Maxima “ už 30 litų pardavė iš matymo pažįstamam A. A.. Telefoną pardavė be SIM kortelės, nes ją prieš tai buvo išėmęs ir išmetęs, kaip ir kitą SIM kortelę, kurią išėmė antro pagrobto mobilaus ryšio telefono „ Nokia “. Mobilaus ryšio telefoną „ Nokia “ jis pasiliko sau.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais nukentėjusiojo R. C., kaip mirusio asmens, pradėjus baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 5, 7, 17, t. 1) ir liudytojų S. C. ir A. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 3, t. 1) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 4, t. 1), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu(b.l. 20-21, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 22-23, t. 1), tarnybiniu pranešimu dėl IMEI kontrolės atlikimo(b.l. 55, t. 1), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 41, t. 1), daiktų apžiūros protokolais (b.l. 38, 42, 70, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 39-40, 43, 131-132, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 185-186, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 187-189, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(27-28, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų nukentėjusiojo R. C., kuris 2014m. vasario 03d. mirė(b.l. 55, t. 2), parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2013m. sausio 16d., apie 20⁰⁰ val., jis nuo parduotuvės „ Maxima “ grįžinėjo į savo namus adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus. Prie gyvenamojo namo antros laiptinės, kur jis gyvena, sutiko iš matymo pažįstamą vyriškį, kurį dažnai matydavo išeidinėjantį iš pirmos laiptinės. Tarp jų užsimezgė pokalbis, po to tas vyriškis jo paprašė paskolinti pinigų. Jis atsakė, kad neturi pinigų, į ką tas vyriškis atšovė „ tu visada jų turi “. Žodis po žodžio jie susiginčijo. Konfliktas, kuris truko apie 5 min., vyko lauke, prie laiptinės. Kilusio konflikto metu tas vyriškis ne mažiau kaip tris kartus su kumščiu jam sudavė į veidą, jis gynėsi ir bandė tą vyriškį nuo savęs nustumti. Tada tas vyriškis jam dar įspyrė į kairę koją, ties girnele, po ko jis pargriuvo ant žemės, ant ledo. Griuvo atbulas, tačiau, griūdamas, neužsigavo. Jam gulint ant žemės, tas vyriškis iš jo kelnių kišenių ištraukė du mobilaus ryšio telefonus „ Nokia “ ir

„ Samsung J 700 “. Pavogęs telefonus, tas vyriškis nubėgo link prekybos centro „ Maxima “. Jį sumušusiam vyriškiui jis niekada anksčiau nėra skolinęs pinigų ir su juo niekada nėra buvęs vienoje kompanijoje ar išgėrinėjęs kartu. Maždaug prieš trejus metus šis, jį apiplėšęs vyriškis, jam padėjo pakrauti ir iškrauti dailylentes, su kuriuo daugiau jokių reikalų nėra turėjęs. Jį apiplėšęs vyriškis yra apie 40 metų amžiaus, apie 1,75 cm ūgio, pailgo veido ir su ilga nosimi. Tas vyriškis ant galvos buvo užsidėjęs juodą, megztą kepurę, vilkėjo tamsiais drabužiais. Parodymų patikrinimo su jį sumušusiu ir apiplėšusiu vyriškiu metu pas jį rūsio sandėliuke rasti daiktai, t.y. kepurė ir pirštinės, priklauso ne jam ir jis nežino kieno yra šie daiktai(b.l. 5, 7, 17, t. 1). Tas pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis R. C. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju A. M. metu(b.l. 12, t. 1).

