- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-02-14
- Bylos Nr.
- II-339-473/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pažeidėjas
- I. M.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Advokatai
- Viačeslav Beperšč
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, vertėjaujant Violetai Marčiulionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. M., jo atstovui advokatui Viačeslav Beperšč, nukentėjusiajam M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. skundą dėl Vilniaus rajono PK 2006-10-24 nutarimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2006-10-10 I. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2006-09-05 apie 17.50 Vilniaus rajone, nuvažiavime nuo kelio Avižieniai – Bukiškės į kelią Panevėžys-Vilnius vairuodamas transporto priemonę „Audi 80“ neatsižvelgė į kelio ypatumus, nepasirinko saugaus greičio, sankryžoje sukdamas į dešinę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 152, 53, 172 punktus.
2006-10-24 Vilniaus rajono PK nutarimu Nr. E425216, vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., asmeniui paskirta 170 Lt bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-4), prašydamas panaikinti 2006-10-24 nutarimą kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad 2006-09-05 apie 18.00 važiuodamas savo eismo juosta keliu Avižieniai – Bukiškės suko į dešinę į kelią Panevėžys-Vilnius. Automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas M. G. apsisukdamas draudžiamoje vietoje – posūkyje, esant nepertraukiamai kelio skiriamajai linijai, užkirto kelią jo vairuojamam automobiliui „Audi 80“ dėl ko jis nespėjo sustabdyti ir trenkėsi į M. G. vairuojamą automobilį. Mano, kad dėl įvykio kaltas automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas M. G..
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdyje prašė asmens skundą patenkinti. Nurodė, kad dalis eksperto atliktų išvadų patvirtina, kad susidūrimas įvyko dėl to, kad M. G. apsisukinėjo neleistinoje vietoje. Teoriškai I. M. gal ir galėjo išvengti susidūrimo, tačiau tai jau priklauso nuo vairuotojo profesionalumo ir ne kiekvienam vairuotojui toks manevras būtų pavykęs. Nurodė, kad I. M. neviršijo leistino greičio, nepažeidė Kelių eismo taisyklių, todėl yra nubaustas nepagrįstai.
Institucijos, surašiusios nutarimą, Vilniaus miesto VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Nukentėjusysis M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2006-09-05 apie 18.00 jis apsisukinėjo šalutiniame kelyje neleistinoje vietoje (esant ištisinei linijai). Už šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo nubaustas, sumokėjo baudą. Mano, kad eismo įvykio kilimui įtakos turėjo ne jo apsisukimas neleistinoje vietoje, o tai, kad I. M. nepasirinko saugaus greičio, todėl net pradėjęs stabdyti negalėjo išvengti susidūrimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK 9 straipsnyje apibrėžta administracinio teisės pažeidimo sąvoka: administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, tik kaltas asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Šioje byloje būtent ir yra keliamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas, t.y. kurio iš autoįvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Ši teisės norma pagal savo pobūdį yra blanketinė, t.y. elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte.
Kelių eismo taisyklių 53 punktas numato, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Taisyklių 152 punkte numatyta, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile. Taisyklių 172 punktas numato, kad pareigą vairuotojui važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Liudytojai V. K. ir V. Š. 2006-12-13 teismo posėdyje parodė, kad 2006-09-05 kartu su I. M. važiavo jo mašina. Jų automobiliui sukant į dešinę į kelią Panevėžys-Vilnius, savo juostoje pamatė automobilį „Škoda“ viduryje kelio darantį apsisukimo manevrą. Vairuotojas I. M. stabdė siekdamas išvengti susidūrimo, o „Škodos“ vairuotojas darė manevrą toliau, mašina pradėjo slysti ir atsitrenkė į automobilį „Škoda“ (b. l. 45-48).
