- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- e2YT-23396-775/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14903-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos jos dukra F. (R.) A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 0,87 ha žemės (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį, t. y. 0,1450 ha, pareiškėjo 2001 m. lapkričio 12 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo užskaityti kaip pateiktą į tinkamo žemės savininko – F. (R.) A. žemę, atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. (el. b. l. 1-5).
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad J. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė 0,87 ha žemės (duomenys neskelbtini). J. R. ir J. R. buvo F. (R.) A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Pareiškėjas yra F. (R.) A. testamentinis įpėdinis. 2001 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į F. (R.) A. motinos J. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,87 ha žemę (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises atkurianti institucija įrašė pareiškėją į eilę naujam žemės sklypui Kauno mieste neatlygintinai gauti. Pareiškėjas gavo 2020 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pagal byloje pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kas buvo žemės savininku po J. R. mirties iki 1940 m. nacionalizacijos. Prie rašto buvo pridėtas 2020 m. sausio 23 d. pasiūlymas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tikslu nustatyti, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizavimo metu nuosavybės teise valdė žemę po J. R. mirties. Pareiškėjo manymu yra visos būtinos sąlygos juridinę reikšmę turinčiam faktui, jog po J. R. mirties (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos jos dukra F. (R.) A. nuosavybės teise valdė 0,87 ha žemės sklypo 1/6 dalį, t. y. 0,1450 ha, buvusį (duomenys neskelbtini), nustatyti. Pareiškėjas nurodė, jog terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus turėtų būti atnaujintas, nes nuosavybės teises atkurianti institucija daugiau nei 19 metų laikė, kad pareiškėjas yra pateikęs pakankamai dokumentų, patvirtinančių teises į J. R. iki 1940 metų turėtą žemę, vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, įrašė pareiškėją į eilę naujam žemės sklypui gauti, o pranešimą, kad turėtų kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, pareiškėjas gavo tik 2020 metais. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui sukūrė teisėtus lūkesčius, kad jo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises yra tinkamas, todėl pareiškėjas taip pat mano, jog jo prašymas dėl nuosavybės teisių atstatymo turi būti užskaitytas kaip pateiktas į tinkamo žemės savininko – F. (R.) A. žemę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, su pareiškimu sutinka (el. b. l. 11-16).
2.1. Nurodė, jog 2020 m. sausio 23 d. vykusio susirinkimo metu išnagrinėjo turimus dokumentus, esančius nuosavybės teisių atkūrimo byloje į J. R. turėtą žemę ir pripažino, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra dokumentų, patvirtinančių kas ir kokiomis dalimis po J. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jos žemę. Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 3 d. raštu informavo pareiškėją, kad turimų dokumentų nepakanka ir dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo reikia kreiptis į teismą. Nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes darytina prielaida, kad žemės savininku 1940 m. liepos 22 d. galimai buvo J. R. įpėdinis. Atsižvelgiant į tai, neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo ir reikalavimo užskaityti prašymą kaip pateiktą į tinkamo savininko žemę, jei teismas tenkins prašymą dėl juridinio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Nustatyta, kad J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 8). J. R. ir J. R. yra F. (R.) A. tėvai (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 13). F. (R.) A. buvo sudariusi santuoką su A. A. (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 14). F. (R.) A. mirė (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 12). Testamentu F. (R.) A. jai priklausiusį turtą paliko pareiškėjui I. T. (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 10, 11). 2001 m. birželio 26 d. Kauno apskrities archyvaro pažymėjime nurodyta, jog Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) Žemės rūšiavimo komisijos nutarime žemės savininke įrašyta J. R., daugiau žinių apie (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. turėtą žemę, nepilnai išlikusiuose archyvinių fondų dokumentuose, nėra (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 7). 2001 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. R. išlikusį nekilnojamąjį turtą (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 9). 2007 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog pareiškėjas yra įtrauktas į eilę naujam žemės sklypui neatlygintinai gauti (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 6). 2012 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) rašte pareiškėjui pasiūlyta už žemės sklypą atlyginti pinigais (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 5). 2014 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog pareiškėjas gali prašyti už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės J. R. valstybės išperkamą žemę, valdytą Kauno mieste, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 4). 2020 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) pasiūlyme nurodyta, jog turimų dokumentų nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nuosavybės teise valdė žemės sklypą po J. R. mirties iki nacionalizacijos (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 3). 2020 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjui raštą, kuriuo pasiūlė per tris mėnesius kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 2).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
4. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu ieškovai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).