Liudytoja S. C. parodė, kad 2013m. sausio 16d., apie 20³⁰ val.. jos vyras R. pasakęs, kad jam maudžia dantį, išėjo į lauką pasivaikščioti. Tai sutuoktinis darydavo ir anksčiau, nes, kai jam skaudėdavo dantis, vyro žodžiais, jam grynas oras padėdavo. R. išėjo vienas, buvo blaivas, ji nepastebėjo, kad, išeidamas, sutuoktinis būtų kam nors skambinęs. Būdavo taip, kad, išėjęs, sutuoktinis į namus nepareidavo po 4-5 val., todėl, kai vyras greitai negrįžo ir 2013m. sausio 16d., ji į tai nelabai kreipė dėmesio. Apie 02⁰⁰ val., kada ji dar nemiegojo, atėjęs švogeris jai pasakė, kad jos vyras guli laiptinėje ir kad ji jam padėtų parvesti sutuoktinį į namus. Parsivedusi vyrą į namus, ji nepastebėjo, kad sutuoktinis būtų išgėręs. Vyro juoda striukė buvo visa balta, kaip kad nuo kažkokių dulkių, jo kelnės buvo kažkiek kruvinos. Vyro drabužius ji išplovė. Ričardas jai pasakė, kad jį buvo užpuolęs vyriškis, pravarde „ Parti-

nis “. Ji žinojo, kad draugai taip vadina A. M.. Iš vyro buvo pavogti du mobilaus ryšio telefonai „ Nokia “ ir „ Samsung “. Kitos dienos metu, pamačiusi, kad yra sutinusi sutuoktinio kairės kojos girnelė, ji iškvietė medikus.

Liudytojas A. A. parodė, kad tikslios datos neatsimena, paėjusiais metais, jis iš matymo pažįstamo vyriškio, vardu A., kurį buvo susitikęs parduotuvėje, už 30 litų nusipirko mobilaus ryšio telefoną „ Samsung “. Iš kur A. buvo gavęs tą telefoną, jis nežino, o apie tai, kad įsigijo vogtą daiktą, jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Nusipirkęs mobilaus ryšio telefoną, juo naudojosi apie dvi savaites.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), antra laiptinė ir teritorija prie šio gyvenamojo namo. Apžiūrint laiptinę iš lauko pusės, nustatyta, kad prie laiptinės yra vieno laiptelio aikštelė. Laiptinės durys yra metalinės-šarvuotos, kurių kodas 38. Patikrinus laiptinėje esančias aikšteles, ketvirtame aukšte, aikštelėje tarp durų ir laiptų į penktą aukštą rastos dvi raudonos sudžiūvusios į kraują panašios dėmės, kurios buvo nufotografuotos. Apžiūrėjus patalpas ir lauko teritoriją, daugiau pėdsakų, tinkamų identifikavimui, rasta nebuvo(b.l. 3-4, t. 1).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. C. iš policijos kartotekoje esančių jam atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukų jis atpažino kaltinamąjį A. M., kaip jį užpuolusį ir apiplėšusį asmenį(b.l. 20-23, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2013m. kovo 14d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl IMEI kontrolių atlikimo matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 88-1-00053-13 dėl plėšimo fakto, tikslu nustatyti, ar iš pil. R. C. pagrobtais mobilaus ryšio telefonais po įvykdyto plėšimo buvo pasinaudota, buvo atliktos papildomos mobilaus ryšio telefono „ Nokia 6610i “, IMEI Nr. 352031020443650, ir mobilaus ryšio telefono „ Samsung SGH-J 700 “, IMEI Nr. 352747031719460, kontrolės laikotarpyje nuo 2013m. sausio 21d. iki 2013m. kovo 12d. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad mobilaus ryšio telefone „ Samsung SGH-J 700 “, kurio IMEI Nr. 352747031719460, laikotarpyje nuo 2013m. sausio 23d., 20⁴⁵ val., iki 2013m. kovo 11d., 17⁴¹ val., buvo įdėta SIM kortelė Nr. (8-605) 06722, kuriuo naudojosi pil. A. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), b.l. 49-51, 54-55, t. 1).

