- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-93-232/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- Č. G.
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- G. M., Č. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams G. M., Č. G. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Č. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-584-05/2004. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-584-05/2004 nusprendė, kad pareiškėjas yra G. M. tėvas ir priteisė išlaikymą vaikui. Pažymėjo, kad su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi su I. G. (buvusi M.) negyveno, nevedė bendro ūkio, neturėjo jokių kitų santykių, todėl Irena Gureckienė negalėjo pastoti nuo pareiškėjo. Teigė, kad nebuvo atlikta DNR ekspertizė, kas yra svarbu nustatant tevystę. Nurodė, kad nuginčijus pareiškėjo tėvystę, užtikrinant vaiko interesus žinoti savo tėvus, būtina nustatyti, kas yra G. M. tėvas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. (nutartyje klaidingai nurodyta 2019 m. lapkričio 20 d.) nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-584-05/2004 ir jį grąžino pareiškėjui.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-584-05/2004 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams G. M., Č. G. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir 2004 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas šiuo sprendimu nuginčijo G. M. tėvystę G. M. atžvilgiu, nustatė, kad G. M. yra Č. G. dukra, o Č. G. yra G. M. tėvas, priteisė iš Č. G. ieškovės I. M. naudai dukros G. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį, pradedant išlaikymą mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovų sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas pinigines lėšas valstybės naudai.
4. Nurodė, kad pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo dieną nuo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 16 d. sprendimo įsiteisėjimo buvo praėję virš 16 metų: sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, taigi įsiteisėjo per 30 dienų – 2004 m. rugpjūčio 16 d. Padarė išvadą, kad pareiškėjo kreipimasis dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad nuo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo turi būti praėję ne daugiau kaip penkeri metai.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas (civilinėje byloje Nr. 2-584-05/2004 – atsakovas) nagrinėjant bylą Nr. 2-584-05/2004 dalyvavo 2003 m. gegužės 21 d. vykusiame posėdyje, taip pat 2004 m. sausio 22 d. vykusiame posėdyje. Pareiškėjui asmeniškai buvo įteiktas šaukimas į 2003 m. vasario 11 d. 10:30 val. posėdį, į 2004 m. balandžio 27 d. 13:15 val. posėdį, į 2004 m. birželio 8 d. 8:30 val. posėdį, taip pat į 2004 m. liepos 2 d. 9:00 val. posėdį. Pareiškėjui buvo asmeniškai įteiktas ieškinio nuorašas. Padarė išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie civilinės bylos Nr. 2-584-05/2004 nagrinėjimą, jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus.
6. Teismas iš Lietuvos antstolių informacinės sistemos 2020 m. lapkričio 17 d. duomenų nustatė, kad pareiškėjo, kaip skolininko, atžvilgiu nuo 2005 m. sausio 19 d. yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0007/05/00126 dėl periodinių mokėjimų išieškojimo, išieškotojos I. G. naudai. Nurodė, kad pareiškėjas tikėtina žinojo (turėjo žinoti), kokio pobūdžio sprendimas yra priimtas, t. y. kad pareiškėjas pripažintas nepilnametės G. M. tėvu ir turi pareigą teikti išlaikymą. Padarė išvadą, kad pareiškėjas aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo seniau nei prieš tris mėnesius, todėl nėra tenkinamas CPK 368 straipsnio 1 dalies reikalavimas.
7. Nustatė, kad G. M., kurios atžvilgiu teismo sprendimu nustatyta pareiškėjo tėvystė, pareiškimo padavimo dieną buvo pilnametė, todėl laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl vaiko interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-584-05/2004.
9. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-584-05/2004 nusprendė, kad pareiškėjas yra G. M. tėvas ir priteisė išlaikymą vaikui. Pažymėjo, kad su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi su I. G. negyveno, nevedė bendro ūkio, neturėjo jokių kitų santykių, todėl Irena Gureckienė negalėjo pastoti nuo pareiškėjo. Teigė, kad nebuvo atlikta DNR ekspertizė, kas yra svarbu nustatant tevystę.
10. Pažymėjo, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenys gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmenimis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius vaiko ir tėvų santykius.
11. Nurodė, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktinės tėvystės santykiai, kurie nebuvo užmegzti tiek bylos nagrinėjamo metu, tiek išnagrinėjus bylą.
12. Atkreipė dėmesį, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, kad nenustačius realių faktinių tėvo ir vaiko tarpusavio ryšių arba bent pakankamo tėvo ir vaiko suinteresuotumo plėtoti šiuos ryšius, netgi biologinės tiesos konstatavimas nesukuria faktinių tėvystės santykių. Teigė, kad nėra vaiko tėvas, nei su vaiko mama, nei su vaiku nebendravo, jokių socialinių ryšių neužmezgė.
13. Pažymėjo, kad DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę. Šis įrodymas laikomas pagrindiniu tėvystės nustatymo bylose, todėl negalima formaliai remtis tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
14. Nurodė, kad nuginčijus pareiškėjo tėvystę, užtikrinant vaiko interesus žinoti savo tėvus, būtina nustatyti, kas yra G. M. tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, o prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis bei taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri nustatyta CPK 370 straipsnyje. CPK 370 straipsnis reglamentuoja ir proceso atnaujinimo etapus: pirmajame etape sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame – dėl prašymo pagrįstumo, ir tik trečiajame etape pakartotinai nagrinėjama byla, tikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas.
18. CPK 370 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
19. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-584-05/2004, kurio procesą pareiškėjas siekia atnaujinti, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004 m. liepos 16 d. sprendimu, be kita ko, nustatė, kad G. M. yra pareiškėjo (civilinėje byloje Nr. 2-584-05/2004 ieškovo) dukra, o pareiškėjas yra G. M. tėvas bei priteisė iš pareiškėjo ieškovės I. M. naudai dukros G. M. išlaikymui periodinį išlaikymą. Sprendimas įsiteisėjo 2004 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2020 m. lapkričio 4 d., t. y. praėjus daugiau negu 16 metų nuo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 16 d. sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo kreipimasis dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimo, numatančio, kad nuo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo turi būti praėję ne daugiau kaip penkeri metai.
21. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybes, kurių pareiškėjas neginčija, t. y., kad pareiškėjas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-584-05/2004 dalyvavo 2003 m. gegužės 21 d., 2004 m. sausio 22 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, kad jam buvo įteikti šaukimai į 2003 m. vasario 11 d., 2004 m. balandžio 27 d., 2004 m. birželio 8 d., 2004 m. liepos 2 d. posėdžius, kad nuo 2005 m. sausio 19 d. vykdomojoje byloje Nr. 0007/05/00126 iš pareiškėjo vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo G. M. mokėjimo, patvirtina, jog pareiškėjas žinojo apie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 16 d. sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo seniau nei prieš tris mėnesius, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas taip pat nesilaikant CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka spręsti dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino atnaujinimo ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). Nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuota, kad teisinė situacija, dėl kurios gali būti atnaujinamas naikinamasis terminas, turi būti išskirtinė, neįtikėtina, netoleruotina. Šiuo atveju susipažinus su pareiškėjo prašymo atnaujinti bylos procesą turiniu, nenustatyta tokių išskirtinių ar neįtikėtinų aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepilnamečių vaikų interesų apsaugos. Pažymėtina, kad G. M., kurios atžvilgiu teismo sprendimu nustatyta pareiškėjo tėvystė, pareiškimo padavimo dieną buvo pilnametė, todėl pati gali ginti savo pažeistas teises.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių pagrįstų motyvų, leidžiančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.