- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1780-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00821-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rukma“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rukma“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-5039-831/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rukma“ skundą dėl antstolio A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis A. M. ir P. V. gamybinė – komercinė įmonė, atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Rukma“ 2019 m. gegužės 30 d. kreipėsi į antstolio A. M. kontorą su skundu dėl antstolio A. M. neveikimo (b. l. 4-5), kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti P. V. gamybinės komercinės įmonės likvidavimą, pranešus apie jas VĮ Registrų centrui, pripažinti neteisėtu antstolio A. M. neveikimą vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš skolininko P. V. gamybinės - komercinės įmonės išieškotojos UAB „Rukma“ naudai, įpareigoti antstolį nedelsiant informuoti išieškotoją UAB „Rukma“ apie išieškojimo iš P. V. gamybinės - komercinės įmonės eigą.
2. Skunde ji nurodė, kad išieškotoja UAB „Rukma“ 2004 m. kovo 16 d. raštu Nr. 4-51 (su pridėta 2004 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi) pateikė antstoliui A. M. prašymą dėl pradinės išieškotojos AB „Sausmylė“ (buvusi AB „Mylia“), (duomenys neskelbtini), pakeitimo vykdymo procese nauja išieškotoja UAB „Rukma“, (duomenys neskelbtini), dėl 1295,17 Eur išieškojimo iš skolininkės P. V. gamybinės - komercinės įmonės, (duomenys neskelbtini). Praėjus 15 metų po prašymo antstoliui pateikimo išieškotoja UAB „Rukma“ negavo iš antstolio A. M. jokios informacijos dėl išieškojimo iš skolininkės vykdymo eigos. P. J. asmenų registro duomenis skolininkei P. V. gamybinei - komercinei įmonei buvo pakeistas statusas į likviduojamą įmonę, 2017 m. įmonė atsiskaitė su biudžetu. Pareiškėja 2019 m. sausio 28 d. raštu kreipėsi į antstolį su prašymu pateikti informaciją apie išieškojimo iš skolininkės P. V. gamybinės - komercinės įmonės vykdymo eigą, taip pat informuoti, dėl kokių priežasčių iš skolininkės daug metų nebuvo vykdomas išieškojimas. Tačiau iki šiol pareiškėja antstolio atsakymo į prašymą nesulaukė. Todėl laikė, jog antstolio A. M. neveikimas vykdomojoje byloje dėl išieškojimo iš P. V. gamybinės - komercinės įmonės, taip pat informacijos dėl išieškojimo eigos išieškotojai nepateikimas yra neteisėti.
3. Antstolis A. M. 2019 m. birželio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-3) netenkino pareiškėjos UAB „Rukma“ skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.
4. Atsisakydamas patenkinti pareiškėjos skundą antstolis nurodė, jog 2019 m. gegužės 30 d. antstolio A. M. kontoroje gautas išieškotojos UAB „Rukma“ skundas dėl antstolio A. M. neveikimo. Išieškotoja skundžia antstolį neveikimu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą yra priteista 1 295,17 Eur skola iš skolininkės P. V. gamybinės - komercinės įmonės, šią skolą išieškotoja pagal 2003 m. lapkričio 10 d. reikalavimo sutartį perėmė iš AB „Sausmylė“. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio A. M. kontoros yra perimta iš tuo metu veikusios Teismo antstolių kontoros prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo. 2001 metais, užvedus vykdomąją bylą, jokie dokumentai skolininkei nebuvo įteikiami, jokio turto įmonė jau neturėjo, o tuometinė išieškotoja AB „Sausmylė“ buvo bankrutuojanti įmonė. 2004 m. kovo 17 d. jau antstolio A. M. kontoroje buvo gautas AB „Rukma“ prašymas dėl išieškotojos pakeitimo vykdymo procese, tai ir buvo atlikta. Pakeitus išieškotoją, buvo vykdoma skolininko turto paieška, VĮ Registrų centras duomenimis skolininkė P. V. gamybinė - komercinė įmonė nuo 2004 m. birželio 17 d. yra likviduojama, likvidatoriumi paskirtas įmonės savininkas P. V.. 2006 m. gegužės 25 d. buvo rasta vienintelė sąskaita AB banke „Vilniaus bankas“ (dab. AB SEB bankas), kuri antstolio patvarkymu ir buvo areštuota, tačiau jokios lėšos į šią sąskaitą nebuvo mokamos, jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, likviduojama įmonė neturėjo ir neturi. Išieškotoja UAB „Rukma“ vykdymo eiga pradėjo domėtis nuo 2017 metų. Per visą bylos vykdymo laikotarpį ji sąžiningai nevykdė savo kaip išieškotojos pareigų nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 640 straipsnyje. Su išieškotojos atstovu buvo bendrauta ne kartą telefonu, jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu, jog nesant individualios įmonės turto, skolą pagal galiojančias teisės normas būtų galima išieškoti iš įmonės savininko turto. 2018 m. vasario 22 d. antstolis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos pateikimo dėl P. V. gamybinės - komercinės įmonės vykdomos komercinės veiklos ir mokamus mokesčius į valstybės biudžetą. 2018 m. kovo 12 d. buvo gautas atsakymas, kuris yra saugomas vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 2 dalį antstolis įpareigotas saugoti rašte pateiktą informaciją apie mokesčių mokėtoją paslaptyje. 