- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- I-1587-764/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03171-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. D.
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybai
- Advokatai
- Rolandas Jakonis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjai L. D. ir jos atstovui advokatui Rolandui Jakoniui, atsakovės atstovams Linai Lizūnaitei, Monikai Matelytei ir Steponui Deveikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. D. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. D. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 19–20), prašydama panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) 2012-10-23 sprendimą Nr. GT-10(12)-S.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo jai paskirta griežčiausia drausminė nuobauda, yra neteisėtas, todėl naikintinas. Vykdydama Garbės teismo reikalavimus, pareiškėja pateikė išsamius ir motyvuotus paaiškinimus bei papildomus įrodymus dėl Turto vertinimo ataskaitos Nr. LD-12-18 (toliau – Ataskaita), tačiau, skirdamas pareiškėjai drausminę nuobaudą, Garbės teismas jos nurodytų aplinkybių nevertino. Vienas esminių argumentų, kurio pagrindu pareiškėjai skirta griežčiausia drausminė nuobauda, yra tas, kad ataskaitoje nebuvo pažymėta, kokiame registre yra kaupiami ir saugomi UAB „Baltasis pyragas“ duomenys. Pareiškėjos teigimu, Garbės teismo posėdžio metu ji nurodė, kur Ataskaitoje buvo pateikta informacija apie registrą. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo vertintos aplinkybės, kodėl ataskaitoje nebuvo pažymėta, jog tarp užsakovo ir kitų asmenų yra kilęs ginčas dėl turto vertės nustatymo. Pareiškėjos manymu, nors Ataskaita turi Garbės teismo sprendime nustatytų trūkumų, jie nėra esminiai, šiurkštūs ir nepataisomi, todėl jai paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 37–43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad vertinant pareiškėjos parengtą Ataskaitą, buvo nustatyta, jog joje nėra esminių, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Vertinimo įstatymas) 22 str. 4 d. 13 p. ir Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 62.3. bei 62.4. p. privalomų pateikti duomenų, t. y. turto vertės nustatymo pagrindimo, pateikiant turto vertės skaičiavimus. Ataskaitos 14–17 psl. pateikta informacija apie pasirinktus palyginamuosius objektus bei nurodytos taikytų koeficientų reikšmės, tačiau nėra pagrįstos taikytos pataisos, nepateiktos formulės ir skaičiavimai, kaip buvo nustatytas kiekvienos pataisos dydis. Nesant nurodytų skaičiavimų pagrindimo, nepagrįsta ir vertinto objekto vertė – 518 000 Lt. Ataskaitoje taip pat nebuvo pateikti turto rinkos vertei pagal pajamų metodą apskaičiuoti būtini duomenys – pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės, taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos (Metodikos 83.4. p. ir 83.5. p.). Garbės teismui teiktame paaiškinime pareiškėja nurodė nežinojusi, kokiu būdu ataskaitoje parodyti atliktus skaičiavimus, pataisų koeficientų dydžiai užsakovui buvo žinomi. Pareiškėjos argumentai, kad tam įtakos turėjo nuo 2012-05-01 pasikeitęs teisinis reglamentavimas, yra nepagrįsti, nes tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato, kad turto vertė turi būti pagrįsta skaičiavimais. Ataskaitoje taip pat nepateikti tokie privalomi duomenys kaip registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie užsakovą (Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 5 p.). Ši informacija Garbės teismui nebuvo pateikta, ji nėra užfiksuota ir Ataskaitos prieduose. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl Ataskaitoje nebuvo nurodytos sąlygos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos turto vertei ir, į kurias nebuvo atsižvelgta (Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 10 p.). Ginčo Ataskaitoje taip pat nebuvo nurodyta, kad turto vertinimas atliekamas dėl to, jog tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų yra kilęs ginčas. Nors pareiškėja nurodo, kad tokia informacija jai nebuvo žinoma, pagal Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 14 p., tai turėjo būti nurodoma Ataskaitoje. Nurodyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai laikyti itin grubiais turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, todėl pareiškėjai pagrįstai paskirta Vertinimo įstatymo 29 str. 4 d. 4 p. nustatyta drausminė nuobauda – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas.