Rašytine bylos medžiaga, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu bei liudytojų parodymais nustatyta, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų, kitų eismo įvykio dalyvių bei pareigūnų parodymais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje teigė, kad jam važiuojant savo eismo juostoje ir darant posūkį, o M. G. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir užkirto kelią jo vairuojamam automobiliui. Šią aplinkybę patvirtino ir eismo įvykį matę liudytojai V. K. ir V. Š. (b.l. 45-48). Tuo tarpu M. G. nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo stabdydamas išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu jau tada, kai jis buvo baigęs apsisukimo manevrą. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio L. K. tarnybiniame pranešime (b.l. 16) nurodoma, kad pagal pirminius abiejų vairuotojų paaiškinimus sunku nustatyti faktines aplinkybes, nes abiejų vairuotojų parodymai iš esmės skiriasi.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas, siekdamas pašalinti minėtus prieštaravimus paskyrė autoįvykio autotechninę ekspertizę. Teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. 11-279(07) (b. l. 69-73), aprašoma eismo įvykio eiga ir susidūrimo mechanizmas, pašalinantys tam tikras abejones dėl eismo įvykio. Akte nurodoma, kad automobilis „Škoda Octavia", vairuojamas M. G., apsisukinėjo šalutiniame kelyje, tuo metu keliu Avižieniai - Bukiškės važiavęs I. M. vairuojamas automobilis „Audi 80", važiuodamas nemažesniu kaip 72 km/h greičiu suko į dešinę į šalutinį kelią. Vairuotojas I. M. užstabdė automobilį ir išslydo į kairę šalutinio kelio pusę, kur kairiame kelkraštyje automobilio „Audi 80" priekine dalimi atsitrenkė į bebaigiančio apsisukimo manevrą ir jo atžvilgiu statmenai pasisukusio automobilio „Škoda Octavia" kairiojo šono priekines dureles ties viduriniu statramsčiu, užpakalines dureles, ratą ir sparną. Kaip matyti iš ekspertizės akte nubraižytos automobilių padėties susidūrimo metu schemos (b. l. 71), „Škoda Octavia“ automobilis jau buvo pasitraukęs prie važiuojamosios kelio dalies kairiojo krašto, kai ne mažesniu kaip 72 km/h greičiu atlekiantis automobilis „Audi 80“ įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą atsitrenkė į jį. Taigi, darytina išvada, kad kliūties kelio juostoje, kuria važiavo automobilis „Audi 80“, prieš susidūrimą jau nebuvo ir pats susidūrimas įvyko tada, kai „Audi 80“ nepasirinkęs jam saugaus greičio įvažiavo į priešingą eismo juostą. Ekspertizės akte tokie automobilio „Audi 80“ vairuotojo I. M. veiksmai apibūdinami kaip techniniu požiūriu sąlygoję šio eismo įvykio kilimą. Akte nurodoma, kad I. M. vairuojamas automobilis „Audi 80“ važiuodamas posūkio į dešinę kreive, pasirinko nepriimtiną pagal kelio trajektoriją greitį ir, užstabdęs automobilį, išslydo į priešingos krypties kelio pusę, kur kairiajame kelkraštyje susidūrė su automobiliu „Škoda Octavia“ (b. l. 72). Kelių eismo taisyklių 172 punkte numatyta vairuotojo pareiga pasirinkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas ir kt., kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Ekspertizės akte pateikiama išvada patvirtina, kad I. M. pasirinktas greitis, nors ir neviršijo tame kelyje leistino, tačiau buvo neadekvatus kelio trajektorijai. Atlikdamas posūkį ne mažesniu kaip 72 km/h greičiu vairuotojas nesilaikė ir Taisyklių 152 punkte numatyto reikalavimo sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad važiuodamas 72 km/h greičiu ir pamatęs apsisukinėjantį kitą automobilį, į tai reaguodamas jis staigiai stabdė ir išvažiavęs į kitą eismo juostą atsitrenkė į jį. Kelių eismo taisyklių 53 p. numatyta vairuotojo pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, netrukdyti eismo, įpareigoja vairuotoją būti įdėmiu bei atsakingu ir įvertinus savo vairavimo patirtį bei galimybes, atsižvelgus į jau minėtas važiavimo sąlygas vairuoti tokiu būdu, kuris būtų saugus. Asmens pozicija, kad tokį jo elgesio būdą išprovokavo tai, kad jis pamatė kitą asmenį apsisukinėjantį kelyje ir dėl to jam teko staigiai stabdyti išvažiuojant į priešingą eismo juostą, neatleidžia šio asmens nuo aukščiau aptartų Kelių eismo taisyklėse numatytų pareigų laikymosi. Asmuo privalėjo posūkio trajektorijoje pasirinkti tokį greitį, kuris būtų saugus ir leistų bet kuriuo metu saugiai sustabdyti automobilį, tačiau to nepadarė, pažeisdamas aukščiau minėtus Kelių eismo taisyklių 152, 53, 172 punktų reikalavimus.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Jam paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Vilniaus rajono PK 2006-10-24 nutarimas Nr. E425216 yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti asmens skundo ir jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
I. M. skundo nepatenkinti ir Vilniaus rajono PK 2006-10-24 nutarimą Nr. E425216 palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.