Iš 2013m. kovo 15d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pil. A. A. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė vieną iš plėšimo būdu buvusių užvaldytų mobilaus ryšio telefonų „ Samsung SGH-J 700 “ be SIM kortelės, kuris jis buvo įsigijęs iš kaltinamojo A. M.(b.l. 37, t. 1). Kitą plėšimo būdu buvusį užvaldytą mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 6610i “ be SIM kortelės savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2013m. kovo 19d. pateikė pats kaltinamasis A. M.(b.l. 41, t. 1). Abu telefonai buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to pagal pakvitavimą grąžinti jų teisėtam savininkui-šiuo metu jau mirusiam nukentėjusiajam R. C.(b.l. 38-40, 42-44, t. 1).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. M. parodė prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), antros laiptinės esančias rūsio duris, vedančias į rūsio patalpas, o po to rūsyje sandėliuką, pažymėtą Nr. 520, ir vietas jame, kur, kaltinamojo žodžiais, 2013m. sausio 16d. jis kartu su nukentėjusiuoju R. C. sėdėjo ir gėrė alkoholinius gėrimus, šiame sandėliuke iš užmaršties palikdamas savo megztą juodą kepurę ir megztas pirštuotas pirštines. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamasis A. M. parodė vietą rūsio koridoriuje, kur jis sumušė ir apiplėšė sugėrovą-nukentėjusįjį R. C.(b.l. 185-189, t. 1). Parodymų patikrinimo vietoje metu sandėliuke rasti daiktai, t.y. juoda megzta kepurė ir megztos pirštuotos pirštinės, buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 190-194, t. 1). Šie kaltinamojo duoti parodymai nesutapo su paties šiuo metu jau mirusio nukentėjusiojo R. C. parodyta nusikaltimo padarymo vieta, kuris su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu parodė prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), antrą laiptinę, kur, nukentėjusiojo žodžiais, lauke jį sumušė ir apiplėšė kaltinamasis A. M.(b.l. 13-16, t. 1).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2013m. kovo 19d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo R. C. gydymą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, t.y. padaryta muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies srityje ir kairės girnelės lūžimas, galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais dviejų trauminių poveikių rezultate, kas galėjo būti padaryta ir 2013m. sausio 16d. Girnelės lūžimas dažniausiai įvyksta tiesioginės traumos poveikyje-griuvimas ant kelio arba smūgis į girnelę. Nukentėjusiajam R. C. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl girnelės lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 27-28, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013m. sausio 16d., apie 20⁰⁰ val., vakare, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. C. ir iškrausčius pastarojo kelnių kišenes, plėšimo būdu buvo užvaldyti nukentėjusiajam priklausantys du mobilaus ryšio telefonai, t.y. mobilaus ryšio telefonas „ Samsung SGH-J 700 “ su jame buvusia įdėta SIM kortele ir mobilaus ryšio telefonas

„ Nokia 6610i “ su jame buvusia įdėta SIM kortele. Kaltinamasis A. M. neneigia savo kaltės dėl plėšimo būdu užvaldyto svetimo turto, tačiau kaltinamasis A. M. ir nukentėjusysis R. C., duodami parodymus byloje, skirtingai nurodė nusikaltimo padarymo vietą, skirtingai aiškindami ir nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamojo A. M. teigimu, jis nukentėjusįjį R. C. apiplėšė daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), rūsyje, kur išgėrinėjo kartu su nukentėjusiuoju šiam priklausančiame sandėliuke, ten būdamas palikęs savo asmeninius daiktus (kepurę ir pirštines), o nukentėjusiojo R. C. aiškinimu, kaltinamasis A. M., kurį jis susitiko prie savo namų, jį(nukentėjusįjį R. C.), buvusį blaivų, sumušė ir apiplėšė ne rūsyje, o lauke, prie gyvenamojo namo, kur jis(nukentėjusysis R. C.) gyvena, laiptinės. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis R. C. 2013m. sausio 16d. iš namų išėjo vakare, o buvo rastas gulintis sumuštas savo namų ketvirto aukšto laiptinėje praėjus daugiau kaip penkioms valandoms, t.y. 2013m. sausio 17d., apie 02⁰⁰ val., nakties, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu rasti pėdsakai(b.l. 3-4, t. 1). Savo ruožtu apžiūrėjus lauko prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), teritoriją, tame tarpe ir aikštelę prie įėjimo į antrą laiptinę lauko durų, kur, paties nukentėjusiojo R. C. aiškinimu, jis neva buvo apiplėštas, jokių pėdsakų, tinkamų identifikavimui, rasta nebuvo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tikrinant paties kaltinamojo A. M. aiškinamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, parodymų patikrinimo vietoje su kaltinamuoju A. M. metu minėto daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje buvo apžiūrėtos pil. C. šeimai priklausančio sandėliuko, pažymėto Nr. 520, patalpos, kuriose be tuščių alaus butelių, buvo rasti ir apžiūrėti ir kaltinamojo nurodyti daiktai, t.y. megzta kepurė ir megztos pirštuotos pirštinės, kurie, kaip daiktiniai įrodymai, yra prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 185-194, t. 1). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje duotų nukentėjusiojo R. C. parodymų, jį sumušęs ir apiplėšęs asmuo ant galvos buvo užsidėjęs juodą megztą kepurę, pasak kurio, su kaltinamuoju A. M. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu rūsyje, jo sandėliuke rasti kepurė ir pirštinės yra ne jam priklausantys daiktai, o kam šie daiktai priklauso, jis nežino(b.l. 7, 17, t. 1). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus byloje duotus nukentėjusiojo sutuoktinės S. C., kuri, kaip liudytoja, buvo apklausta ir bylos nagrinėjimo teisme metu, parodymus, pasak kurios, laiptinėje jos rasto sumušto sutuoktinio juoda striukė, kurią šis buvo apsivilkęs, buvo visa balta kaip nuo kažkokių dulkių, darytina išvada, kad nukentėjusysis R. C. visgi buvo sumuštas ir apiplėštas rūsyje, ką visą laiką aiškiai ir nuosekliai parodė kaltinamasis A. M., duodamas parodymus byloje apie įvykdyto plėšimo aplinkybes.