2019 m. sausio 30 d. buvo gautas išieškotojos UAB „Rukma“ prašymas dėl informacijos pateikimo, į kurį 2019 m. sausio 30 d. ir buvo atsakyta patvarkymu. Patvarkymas dėl informacijos pateikimo buvo išsiųstas išieškotojai registruota pašto siunta išieškotojos nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteiktas su žyma „netikslus adresas“. Vokas saugomas vykdomojoje byloje. Antstolis nemanė, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdytą veiklą galima vertinti kaip neveikimą. Antstolis vykdo bylą laikydamasis CPK ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatytų normų, nepažeisdamas nei skolininko, nei kreditoriaus interesų. Vienintelis teisinis būdas išieškoti skolą kreditoriui tai prašyti teismo, jog būtų galima tai padaryti iš įmonės savininko turto t. y. iš P. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Rukma“ skundą dėl antstolio A. M. veiksmų atmetė.
6. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis, pripažino nustatytu, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 1997 m. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „Sausmylė“ priteisė iš atsakovės P. V. gamybinės – komercinės įmonės 4 470,95 Lt. Įsiteisėjusio sprendimo pagrindu 1997 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdomoji byla 2001 m. birželio 26 d. buvo perimta iš Teismo antstolių kontoros prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo. Jokie dokumentai skolininkei P. V. gamybinei - komercinei įmonei įteikti nebuvo. Tuometinė išieškotoja AB „Sausmylė“ buvo bankrutuojanti įmonė. 2003 m. lapkričio 10 d. UAB „Rukma“, pagal sudarytą su bankrutuojančia AB „Sausmylė“ reikalavimo perleidimo sutartį, įgijo reikalavimo teisę minėtai skolininkei. 2004 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pakeitė pradinę išieškotoją AB „Sausmylė“, nauja išieškotoja UAB „Rukma“. 2004 m. kovo 17 d. antstolio A. M. kontoroje buvo gautas AB „Rukma“ prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, tai ir buvo atlikta. Pakeitus išieškotoją, buvo vykdoma skolininko turto paieška. Pagal VĮ Registrų centro duomenis skolininkė P. V. gamybinė - komercinė įmonė nuo 2004 m. birželio 17 d. buvo likviduojama, likvidatoriumi paskirtas P. V.. Vykdant išieškojimą 2006 m. gegužės 25 d. buvo rasta vienintelė sąskaita AB banke „Vilniaus bankas“ (dabar – AB SEB bankas), kuri antstolio patvarkymui ir buvo areštuota, tačiau jokios lėšos į šią sąskaitą nebuvo mokamos, jokio kito likviduojamos įmonės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. 2019 m. sausio 30 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojos UAB „Rukma“ prašymas dėl informacijos pateikimo, į kurį antstolis A. M. atsakė 2019 m. sausio 30 d. patvarkymu. Patvarkymas dėl informacijos pateikimo buvo išsiųstas išieškotojai UAB „Rukma“ jos nurodytu adresu registruota pašto siunta, tačiau pašto siunta grąžinta neįteikta su žyma „netikslus adresas“, vokas yra saugomas vykdomojoje byloje.
7. Teismas, įvertinęs įstatymines nuostatas ir visumą išnagrinėtų nurodytų aplinkybių, pripažino, kad antstolio vykdytą veiklą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) negalima vertinti kaip neveikimą, kadangi vykdymo procesas iš įmonės buvo vykdomas nuolat iki jos likvidavimo, tačiau įmonė neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Byloje buvo areštuota įmonei priklausanti sąskaita AB banke „SEB“, tačiau jokios lėšos į šią sąskaitą nebuvo mokamos. Be to, kaip vertino teismas, pati išieškotoja UAB „Rukma“ turėjo domėtis vykdymo eiga, antstolis neprivalo teikti informaciją išieškotojai be jos paklausimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pati išieškotoja UAB „Rukma“ savo skunde yra nurodžiusi, jog praėjus 15 metų po prašymo antstoliui pateikimo, ji nėra gavusi iš antstolio jokios informacijos dėl išieškojimo iš skolininkės vykdymo eigos. Be to teismas laikė pagrįstais antstolio argumentus, jog išieškotoja per visą vykdymo laikotarpį savo kaip išieškotojos pareigų nevykdė, nors antstoliui ne kartą telefonu teko bendrauti su jos atstovu, kuriam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko turto. Todėl, nenustatęs antstolio A. M. veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių civilinio proceso įstatymo normų pažeidimo, teismas sprendė, kad antstolis veikė teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjos atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Rukma“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti neteisėtu antstolio A. M. neveikimą vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš skolininkės P. V. gamybinės – komercinės įmonės išieškotojos UAB „Rukma“ naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, pakartojo antstolio A. M. 2019 m. birželio 18 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo tenkinti 2019 m. gegužės 30 d. gautą skundą dėl antstolio neveikimo teiginius. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino antstolio veiksmų vykdomojoje byloje teisėtumo.
1.2. Užuot nagrinėjęs pareiškėjos teiginius teismas kritikavo ją, visiškai nevertino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog dar 2004 m. kovo 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pareiškėja antstolio prašė informuoti apie išieškojimo iš skolininko eigą. Tačiau antstolis ir tada pareiškėjai jokios informacijos nepateikė. Antstoliui negrąžinus vykdomojo rašto išieškotojai, ji pagrįstai tikėjosi, jog antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino tos aplinkybės, jog antstolis, per penkiolika metų, neradęs neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, savo iniciatyva nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, t. y. nenukreipė išieškojimo į įmonės savininko P. V. turtą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagal pareiškėjos skundą sprendžia dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Rukma“ skundas dėl antstolio A. M. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolis A. M. vykdo skolos išieškojimą ne pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, bet pagal Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1997 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą pagal Lietuvos Respublikos ūkio teismo 1997 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, kuriuo iš P. V. gamybinės - komercinės įmonės AB „Mylia“ naudai priteista 4 259 Lt skola ir 212,95 Lt žyminis mokestis. Vykdomoji byla Teismo antstolių kontoroje prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo buvo užvesta 2001 m. birželio 26 d. Tuometinė išieškotoja AB „Sausmylė“ 2001 m. birželio 22 d. pateikė antstolių kontorai raštą dėl vykdomosios bylos. Jokie dokumentai skolininkei P. V. gamybinei - komercinei įmonei įteikti nebuvo, ši įmonė Nekilnojamo turto kadastro 2001 m. lapkričio 30 d. duomenimis turto neturėjo. 2003 m. lapkričio 10 d. UAB „Rukma“, pagal sudarytą su bankrutuojančia AB „Sausmylė“ reikalavimo perleidimo sutartį, įgijo reikalavimo teisę skolininkei P. V. gamybinei - komercinei įmonei ir 2003 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriame prašė teismo pakeisti vykdymo procese pradinę išieškotoją AB „Sausmylė“ nauja išieškotoja UAB „Rukma“. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 25 d. pateikė antstoliui UAB „Rukma“ pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese. 2004 m. kovo 17 d. antstolio kontoroje buvo gautas AB „Rukma“ prašymas dėl informacijos apie vykdymo eigą pateikimo, kartu su prašymu antstoliui buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 4 d. nutartis, kuria pradinė išieškotoja AB „Sausmylė“ buvo pakeista nauja išieškotoja UAB „Rukma“. Antstolis 2006 m. gegužės 11 d. ir 2006 m. gegužės 25 d. vykdė skolininkės turto paiešką ir 2006 m. gegužės 30 d. nustatęs, jog skolininkės vardu yra atidaryta sąskaita AB banke „Vilniaus bankas“ (dab. AB SEB bankas), 2006 m. birželio 1 d. priėmė patvarkymą dėl skolininkės piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau jokios lėšos į šią sąskaitą nebuvo mokamos. Antstolis 2018 m. vasario 7 d. patikrinęs VĮ Registrų centras duomenis nustatė, kad skolininkė P. V. gamybinė - komercinė įmonė nuo 2004 m. birželio 17 d. likviduojama, likvidatoriumi paskirtas P. V.. Jokio kito likviduojamos įmonės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis nerado. 2018 m. vasario 22 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos apie skolininkę pateikimo, kurį 2018 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu išsiuntė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2018 m. kovo 12 d. antstolio kontoroje gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog nuo 2004 m. birželio 16 d. įmonė yra likviduojama, informacijos apie įmonės vykdytą ar vykdomą veiklą inspekcija neturi. 2019 m. sausio 30 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojos UAB „Rukma“ prašymas, kuriame buvo prašoma pateikti informaciją apie išieškojimo iš skolininkės vykdymo eigą, taip pat informuoti, dėl kokių priežasčių iš skolininkės daug metų nebuvo vykdomas išieškojimas. 2019 m. sausio 30 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo į 2019 m. sausio 28 d. prašymą ir registruota pašto siunta išsiuntė jį UAB „Rukma“, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 4 d. antstolio kontoroje buvo gautas UAB „Rukma“ siųstas laiškas su pašto žyma „Netikslus adresas“. 2019 m. gegužės 30 d. antstolio kontoroje gautas UAB „Rukma“ skundas dėl antstolio neveikimo su prašymu taikuti laikinąsias apsaugos priemones. 2019 m. birželio 3 d. antstolio kontoroje gautas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pranešimas dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimo datos paskyrimo. 