- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- I1-357-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01826-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 2 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 37) nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) direktoriaus nutarimu Nr. NB-2814 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 4 mėnesiams. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo perkeltas į 11 korpusą 202 kamerą iš 3 korpuso, atlikti paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose. Nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 2 d. pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti įstaigos parduotuvėje. To pasėkoje jis negalėjo įsigyti būtiniausių reikmenų: higienos priemonių, kanceliarinių prekių, maisto produktų. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.
Nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į Ligoninės direktorių su skundu, 2019 m. liepos 19 d. gavo atsakymą, kad galimybė apsipirkti parduotuvėje pareiškėjui buvo suteikta per maksimaliai trumpiausią laiką. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punktą pareiškėjui turėjo būti išduotas prašymo blankas, tačiau įstaigos pareigūnai 16 dienų jo neišdavė, todėl pareiškėjas negalėjo teikti prašymo apsipirkti.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas- Ligoninė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 10–12) nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. Ligoninės direktoriaus nutarimu Nr. NB-281 pareiškėjui už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 4 mėnesiams ir pareiškėjas buvo perkeltas iš 3 korpuso į 11 korpuso kamerų tipo patalpą atlikti paskirtos nuobaudos. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu prašymą leisti pirkti maisto produktus ir būtinuosius reikmenis teikė tik 2019 m. liepos 2 d. Pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. su skundu kreipėsi į Ligoninės administraciją dėl to, kad nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti Ligoninės teritorijoje esančioje parduotuvėje. Ligoninės administracija patikrino skunde pateiktą informaciją ir 2019 m. liepos 2 d. pateikė atsakymą. Pareiškėjui buvo žinoma, kokia tvarka vyksta apsipirkimas Ligoninės teritorijoje esančioje parduotuvėje, tačiau pareiškėjas pateikė tik skundą, tačiau prašymo kaip numato teisės aktai nepateikė, nors tokią galimybę turėjo. Atsakovo nuomone, toks pareiškėjo elgesys laikytinas sąmoningai pasirinktu elgesio variantu, kurį nulėmė subjektyvios aplinkybės.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai sukėlė pareiškėjui konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti 1 600 Eur suma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Ligoninėje nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 2 d. jam nebuvo suteikta teisė apsipirkti Ligoninės teritorijoje esančioje parduotuvėje.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Drausmės grupės sąlygomis ir kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji turi teisę įsigyti tik maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių, o jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 76 punktas nustato, kad nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktą pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punktas nustato, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarką Ligoninėje detalizuoja Ligoninės direktoriaus 2018 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-141 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bei nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2019 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. NB-281 buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 4 mėnesiams (b. l. 13). 2019 m. birželio 25 d. pareiškėjas pateikė skundą Ligoninės direktoriui, nurodydamas, kad nuo jo perkėlimo į drausmės grupę (2019 m. birželio 17 d.) nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti įstaigos parduotuvėje (b. l. 15). Ligonės direktorius į minėtą skundą atsakė 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. 7-561, kuriame nurodė, jog pareiškėją perkėlus į kamerų tipo patalpas pasikeitė jo apsipirkimo tvarka, suderinus virus formalumus, galimybė apsipirkti parduotuvėje, atsižvelgiant į drausmės grupės ir kamerų patalpų režimą, pareiškėjui buvo suteikta per maksimaliai trumpiausią laiką (b. l. 14).
Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Ligoninėje esančioje parduotuvėje pareiškėjas neapsipirko. Tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Kaip buvo paminėta, pareiškėjas dėl jo neapiprekinimo pataisos įstaigos parduotuvėje teikė skundą Ligoninės direktoriui, tačiau atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodo, jog prašymą leisti pirkti maisto produktus ir būtinuosius reikmenis pareiškėjas teikė tik 2019 m. liepos 2 d., kitu aktualiu laikotarpiu prašymų neteikė (b. l. 11). Apsaugos ir priežiūros skyriaus prašymų, tarnybinių pranešimų ir kitų pateiktų dokumentų registro (8-APS-1) duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas prašymą apsipirkti parduotuvėje pateikė tik 2019 m. liepos 2 d. (b. l. 32–35). Pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo išduodami prašymo blankai ir pareigūnai nežinojo ką daryti nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarka buvo aiškiai ir detaliai nurodyta ginčo laikotarpiu galiojusiame Apraše. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jokių Ligoninės neteisėtų veiksmų.
Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas apibūdindamas jo galimai patirtą neturtinę žalą nurodo tik bendro pobūdžio teiginius, jog jis papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą. Tačiau pareiškėjas konkrečiai neįvardija, kokius maisto produktus, kokias higienos priemones ir kanceliarines prekes konkrečiai jis pageidavo įsigyti Ligoninės teritorijoje esančioje parduotuvėje, neindividualizuoja, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl jo pageidaujamų maisto produktų ar kitų reikmenų neįsigijimo kilo. Pareiškėjas teigia, jog daugiau nei 2 savaites turėjo būti be tualetinio popieriaus, kurio turėjo prašyti iš kitų nuteistųjų. Tačiau iš pareiškėjo 2019 m. liepos 2 d. prašymo leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis matyti, jog minėtame prašyme tualetinis popierius nenurodytas (b. l. 21). Tai paneigia pareiškėjo argumentus, dėl būtinybės įsigyti tualetinio popieriaus. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.