Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui A. M., trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė B. M. prašė teismo grąžinti žyminį mokestį sumokėtą civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui A. M., trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas. Nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ne dėl ieškovės kaltės, todėl remiantis CPK 87 str. 1 d. 8 p. jai grąžintinas žyminis mokestis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu šalims neatvykus į teismo posėdį be svarbios priežasties, kai šalys buvo tinkamai informuotos apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą, kas laikytina netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis neigiamu padariniu, todėl laikytina, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl ieškovės kaltės ir grąžinti ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė B. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kuriais vadovaujantis yra atmestas ieškovės prašymas. Ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo paliktas nenagrinėtu ne dėl ieškovės kaltės. Tiek ieškovės atstovė, tiek atsakovo atstovas 2015 m. rusėjo 10 d. pateikė teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi tarp šalių vyksta derybos dėl taikaus santuokos nutraukimo. Tačiau teismas šių prašymų netenkino, nelaikydamas to svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį. Remiantis teismų praktika, teismai siekdami taikaus ginčų sprendimo, sudaro tam visas sąlygas, todėl šalys pateikdamos prašymą atidėti teismo posėdį negalėjo numatyti, jog teismas tokios priežasties nepripažins svarbia. Šalys nepaisant konfliktiškų santykių bandė bylą baigti taikos sutartimi, o tai laiko užimantis procesas, todėl teismo nustatytu terminu šalims nepakako susitarti. Sutarties sąlygos buvo derinamos vasaros metu, kuomet atostogavo šalių atstovai, atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, kas sąlygojo užsitęsusias šalių derybas. Ieškovės ieškinį palikus nenagrinėtą, šalys susitarė taikiai ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtino šalių santuokos nutraukimą bendru sutarimu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje civilinėje bylos sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas grąžinti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatymo įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. CPK 87 straipsnyje nustatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai, esminės žyminio mokesčio grąžinimo tvarkos nuostatos, taip pat terminas kreiptis į teismą dėl jo sugrąžinimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį, kuris teismo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad nei ieškovė, nei atsakovas ar jų atstovai neatvyko į teismo posėdį.

Žyminio mokesčio grąžinimą reglamentuoja CPK 87 str. 1 d. CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 p. nurodyti konkretūs pagrindai, kuriais palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatymo nustatyta galimybė žyminiam mokesčiui grąžinti: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog gali būti teisinių situacijų, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas ir CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte neįvardytais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais (CPK 3 str. 6 d.); tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą grąžinti žyminį mokestį motyvuodamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl atsakovės kaltės.

Apeliantės įsitikinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl jos kaltės, kadangi šalys iki teismo posėdžio pateikė teismui prašymus atidėti teismo posėdį dėl galimybės šalims nutraukti santuoka bendru sutikimu, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė nepagrįstai.

Pažymėtina, kad nors atskirajame skunde apeliantės dėstomi motyvai iš esmės susiję su kita pirmosios instancijos teismo nutartimi, o būtent 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu ir kuri nebuvo apskųsta, tačiau būtent šios nutarties pagrindu buvo priimta šiuo atveju skundžiama 2016 m. kovo 9 d. nutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nevertinti tokių atskirajame skunde išdėstytų motyvų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus. Už ieškinį sumokėtas 707 EUR žyminis moketis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, šalims siekiant taikaus ginčo sprendimo atidėjo teismo posėdį 2015 m. rugsėjo 11 d. Tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovai 2015 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui prašymus atidėti 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdį, motyvuodami tuo, kad iš esmės suderino taikos sutarties sąlygas, tačiau galutiniam taikos sutarties variantui šalims dar reikia laiko. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutarimi atmetė pareiškėjų prašymus. Šalių neatvykimą į teismo posėdį laikydamas svarbia priežastimi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

Pažymėtina, jog vienas civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), o šiam tikslui pasiekti CPK 7 straipsnyje, 8 straipsnyje, 159 straipsnyje bei kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, jog formaliai vertinant, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, neprieštarauja civilinio proceso tikslams, tačiau kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 str. nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Atsižvelgiant į šias nuostatas, apeliacinės isntancijos teismo vertinimu, siekis taikiai išspręsti ginčą dėl santuokos nutraukimo, šiuo atveju yra prioritetinis lyginant su siekiu išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką. Šiame konkteste svarbu ir tai, jog informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šalių santuoka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nutraukta bendru sutarimu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai faktinei bylos situacijai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nustartyje nepagrįstai sprendė, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl atsakovės kaltės, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - grąžinti ieškovei 707 EUR dydžio žyminį mokestį sumokėtą civilinėje byloje Nr. e2-22124-862/2015.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Grąžinti ieškovei B. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 707 EUR žyminio mokesčio sumokėto 2015 m. balandžio 23 d., kasos pajamų orderiu Nr. U201500110098583.

Žyminį mokestį pagal nutartį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.