2019 m. birželio 4 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir dėl vykdomosios bylos persiuntimo. 2019 m. birželio 13 d. antstolio kontoroje gauta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nutarta sustabdyti P. V. gamybinės - komercinės įmonės likvidavimą. 2019 m. birželio 14 d. antstolio kontoroje priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. 2019 m. birželio 18 d. antstolio kontoroje priimtas patvarkymas dėl atisakymo tenkinti 2019 m. gegužės 30 d. gautą skundą dėl antstolio neveikimo, kuris su vykdomąją byla persiųstas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams dėl tolimesnio nagrinėjimo ir elektroniniu paštu UAB „Rukma“. 2019 m. birželio 18 d. patvarkymu vykdomoji byla sustabdyta. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Rukma“ skundą dėl antstolio A. M. veiksmų atmetė. Su šia teismo nutartimi nesutinkanti pareiškėja UAB „Rukma“ pateikė dėl jos atskirąjį skundą.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti intra vires (lot. tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją)), o bet koks ultra vires (lot. viršijant kompetenciją) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.
14. CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka yra skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ir atsisakymas juos atlikti. Tokiu būdu pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. CPK 634 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, o juos vykdydamas jis atlieka procesinius veiksmus įvairiomis formomis – surašydamas rašytinį patvarkymą, rezoliuciją, duodamas žodinį potvarkį arba tiesiog fiziškai atlikdamas veiksmą. Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus, kuris suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t. y. jei savo potvarkiu, raštu ar veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinius veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis.
15. Išieškotoja UAB „Rukma“ savo skundą dėl antstolio veiksmų (neveikimo) grindė aplinkybe, jog antstolis, nepateikdamas informacijos dėl išieškojimo eigos jai, kaip išieškotojai, veikė neteisėtai, todėl turi būti įpareigotas nedelsiant informuoti išieškotoją apie išieškojimo eigą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir antstolio A. M. 2019 m. birželio 18 d. Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti 2019 m. gegužės 30 d. gautą skundą dėl antstolio neveikimo nurodytais duomenimis, pripažino, kad pareiškėjai į jos 2019 m. sausio 28 d. prašymą suteikti informaciją apie išieškojimą iš P. V. gamybinės komercinės įmonės antstolė atsakė, t. y. suteikė informaciją 2019 m. sausio 30 d. Patvarkymu, kurį išsiuntė pareiškėjos nurodytu adresu, tačiau kuris buvo antstoliui grąžintas, nustačius, kad pareiškėjos adresas yra netikslus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, dėl ko jo nutartį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
16. Negalima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su pareiškėjos atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad teismas jos skundą išnagrinėjo labai formaliai ir paviršutiniškai. Pareiškėja skunde labai lakoniškai nurodė, kad ilgą laiko tarpą (nuo 2004 metų) negavo iš antstolio informacijos apie išieškojimą, negavo jos ir po to, kai kreipėsi į antstolį 2019 m. sausio 28 d. raštu. Būtent dėl šių skundo argumentų pirmosios instancijos teismas ir pasisakė, skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodęs, kad antstolis į pareiškėjos 2019 m. sausio 28 d. raštą atsakė ir kad antstolis yra teisus, aiškindamas, kad jis informaciją teikti privalo tik išieškotojui informacijos paprašius.
17. Pareiškėja UAB „Rukma“ 2019 m. gegužės 28 d. skunde dėl antstolio A. M. neveikimo nenurodė aplinkybių, kad antstolis nepagrįstai negrąžina vykdomojo rašto išieškotojai, savo iniciatyva nenukreipia išieškojimo į skolininkės – įmonės savininko turtą, neprašė įvertinti antstolio veiksmų šiais aspektais, todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir neturėjo pagrindo vertinti. Šias aplinkybes, t. y. kad antstolis nepagrįstai negrąžina vykdomojo rašto išieškotojai, savo iniciatyva nenukreipia išieškojimo į skolininkės – įmonės savininko turtą, pareiškėja nurodė tik atskirajame skunde. Tačiau CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės spręsti dėl šių argumentų, dėl kurių nesprendė pirmosios instancijos teismas, pagrįstumo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškėjos atskirąjį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.