- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- I1-7515-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02059-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. K. (toliau – ir M. K., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 1000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo nepagrįsto nubaudimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), pataisos įstaigos direktoriaus 2020 m. birželio 9 d. nutarimu buvo nubaustas drausmine nuobauda – draudimu vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjui apskundus minėtą nutarimą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), šis panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą, konstatavęs, jog ji buvo paskirta nepagrįstai. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų pareiškėjas negalėjo nusipirkti pilnaverčio maisto, reikalingo palaikyti imunitetą, nes serga ŽIV, ko pasėkoje susilpnėjo imunitetas, pradėjo jaustis silpnai, pradėjo pyktis su žmoną, patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėja reputacija, pareigūnai pradėjo jį vertinti kaip pažeidėją, nors anksčiau nebuvo baustas. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 10-13) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas galėjo pirkti būtiniausias prekes, ką liudija nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis. Pažymėjo, kad prieš nuobaudos skyrimą pareiškėjas pirko tabako gaminių. Atkreipė dėmesį, kad nuteistųjų valgykloje nuteistiesiems tiekiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas. Pareiškėjo lėšos, esančios sąskaitoje, panaikintos nuobaudos vykdymo metu sudarė galimybę pirkti maisto produktus tik už 1,87 Eur. Pareiškėjas nėra pavyzdinis kalinys, nes 2020 m. liepos 28 d. už mobiliojo ryšio telefoną pareiškėjui paskirta nuobauda - draudimas 30 dienų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), 2020 m. liepos 28 d. už administracijos nurodymų nevykdymą pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 24 paroms, be to laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2017 m. kovo 20 d. jis buvo drausmine tvarka baustas 49 kartus, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. drausmine tvarka baustas 4 kartus, o laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. drausmine tvarka baustas 11 kartų. Už pavyzdingą elgesį pareiškėjas nei karto ne buvo skatintas. Atsakovės atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsakovo atstovas pateiktame atsiliepime (b. l. 13) prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė neteisėtai paskirus drausminę nuobaudą.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjui Alytaus PN direktoriaus 2020 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 49-972 buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą (b. l. 3). Šią nuobaudą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2020 metų liepos mėnesio sprendimu nuobaudą panaikino (b. l. 4). Tarnybinio tyrimo išvadoje Kalėjimų departamentas konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta netinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl ji buvo panaikinta. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, pagrįsdamas patirtą neturtinę žalą, nurodė, kad draudimo metu negalėjo nusipirkti pilnaverčio maisto, reikalingo palaikyti imunitetą, nes serga ŽIV, suprastėjo jo reputacija, nes anksčiau buvo nebaustas.
BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas, maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Pareiškėjui sustiprintas maitinimas nebuvo paskirtas (b. l. 29). Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo apribota teisė maitintis nuteistųjų valgykloje, nuteistiesiems maistas yra tiekiamas atsižvelgiant į nustatytas fiziologines mitybos normas pagal patvirtintą valgiaraštį. Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors pareiškėjas ir negalėjo vieną mėnesį įsigyti maisto produktų už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas dėl paskirtos nuobaudos, tačiau teisės aktų nuostatos, dėl pareiškėjo aprūpinimo maistu pagal fiziologines mitybos normas, nebuvo pažeistos. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo lėšos, esančios sąskaitoje, panaikintos nuobaudos vykdymo metu sudarė galimybę pirkti maisto produktus tik už 1,87 Eur (b. l. 11, 27-28). Taip pat atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2020 m. liepos 28 d. už mobiliojo ryšio telefoną pareiškėjui paskirta nuobauda - draudimas 30 dienų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), 2020 m. liepos 28 d. už administracijos nurodymų nevykdymą pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 24 paroms, be to laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2017 m. kovo 20 d. jis buvo drausmine tvarka baustas 49 kartus, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. drausmine tvarka baustas 4 kartus, o laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. drausmine tvarka baustas 11 kartų, be to už pavyzdingą elgesį pareiškėjas nei karto ne buvo skatintas (b. l. 15, 17, 21-24). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šia atsakovės atstovo pateikta informacija.
Teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžia, jog pareiškėjui nepagrįstas nuobaudos paskyrimas galėjo sukelti tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais, nes neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Nors pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju jis tik abstrakčiai skunde teigė, kad susilpnėjo jo imunitetas, pradėjo jaustis silpnai, pradėjo pyktis su žmona, patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo reputacija, šių savo argumentų nepagrindė ir neigiamų pasekmių neindividualizavo, o dalis jo nurodytų neigiamų pasekmių (reputacijos pablogėjimas, pareigūnai pradėjo vertinti kaip pažeidėją) apskirtai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, todėl jie vertintini kaip deklaratyvūs. Byloje esantis medicinos pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 7 d. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, diagnozė F11.2 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas), F60.3 (Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas), tačiau jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad į Psichologinės tarnybos specialistus jis kreipėsi dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo ar dvasinių kančių, kurias galėjo sukelti 2020 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 49-972 skirta nuobauda (b. l. 30). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad Alytaus PN pareigūnai savo elgesiu pažemino ar siekė pažeminti pareiškėją. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. K. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad neteisėtu Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 49-972, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), buvo pažeistos pareiškėjo M. K. teisės.
Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.