Atsiliepime pabrėžė, kad be jau nurodytų Vertinimo įstatymo ir Metodikos nuostatų pažeidimo, pareiškėja taip pat pažeidė Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekse nustatytus sąžiningumo ir profesionalumo principus, nes padarytų investicijų procentą nustatė nuo dabartinės rinkos vertės, t. y. 740666 Lt turto investicijų suma nebuvo atlikto turto vertinimo rezultatas. Atsižvelgusi, į užsakovo pateiktus duomenis dėl turto pagerinimo, pareiškėja padarė išvadą, kad turto vertė yra padidėjusi 143 procentais, nors nekilnojamojo turto investicijos nėra vertinimo objektas pagal Vertinimo įstatymą. Tai, kad minėtus duomenis ataskaitoje prašė pateikti pats užsakovas, nereiškia, kad pareiškėja turi teisę nesilaikyti turto vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Skirdamas pareiškėjai drausminę nuobaudą, Garbės teismas įvertino, kad pareiškėjos profesijai keliami ypač aukšti profesiniai reikalavimai, ji turi veikti sąžiningai ir protingai, jai taikomi aukštesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Nesilaikant teisės aktų reikalavimų atliktas turto vertinimas, pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir turto vertinimo užsakovų teises ir interesus, prieštarauja gerai verslo praktikai. Skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą, atsižvelgta ir į tai, kad Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. B1-69 buvo panaikintas pareiškėjai išduotų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas yra keliamas dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012-10-23 sprendimo Nr. GT-10(12)-S, kuriuo nuspręsta pareiškėjai skirti drausminę nuobaudą – 2011-10-06 išduoto Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000611 ir 2011-03-31 išduoto Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A001829 galiojimo panaikinimą – teisėtumo ir pagrįstumo.
Vertinimo įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad Garbės teismas už Vertinimo įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus gali skirti vieną iš 29 str. 4 d. nustatytų drausminių nuobaudų, t. y. pastabą, papeikimą, turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą, turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas.
Pagal Vertinimo įstatymo 29 str. 2 d., Tarnyba apie 29 str. 1 d. nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, per 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos, parengia ir pateikia rašytinį teikimą Garbės teismui iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą. Sprendimą iškelti vertintojui drausmės bylą Garbės teismas turi priimti per 10 darbo dienų nuo Tarnybos rašytinio teikimo gavimo dienos (29 str. 3 d.).
Rašytiniai bylos duomenys tvirtina, kad VĮ Valstybės turto fondas 2012-08-21 raštu Nr. (40)3R-1985 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti išvadą dėl pareiškėjos parengtos Turto vertinimo ataskaitos Nr. LD-12-18 atitikties Vertinimo įstatymo reikalavimams (I t., b. l. 52–53).
Tarnyba 2012-09-11 raštu Nr. T(1.13)A2-207(12) VĮ Valstybės turto fondą ir L. D. informavo, kad parengta Ataskaita neatitinka Vertinimo įstatymo 22 str. nuostatų, todėl vadovaujantis Vertinimo įstatymo 29 str. 2 d. bus kreiptasi į Garbės teismą dėl drausmės bylos vertintojai L. D. iškėlimo (I t., b. l. 147–150). Tarnyba 2012-09-18 teikimu Nr. GT-10(2)-T, prie kurio taip pat pridėjo 2012-09-18 išvadą Nr. GT-10(12)-I, VĮ Valstybės turto fondo 2012-08-21 raštą Nr. (40)3R-1985, Tarnybos 2012-08-27 raštą Nr. T(1.13)A2-172(12) ir 2012-08-27 raštą Nr. T(1.13)A2-173(12), L. D. 2012-09-03 raštą ir Tarnybos 2012-09-11 raštą Nr. T(1.13)A2-207(12), kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos turto vertintojai L. D. iškėlimo (I t., b. l. 151). Garbės teismo posėdžio, vykusio 2012-09-20, metu buvo nuspręsta iškelti turto vertintojai L. D. drausmės bylą ir ją nagrinėti 2012-10-23 (I t., b. l. 155–156). Apie tai pareiškėja buvo informuota Tarnybos 2012-10-02 raštu Nr. T(1.13)A2-233(12) (I t., b. l. 157).