5. Nuosavybės teisių atsiradimo metu Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis, todėl aplinkybė, kas po J. R. mirties paveldėjo jos turtą, turi būti nustatoma pagal šio sąvado X tomo 1 dalies 1104 – 1380 straipsnius. Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1127 straipsnyje nustatyta, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos mirties priklausė jų teisėtiems vaikams lygiomis dalimis. Sąvado X tomo 1255 straipsnis nustatė, jog palikimas įgyjamas jį priimant, o 1261 straipsnyje nurodyta, kad palikimo priėmimu laikoma, kai asmuo paveldėtą turtą tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui.
6. Išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad J. R. iki savo mirties 1939 m. vasario 27 d. nuosavybės teise valdė 0,87 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Po J. R. mirties liko pirmos eilės įpėdinė – jos dukra F. (R.) A. Duomenų, jog palikimo priėmimas būtų įformintas, byloje nėra. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, palikimas galėjo būti priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti, jokių teisinių veiksmų atlikti nereikėjo. Iš 2001 m. birželio 26 d. Kauno apskrities archyvaro pažymėjimo matyti, jog Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde 1931 m. kovo 13 d. Žemės rūšiavimo komisijos nutarime žemės savininke įrašyta J. R., tačiau daugiau žinių apie (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. turėtą žemę, nepilnai išlikusiuose archyvinių fondų dokumentuose, nėra (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 7). Pareiškėjas nurodė, jog po motinos J. R. mirties jos duktė F. (R.) A. išreiškė valią įgyti teises į palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo turtą valdyti kaip savą, žeme naudojosi, ją prižiūrėjo ir dirbo. Duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų priėmę palikimą po J. R. mirties byloje nėra. Taigi, išnagrinėjus byloje surinktų įrodymų visumą, galima daryti išvadą, kad F. (R.) A. priėmė palikimą po motinos J. R. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
7. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Dėl prašymo užskaitymo
8. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009).
9. Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris iki nacionalizacijos nuosavybės teise buvo valdytas F. (R.) A., kuri testamentu visą jai priklausiusį turtą po mirties paliko pareiškėjui. Testamentas patvirtintas notaro, priimtas esant liudininkams, tinkamai pasirašytas, t. y. atitinka tuo metu galiojančius įstatymo reikalavimus. 2001 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas, nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises. Nuosavybės teises atkurianti institucija iki 2020 m. vasario 3 d. pareiškėjui nebuvo nustačiusi jokių prašymų trūkumų, neprašė pateikti papildomų įrodymų. Pareiškėjas yra įtrauktas į eilę naujam žemės sklypui neatlygintinai gauti, už žemę jam buvo siūlyta atlyginti pinigine kompensacija ar lygiaverčiu miško plotu. Taigi, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) suteikė teisėtų lūkesčių pareiškėjui, kad jam bus atkurtos nuosavybės teisės į F. (R.) A. nuosavybės teise valdytą žemę. Atsižvelgiant į tai, prašymas užskaitomas kaip pateiktas į tinkamo žemės savininko – F. (R.) A. žemę.
Dėl praleisto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo
10. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
11. Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2001 m. lapkričio 12 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. R. išlikusį nekilnojamąjį turtą (2020 m. rugsėjo 23 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 9). Institucija, priėmusi pareiškėjo prašymą, trūkumų dokumentams nenustatė, pradėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įtraukė jį į eilę naujam žemės sklypui neatlygintinai gauti, siūlė kreiptis dėl piniginės kompensacijos ar atlyginimo už žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Aplinkybės, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka, (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos tik 2020 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto skyriaus komisijos posėdyje. Taigi, nuosavybės teises atkurianti institucija daugiau nei 19 metų vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir jokių trūkumų pareiškėjo pateiktam prašymui nebuvo nustačiusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, o dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų, kurie aiškiai bei pagrįstai leido tikėtis, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta ir kad nuosavybės teisės bus atkurtos. Teismas šias priežastis laiko svarbiomis, todėl terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinamas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą turėjo sumokėti 38 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 50 Eur. CPK 87 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai, tai jis visas arba jo dalis grąžinami jį sumokėjusiam asmeniui. Kadangi pareiškėjas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, permokėta žyminio mokesčio dalis (12 Eur) grąžinama pareiškėjui (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
14. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R. mirties (duomenys neskelbtini). iki nacionalizacijos jos dukra F. (R.) A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 0,87 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį, t. y. 0,1450 ha.
Atnaujinti pareiškėjo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo (duomenys neskelbtini) terminą.
Pareiškėjo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo užskaityti kaip pateiktą į tinkamo žemės savininko – F. (R.) A.žemę.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą 12 Eur (dvylikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.