Kadangi skirtingai aiškinamos aplinkybės apie nusikaltimo padarymo vietą nekeičia kaltinamajam A. M. inkriminuojamos veikos kvalifikacijos, todėl, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. M. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1d., požymius, t.y. svetimo turto pagrobimas, padarytas panaudojus fizinį smurtą(paprastas plėšimas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.135,11 Lt.(vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt penkių litų ir 11 ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo R. C. gydymui, atlyginti(b.l. 30-33, t. 1). Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. M. veiksmais, todėl šis, kaip žalą padaręs asmuo, privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo R. C. gydymui bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Baudžiamojoje byloje yra ir pareikštas nukentėjusiojo R. C. civilinis ieškinys 470,- Lt.(keturių šimtų septyniasdešimties litų ir 00 ct.) sumai plėšimo būdu užvaldytų daiktų vertei atlyginti(b.l. 8, t. 1.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad abu plėšimo būdu buvę užvaldyti mobilaus ryšio telefonai buvo surasti ir grąžinti jų teisėtam savininkui-nukentėjusiajam R. C., kuris dėl grąžintų daiktų būklės jokių pretenzijų pareiškęs nebuvo(b.l. 37-44, t. 1). Kadangi telefonai buvo grąžinti be juose buvusių įdėtų SIM kortelių, likusi neatlyginta žalos dalis yra 20,- Lt.(dvidešimt litų ir 00 ct.).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme eigoje nukentėjusysis R. C. mirė 2014m. vasario 03d.(b.l. 55, t. 2), o šiuo atveju ginčo teisiniame santykyje yra leidžiamas teisių perėmimas, nes nukentėjusiojo, kaip mirusio asmens, teisės yra paveldimos, teises į nusikaltimu padarytą neatlygintą turtinę žalą galėtų pareikšti įpėdiniai, paveldėję mirusio nukentėjusiojo R. C. turtą įstatymo nustatyta tvarka. Nežiūrint į tai, teismas neturi jokių duomenų apie mirusio pil. R. C. turto paveldėjimą. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad terminas palikimui priimti dar nėra pasibaigęs, o įpėdinių teisių į palikimą įgyvendinimas yra galimas ir ateityje(LR CK 5.50 str., 5.57 str.), mirusio nukentėjusiojo R. C. byloje buvęs pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl pagrobtuose mobilaus ryšio telefonuose buvusių įdėtų SIM kortelių vertės atlyginimo yra paliktinas nenagrinėtu, o civilinis ieškinys dalyje dėl pačių buvusių pagrobtų mobilaus ryšio telefonų vertės atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str.).

Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kad, nagrinėjant bylą teisme, pagal Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovauti nukentėjusiojo R. C. interesus buvo paskirta advokatė V. Budrevičienė(b.l. 20-22, t. 1). Mirus nukentėjusiajam R. C., antrinė teisinė pagalba šiam asmeniui buvo nutraukta(b.l. 81-82, t. 2), tačiau liko neišspręstas turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų teisme klausimas. Buvusi nukentėjusiojo R. C. atstovė-advokatė, mirus atstovaujamajam, prašydama bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, šalia kitų dokumentų pateikė teismui ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje yra 404,50 Lt.(keturi šimtai keturi litai ir 50 ct.), kurias tarnyba prašo priteisti(b.l. 83, t. 2). Kadangi antrinės teisinės pagalbos išlaidos, atstovaujant šiuo metu jau mirusio nukentėjusiojo R. C. interesus baudžiamojoje byloje, yra pripažintinos proceso išlaidomis, o nukentėjusysis R. C., kaip pareiškėjas, tarnybos sprendimu buvo 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, byloje turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos visa apimtimi yra išieškotinos iš kaltinamojo A. M., kaip asmens, atlikusio smurtinius nusikalstamus veiksmus prieš šiuo metu jau mirusio nukentėjusiojo asmenį(LR BPK 103 str. 6p., 104 str. 2d., 106 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas septynis kartus, paskutinį kartą už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei pagal LR BK 104 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) padarymą, tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl grįžo prie amoralaus nusikalstmo gyvenimo būdo, padarydamas naują įžūlų nusikaltimą nuosavybei. Visa tai rodo kaltinamojo A. M. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. M. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.

Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Kadangi sankcijoje už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1d., yra numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios bausmių rūšys(areštas ir terminuotas laisvės atėmimas), todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, įžūlaus nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo sukeltas pasekmes, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, laiko, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti, kaltinamasis A. M. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka. Tokiu būdu kaltinamajam A. M., kaip ne vieną kartą buvusiam teistam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką yra paskirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau paskiriant mažesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę(LR BK 61 str.). Paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje(b.l. 73, t. 1). Kadangi kaltinamasis A. M. yra nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, kuris, grįžęs iš paskutinės įkalinimo vietos, jokių pozityvių išvadų iš savo ankstesnių nusikalstamų poelgių nepadarė, atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl griežčiausios bausmės-terminuoto laisvės atėmimo už padarytą veiką paskyrimo, kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra tikslinga ikiteisminio tyrimo metu buvusią paskirtą kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą, jį areštuojant teismo posėdžių salėje(LR BPK 123 str. 6d., 233 str. 5d.).

Kaltinamojo A. M. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014m. balandžio 24d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2013m. sausio 31d., 10³⁰ val., iki 2013m. vasario 01d., 13¹⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. M. buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą ir kaltinamąjį A. M. areštuoti teismo posėdžių salėje.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. M. 1.135,11 Lt.(vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt penkių litų ir 11 ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Šiuo metu jau mirusio nukentėjusiojo R. C. civilinį ieškinį dalyje dėl pagrobtuose mobilaus ryšio telefonuose buvusių įdėtų SIM kortelių vertės atlyginimo palikti nenagrinėtu, o civilinį ieškinį dalyje dėl pačių plėšimo būdu buvusių pagrobtų mobilaus ryšio telefonų vertės atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. M. 404,50 Lt.(keturis šimtus keturis litus ir 50 ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, atstovaujant šiuo metu jau mirusio nukentėjusiojo R. C. interesus baudžiamojoje byloje, kaip proceso išlaidų, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinius įrodymus-mobilaus ryšio telefoną „ Samsung SGH-J 700 “, IMEI 35274703171946, ir mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 6610i “, IMEI Nr. 357085006414312, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti jų buvusio teisėto savininko-šiuo metu jau mirusio nukentėjusiojo R. C. sutuoktinei S. C., daiktinius įrodymus-juodos spalvos megztą kepurę ir vieną juodos spalvos megztą pirštuotą pirštinę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam A. M., o daiktinius įrodymus-vieną 1,0 l talpos tuščią plastikinį alaus butelį „ Optima linija “ ir vieną 1,0 l talpos tuščią plastikinį alaus butelį

„ Šinkorka “, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam A. M.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.