Garbės teismas, 2012-10-23 vykusiame posėdyje, išnagrinėjęs su Tarnybos teikimu gautą informaciją ir įvertinęs pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, ginčijamame 2012-10-23 sprendime Nr. GT-10(12)-S (I t., b. l. 44–51) konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 5, 10, 13 ir 14 p., taip pat Metodikos 62.3., 62.4. 83.4. ir 83.5. p. reikalavimus, todėl nusprendė pareiškėjai skirti Vertinimo įstatymo 29 str. 4 d. 4 p. nustatytą drausminę nuobaudą – 2011-10-06 išduoto Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000611 ir 2011-03-31 išduoto Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A001829 galiojimo panaikinimą.
Iš pareiškėjos skundo turinio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad ji iš esmės neginčija, jog Ataskaita neatitinka tam tikrų Vertinimo įstatymo reikalavimų, tačiau padarytus pažeidimus vertina kaip mažareikšmius, neturinčius įtakos nustatytos turto vertės dydžiui, todėl mano, kad jai paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. nustatyta, kad Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta: ataskaitos pavadinimas (1 p.); vertinamo turto arba verslo pavadinimas, buvimo vieta (2 p.); vertinamo turto arba verslo individualūs požymiai, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą (3 p.); vertinimo atvejis (4 p.); užsakovo duomenys (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą, arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys) (5 p.); vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą (6 p.); turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo duomenys (7 p.); asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai (8 p.); turto arba verslo apžiūrėjimo, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, ir ataskaitos surašymo datos (9 p.); sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus (10 p.); turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai (11 p.); vertinamo turto arba verslo aprašymas (12 p.); turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus (13 p.); išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena (14 p.).
Kaip nurodyta anksčiau, Garbės teismas pripažino, kad pareiškėjos parengta Ataskaita neatitinka Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 5, 10, 13 ir 14 p., taip pat Metodikos 62.3., 62.4. 83.4. ir 83.5. p. reikalavimų.
Pagal Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 5 p., ataskaitoje turi būti nurodyti užsakovo duomenys (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą, arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys). Garbės teismas nustatė, kad, rengdama Ataskaitą, pareiškėja nenurodė registro, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą. Priešingai nei teigia pareiškėja, tokie duomenys nėra nurodyti ir Ataskaitos prieduose. Išnagrinėjęs teismui pateiktą UAB „Nekilnojamojo turto paslaugų centras“ vardu parengtą Ataskaitą, teismas daro išvadą, kad Garbės teismas pagrįstai nusprendė, jog ji neatitinka Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 5 p. Nei Ataskaitoje, nei jos prieduose nėra nurodytas registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą, t. y. UAB „Baltasis pyragas“. Ataskaitoje nurodomas tik užsakovo pavadinimas, buveinės adresas ir juridinio asmens kodas. Aplinkybė, kad nustatytas pažeidimas įtakos apskaičiuotai turto rinkos vertei neturi, nepaneigia to, kad Ataskaita neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų.
Pagal Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 10 p., ataskaitoje turi būti nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus. Tarnybai pateiktame 2012-09-03 paaiškinime pareiškėja nurodė, kad sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, iš dalies yra aprašytos Ataskaitos 1.6 p. (I t., b. l. 145–146). Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėja pripažįsta, jog atskirai sąlygos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos turto vertinimui, aptartos nebuvo. Pareiškėjos nurodytas Ataskaitos 1.6 p. pavadintas „Vertintojo atsakomybės ribos“ ir jame nurodoma, kokią turto būklę vertino, kuo remdamasi ir kokiomis prielaidomis vadovaudamasi atliko turto vertinimą. Taip pat patvirtinamas vertintojos nepriklausomumas ir bešališkumas, pateiktos išvados pagrįstumas, apibrėžiamos vertintojos atsakomybės ribos dėl atlikto vertinimo. Išnagrinėjęs Ataskaitos 1.6 p., teismas daro išvadą, kad Garbės teismas pagrįstai nusprendė, jog šiame punkte nurodyti teiginiai negali būti vertinami kaip sąlygos ir aplinkybės, turinčios įtakos turto vertinimui.
Teismo nuomone, siekiant, kad nustatyta turto vertė būtų kiek įmanoma labiau pagrįsta, turi būti įvertintos visos turto vertės nustatymui įtakos turinčios sąlygos, t. y. vertinamo objekto vieta geografiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu ir kitais aspektais. Ataskaitoje nenurodžius, kokios, turto vertintojo nuomone, sąlygos ir aplinkybės turi įtakos turto vertei, arba nepažymėjus, kad turto vertintojas tokių aplinkybių apskritai nevertino, negali būti patikrintas nustatytos turto vertės pagrįstumas. Pareiškėjos teiginiai, kad jos nustatyta turto vertė nėra nuginčyta, nepaneigia teismo nurodytų motyvų, nes, pagal Vertinimo įstatymo nuostatas, Tarnyba ir Garbės teismas vertina tik ataskaitos turinio ir formos atitiktį Vertinimo įstatymo, Metodikos ir kitų teisės aktų reikalavimams, o ginčai dėl turto vertės sprendžiami teisme.
Pareiškėjos parengta Ataskaita pripažinta neatitinkanti Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 62.3., 62.4., 83.4. ir 83.5. p. reikalavimų. Pagal Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p., turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus (13 p.). Metodikoje nustatyta, kad, nustatydamas turto rinkos vertę lyginamuoju metodu, turto vertintojas ataskaitoje turi nurodyti: laiko, vietos, kitų sąlygų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes (62.3. p.) ir taikytas formules, atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus (62.4. p.). Pagal Metodikos nuostatas, nustatydamas turto rinkos vertę pajamų metodu, turto vertintojas ataskaitoje nurodo: pajamų bazės pasirinkimo ir pataisų (jeigu jos atliekamos) būtinumo pagrindimo aplinkybes (83.4. p.) ir taikytas formules, atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus (83.5. p.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo objekto rinkos vertei nustatyti pareiškėja taikė du metodus, t. y. lyginamąjį ir pajamų. Turto vertės nustatymas lyginamuoju metu pateiktas Ataskaitos 4.1. p. (psl. 12–17), o pajamų metodu – 4.2. p. (psl. 18–21). Pažymėtina, kad, nors Ataskaitoje yra nurodyti taikytų pataisos koeficientų dydžiai, t. y. lentelėse Nr. 2 ir 4, tačiau nėra pateikti skaičiavimai, leidžiantys nustatyti, kaip nurodyti pataisos koeficientai buvo apskaičiuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos paaiškinimai dėl nustatyto pažeidimo yra nenuoseklūs. Tarnybai pateiktame 2012-09-03 paaiškinime pareiškėja teigė, kad Ataskaitoje turto vertės apskaičiavimo lyginamuoju metodu formulė nėra įrašyta, o skaičiavimai pateikti lentelėse Nr. 2 ir 4 (I t., b. l. 145–146). Garbės teisme vykusio posėdžio metu pareiškėja teigė, kad vertinimą atliko 2012-05-18, t. y. netrukus po to, kai įsigaliojo nauja Vertinimo įstatymo redakcija. Dėl turto vertinimo ji tarėsi su kitais turto vertintojais ir pastarieji nurodė, kad Ataskaitoje skaičiavimų pagrindimo pateikti nereikia. Taip pat pripažino, kad pataisos koeficientų skaičiavimai Ataskaitoje nebuvo pateikti, tačiau jie buvo parodyti užsakovo direktoriui (I t., b. l. 158–160). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismui buvo pateiktas ir prie bylos pridėtas pareiškėjos pasirašytas dokumentas, be datos (II t., b. l. 12–13), kuris, pareiškėjos teigimu, yra užsakovui pateiktos Ataskaitos priedas ir jame pateiktas pataisos koeficientų skaičiavimas. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Iš Ataskaitos turinio matyti, kad tokio dokumento prie Ataskaitos priedų nėra, nes ataskaitos priedus sudaro: techninė užduotis, vietovės planas, nuotraukos bei pateiktų dokumentų ir registro pažymėjimo kopijos. Visi šie priedai yra teismui pateikti. Pažymėtina, kad teismui pateiktas dokumentas nebuvo pateiktas kartu su pareiškėjos 2012-09-03 paaiškinimu, taip pat Garbės teismui, nagrinėjant pareiškėjos drausmės bylą. Bylos nagrinėjimo metu, pareiškėja pati patvirtino, kad taikytų pataisos koeficientų skaičiavimai Ataskaitoje nėra nurodyti, bet buvo parodyti užsakovo direktoriui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjos argumentus, jog pateiktas dokumentas yra Ataskaitos priedas. Ataskaita neatitinka, Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 62.3. ir 62.4. p. reikalavimų, nes joje nėra pateiktos taikytų pataisos koeficientų pagrindimo aplinkybės, taip pat nurodytų koeficientų skaičiavimai, t. y. taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos. Teismas pažymi, kad tik nustačius, ar taikyti pataisos koeficientai buvo apskaičiuoti teisingai, gali būti nustatyta, ar turto vertė lyginamuoju metodu buvo apskaičiuota teisingai. Pareiškėjos argumentai, kad Ataskaitoje yra pateiktas nustatytos turto rinkos vertės skaičiavimas yra atmestini kaip nepagrįsti, nes tokie skaičiavimai (taikytos formulės ir skaičiavimų sekos) nėra pateikti.
Taikytų formulių ir skaičiavimų sekos nėra nurodytos ir toje Ataskaitos dalyje, kurioje turtas buvo vertinamas pajamų metodu. Iš Ataskaitoje pateiktų duomenų, negali būti nustatyta, kuo remiantis pareiškėja nustatė, kad vertinamas turtas gali būti išnuomotas už 5 Lt/kv. m, taip pat kaip buvo apskaičiuotas 4,50 proc. turto vertės pasikeitimas.
Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas konstatuoja, kad parengta Ataskaita neatitinka ir Metodikos 83.4. ir 83.5. p. reikalavimų, todėl pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p.
Pagal Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 14 p., vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo. Garbės teismas ginčijamame sprendime pripažino, kad pareiškėja nenurodė, kad turto vertinimas atliekamas dėl to, jog yra kilęs teisminis ginčas. Įvertinęs Ataskaitą, teismas su šiomis Garbės teismo išvadomis nesutinka. Pažymėtina, kad Ataskaitos pirmame, antrame ir ketvirtame puslapiuose yra aiškiai nurodyta, kad turto vertinimo tikslas – nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymas teisminiam ginčui, kai to pageidauja užsakovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Ataskaita atitinka Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 14 p., todėl pareiškėja nepagrįstai pripažinta jį pažeidusi.
Teismas taip pat pažymi, kad skiriant L. D. drausminę nuobaudą, buvo atsižvelgta ir į tai, kad jos atliktas investicijų į turtą vertės apskaičiavimas, pagal Vertinimo įstatymą, negali būti vertinimo objektu ir į turto vertinimo ataskaitą neturėjo būti įrašytas. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija, kad investicijų turto vertės apskaičiavimo pati neatliko, o tam naudojo užsakovo pateiktas buhalterines pažymas. Atsižvelgdamas į tai, kad Garbės teismas konstatavo, jog pareiškėja, leisdama manyti, kad šiai vertei apskaičiuoti panaudojo savo profesines žinias, pažeidė finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintame Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekse nustatytus sąžiningumo ir profesionalumo reikalavimus. Byloje ginčas dėl to, kad investicijų į turtą vertės skaičiavimas nėra vertinimo objektas, nėra keliamas, todėl teismas pareiškėjos atstovo nurodytų aplinkybių, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje kito eksperto atlikti investicijų turto vertės skaičiavimai nesiskyrė nuo pareiškėjos skaičiavimų, nevertina. Teismas mano, kad įtakos nustatytoms aplinkybėms neturi ir tai, kad investicijų į turtą vertė buvo paskaičiuota prašant užsakovui. Pažymėtina, kad pareiškėja, kaip turto vertintoja, turi laikytis profesinio atidumo ir apdairumo reikalavimų, o atlikdama turto vertinimą bei parengdama vertinimo ataskaitą, griežtai vadovautis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis. Užsakovo prašymas atlikti investicijų į turto vertę skaičiavimus, galėjo būti atliktas kitu būdu, t. y. neįrašant duomenų, kurie negali būti vertinimo objektu, į Ataskaitą.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja L. D., atlikdama ginčijamo objekto turto vertinimą, nesilaikė Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 5, 10 ir 13 p. nuostatų, o Ataskaitoje pateikdama investicijų į turtą vertę pažeidė sąžiningumo ir profesionalumo reikalavimus, todėl Garbės teismas turėjo pagrindą spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo.
Ginčijamu Garbės teismo sprendimu pareiškėjai buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas. Pareiškėja iš dalies pripažįsta padarytus pažeidimus, tačiau mano, kad paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga.
Pagal finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 3.5. p., Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų pažeidimų mastui ir pasekmėms. Pažymėtina, kad, skirtingai nei teigia pareiškėja, griežčiausia drausminė nuobauda jai buvo paskirta įvertinus tai, kad Ataskaitoje nėra nurodyta esminė informacija – turto vertės nustatymo pagrindimas. Kitus nustatytus Ataskaitos trūkumus, Garbės teismas vertino kaip papildomus. Pažymėtina, kad visi nustatyti pažeidimai turi būti vertinami kaip visuma, ir drausminei nuobaudai skirti įtakos neturi, kad tam tikri atskiri pažeidimai gali būti laikomi mažareikšmiais. Parinkdamas pareiškėjai drausminę nuobaudą, Garbės teismas atsižvelgė ir į tai, kad už turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus VšĮ Audito, apskaitos ir turto vertinimu instituto direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. B1-69 buvo panaikintas pareiškėjai išduotas vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjai 2011-10-06 buvo išduotas Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000611 ir 2011-03-31 Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A001829, sudaro pagrindą pripažinti, kad nurodytas įsakymas teismine tvarka nebuvo nuginčytas. Teismo nuomone, pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, individualizuota tinkamai. Šių išvadų nepaneigia ir teismo nustatytos aplinkybės, kad Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 14 p. nuostatų pareiškėja nepažeidė. Teismas neginčytinai nustatė, kad, atlikdama turto vertinimą, pareiškėja Ataskaitoje nenurodė nustatytos vertės pagrindimo, t. y. apskaičiuotos turto vertės ir taikytų pataisos koeficientų skaičiavimų, o tai yra esminis Ataskaitos trūkumas, neleidžiantis patikrinti, ar turto vertė apskaičiuota teisingai.
Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad, nustačius Ataskaitos netikslumus, turėjo būti sudaryta galimybė ją pataisyti, o ne skirti drausminę nuobaudą. Pagal Metodikos 50 p. nuostatas, vertintojui suteikta galimybė patikslinti vertinimo ataskaitoje esančias klaidas ar netikslumus, tačiau taip pat nustatyta, kad klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Vertinimo įstatymo ir Metodikos reikalavimams. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neturėjo teisės tikslinti Ataskaitos, o Garbės teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Garbės teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – 2011-10-06 išduoto Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000611 ir 2011-03-31 išduoto Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A001829 galiojimo panaikinimas – yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo tenkinti L. D. skundą nėra ir jis atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos L. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.