Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-155-913/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
1-155-913/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Nukentėjusysis
K. A., A. J.
Kaltinamasis
M. A.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
  • 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-155-913/2014Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00436-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.1.; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.6.; 2.10.2.7. (N)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 24 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,nukentėjusiajai K. A.,gynėjui advokatui Dariui Karveliui,

viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Širvintų r., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) teistas 2009-10-16 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje; 2010-01-13 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokslo įstaigoje; 2013-09-04 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant įpareigojimus: iki 2014-04-04 neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonę - per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir iki 2014-06-04 atlyginti nukentėjusiajam A. J. turtinę 1129 Lt žalą; 2014-09-03 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. areštu 90 parų, BK 64¹ str. pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirtas areštas 60 parų (arešto bausmę atliko), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. A. 2014-10-07, apie 20 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, namuose, esančiuose Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sugriebęs už drabužių savo motiną K. A., ją stumdė ir vieną kartą smogė jai delnu į kairį skruostą, sukeldamas nukentėjusiajai K. A. fizinį skausmą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. M. A. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą vakarą išgėrinėjo. Susipyko su mama. Mama sakė, kad jis ją pastūmė ir vieną kartą trenkė. Jis neatsimena įvykio. Susipyko turbūt dėl to, kad jis neprižiūri dukros. Įvykio neatsimena dėl girtumo. Atsimena, tik kad stūmė mamą. Po to atsimena tik tiek, kad atvažiavo policija, pakėlė jį iš lovos, uždėjo antrankius ir nuvedė į mašiną. Aiškino, kad kuo įtariamas, klausė, dėl ko mušėsi ir pan. Negali pasakyti, ar policijoje prisiminė kas buvo. Dabar žino kas nutiko. Skaitė bylą, sužinojo kas nutiko. Anksčiau prieš mamą nesmurtavo. Tai pirmas kartas. Jam toks elgesys nebūdingas. Priežastis, dėl ko mamą stūmė, buvo ta, kad jam mama priekaištavo, jog nenuvažiuoja pas dukrą, kad nedirba. Su mama susitaikė. Mamos atsiprašė ir mama jam atleido. Blogai vertina savo elgesį.

Nukentėjusioji K. A. parodė, kad jie visi buvo pas kaimyną, ten išgėrinėjo. Kai grįžo namo, jos didžiausia klaida buvo ta, kad ji pradėjo provokuoti savo sūnų dėl jo dukros ir dukros mamos. Ji sūnų išprovokavo. Jei pati būtų buvusi blaivi, būtų prieš išgėrusį sūnų nutylėjusi. Jiems pradėjus ginčytis, jis trenkė jai į žandą, patampė už drabužių. Paskui nuėjo gulti, nes ji pasakė, kad kvies policiją. Tuo jų ginčas ir baigėsi. Pasekmės buvo tokios, kad jai buvo sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas. Jokių kitų sužeidimų nebuvo padaryta. Pas medikus vežė. Jokių sužalojimų, mėlynių medikai nenustatė. Su sūnumi ji susitaikė. Jis jos atsiprašė ir ji jam atleido.

Iš 2014-10-07 protokolo – pareiškimo matyti, kad K. A. pranešė apie tai, kad 2014-10-07 apie 20 val. 15 min., namuose, esančiuose Anykščių r., (duomenys neskelbtini) jos neblaivus sūnus, virtuvėje ją puolė, tampė už drabužių, vieną kartą trenkė kumščiu į kairę žandikaulio pusę (1 b.l.).

Iš 2014-10-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Anykščių r., (duomenys neskelbtini) (5-6 b.l.).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 19183 matyti, kad nukentėjusiajai K. A. 2014-10-07 21 val. 10 min. buvo nustatytas 1,46 promilių neblaivumas (7 b.l.).

Iš 2014-10-07 specialisto išvados Nr. G 1499/14 (P-05) matyti, kad K. A. kūne išorinių sužalojimų nerasta. Tikėtina, kad M. A. suduotas smūgis K. A. galėjo sukelti fizinį skausmą (11 b.l.).

Iš asmens blaivumo testo, atlikto 2014-10-07 21 val. 53 min. matyti, kad M. A. buvo nustatytas 1,46 promilių neblaivumas (16 b.l.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis M. A. 2014-10-07, apie 20 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, namuose, esančiuose Anykščių r., sugriebęs už drabužių savo motiną K. A., ją stūmė, vieną kartą smogė jai delnu į kairį skruostą, ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, todėl M. A. veika atitinka BK 140 str. 2 d.

Pagal BK 37 str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Tai reiškia, jog pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t.y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konflikto metu kaltinamasis M. A. vieną kartą sudavė savo motinai nukentėjusiajai K. A. delnu į kairį skruostą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad tai ji pati, dėl to, jog pati buvo neblaivi, išprovokavo konfliktą pradėdama prikaišioti savo taip pat neblaiviam sūnui, jog jis nesirūpina savo dukra. Tai leidžia daryti išvadą, jog visas konfliktas įvyko dėl jos kaltės, ir ji pati išprovokavo tokį sūnaus elgesį savo atžvilgiu. Kad sūnui toks elgesys, t.y. smurtas prieš motiną, nėra būdingas patvirtino ir nukentėjusioji, ir kaltinamasis. Šios aplinkybės irgi patvirtina, kad tokį kaltinamojo elgesį nukentėjusiosios atžvilgiu išprovokavo pati nukentėjusioji. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis būtų siekęs sukelti savo mamai fizinį skausmą ar ją sužaloti, tai tebuvo tam tikras atsakas į pačios nukentėjusiosios ne visai tinkamą elgesį, ir nors tai nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą. Be to, atsižvelgtina ir į įvykio situaciją apibūdinančius duomenis, kurie taip pat rodo mažesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumą: konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko jų namuose, kaltinamojo veika pasireiškė vienu spontanišku veiksmu (vienas smūgis delnu į kairį skruostą), kurį, kaip minėta, išprovokavo pati nukentėjusioji ir kuris nukentėjusiajai realių pasekmių nesukėlė, specialisto išvadoje nurodyta, jog smūgis galėjo sukelti K. A. fizinį skausmą, o teismo posėdžio metu K. A. nurodė, jog skausmas buvo labai nežymus ir trumpalaikis. Be to, nukentėjusioji taip pat nurodė, jog policiją kvietė todėl, kad pati buvo neblaivi ir turbūt neadekvačiai vertino situaciją. Pažymėtina ir tai, jog po konflikto kaltinamasis iš karto nuėjo gulti į savo kambarį, kas rodo, jog jis neketino veltis į tolimesnį konfliktą su mama.

Taigi esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 str. numatyto nusikaltimo objektui, kad padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam M. A.. Todėl remdamasis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, kad nors M. A. veika ir atitinka BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl M. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama (BK 37 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (31-32 b.l.).

Kadangi bylos nagrinėjimas vyko pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamąjį M. A. gynė advokatas Darius Karvelis, paskirtas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskyrimu, todėl iš kaltinamojo į valstybės pajamas yra priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (65 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 37 str., BPK 303 str. 1, 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 1, 7 d.,

nusprendžia:

M. A., vadovaujantis BK 37 str., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Anykščių r., (duomenys neskelbtini) 80 Lt (23,17 EUR) (aštuoniasdešimt litų) už antrinę teisinę pagalbą į VMI prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas - 188659752, AB „Swedbank”, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė