Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Umbrasienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, ūkininkaujantis, teistas, bet teistumas išnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. 2016 m. liepos 4 d., apie 10 val., tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu du kartus kumščiu sudavė nepilnamečiui sūnui Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinįjį šoną ir vieną kartą į dešinįjį petį, tuo nukentėjusiajam Ž. V. sukeldamas fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Nors P. V. 2016-07-07 apklaustas įtariamuoju savo kaltės nepripažino, tačiau 2016-11-18 apklaustas papildomai, savo parodymus pakeitė ir kaltu prisipažino visiškai bei paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventine V. P. ir vaikais Ž. V., V. V., M. V., L. P.. 2016-07-04, laikotarpiu nuo 10 val. iki 11 val. būnant namuose, tarp jo ir sūnaus Ž. V. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jo paprašė važiuoti į kaimą ir padėti dirbti ūkio darbus, o jis atsisakė ir toliau savo kambaryje žaidė kompiuterinius žaidimus. Sūnui pasakė, kad jis gali būti namuose, tačiau paims kompiuterį. Tuomet Ž. paėmė ant stalo buvusias žirkles žadėdamas padurti, į tai sūnui atsakė „kaip nori“. Ž. žirkles padėjo ant stalo. Dėl to neišsigando, nemanė, kad sūnus taip galėtų pasielgti, tiesiog taip norėjo jį pagąsdinti. Paėmęs iš jo kompiuterį jį padavė dukrai V., bet Ž. jam neleido išeiti iš kambario, uždarė kambario duris ir užstūmė jas rašomuoju stalu, jis buvo agresyviai nusiteikęs. Kai Ž. uždarė duris, nesusitvardęs įstūmė jį į kambario kampą ir kumščiu du kartus sudavė jam į šoną ir vieną kartą į petį. Tiesiog tuo metu sūnus išvedė iš kantrybės, nes jo neklausė, atsikalbinėjo. Po suduotų smūgių atstūmė nuo durų rašomąjį stalą ir atidarinėjo duris, kad išeiti iš kambario ir jomis truputį prispaudė prie sienos stovėjusį sūnų. Tą dieną buvo blaivus, namuose šio konflikto metu buvo tik vaikai M. ir V.. Dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailėjosi, padarytą žalą Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui atlygino (b. l. 80-83).

Iš 2016-11-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotonuotraukomis matyti, jog P. V. patvirtino savo vėlesnius parodymus apie trijų smūgių sudavimą sūnui (b. l. 85-89).

Nukentėjusysis Ž. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016 m. liepos 4 d. apie 10 val. jam žaidžiant kompiuterinius žaidimus tėtis liepė važiuoti į kaimą, o jis tėčiui pasakė, kad ten važiuos kitą dieną. Tėtis dėl to supyko ir norėjo paimti kompiuterį, bet jis neleido ir tėtis jį pastūmė bei paėmė jo kompiuterį. Stumdamas fizinio skausmo nesukėlė. Kai tėtis buvo beišeinantis iš kambario, jis jam neleido išeiti dėl to kompiuterio. Tuomet tėtis įstūmė jį į kambario kampą ir sudavė du kartus kumščiu į dešinįjį šoną ir vieną kartą į petį. Jis pajuto skausmą. Išeidamas tėtis dar jį prispaudė durimis, tačiau jam neskaudėjo. Dėl šių veiksmų išsikvietė policijos pareigūnus, nes tai buvo ne pirmas kartas kai tėtis jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir anksčiau dėl jo smurtavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet kitų šeimos narių atžvilgiu jis nesmurtauja. Tą dieną, kai tėtis sudavė smūgius, buvo blaivus. 2016-07-05 kreipėsi į Molėtų r. PSPC, kad medikai užfiksuotų padarytus sužalojimus. Civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nepareiškė, bet norėjo, kad tėtis atsakytų už savo elgesį įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 21-22).

Liudytoja V. V., gim. (duomenys neskelbtini), apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-07-04 apie 10 ar 11 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp tėčio ir brolio Ž. kilo žodinis konfliktas dėl Ž. nenoro važiuoti į kaimą. Tėtis tą dieną buvo blaivus, jis norėjo paimti iš brolio kompiuterį, kuriuo jis žaidė, o brolis nenorėdamas jo atiduoti pasiėmė ant stalo buvusias žirkles ir tėčiui pasakė, kad padurs, tačiau tėtis neišsigando ir Ž. padėjo žirkles. Po to tėtis ir Ž. kambaryje stumdėsi, bandydami atimti vienas iš kito kompiuterį. Jai būnant koridoriuje, Ž., kad tėtis neišeitų iš kambario, užrėmė duris ir jo neišleido, taip užsidarę jie buvo apie 5 minutes ir kas vyko už durų ji nematė, taigi ir broliui Ž. tėčio suduotų smūgių. Tėtis nei jos, nei brolio M. neskriaudžia ir nemuša, bet dažnai pykstasi su Ž. dėl kompiuterio, kai tėtis bando jį paimti, jie apsistumdo. Tą dieną Ž. nesiskundė, kad jam kažką skauda, sužalojimų pas jį nematė (b. l. 26-27).

Liudytoja apklausta V. D., Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė parodė, 2016-07-05, apie 11 val. gavo pranešimą apie 2016-07-04 namuose sumuštą nepilnametį Ž. V.. Po pietų ji nuvažiavo pas Ž. į namus ir su juo nuvyko į Molėtų r. PSPC apžiūrai. Laukiant gydytojo priėmimo Ž. jai papasakojo, kad 2016-07-04 apie 10 val. tarp jo ir tėvo P. V. kilo konfliktas dėl kompiuterio ir tėvas kumščiu jam trenkė tris kartus į dešinįjį šoną. Po apžiūros gydytojas nustatė krūtinės ląstos sumušimą. Pasiūlė Ž. apsigyventi globos namuose, tačiau jis atsisakė (b. l. 33-35).

2016-08-11 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2419/16(01) nurodyta, jog objektyvių sužalojimo požymių Ž. V. nenustatyta, todėl nėra ir pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Jam nustatyta dešinės pusės krūtinės ląstos sumušimo diagnozė (gydymo įstaigoje apžiūrėjusio gydytojo) nepagrįsta (b. l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, daroma išvada, kad P. V. kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta visiškai ir ši veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę už padarytą nesunkų nusikaltimą atsižvelgtina į minėtas bei kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

P. V. administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2015-08-21 už to pačio nepilnamečio sūnaus Ž. pasirodymą esant neblaiviam viešoje vietoje-namo laiptinėje (b. 1. 65-70).

Už padarytą nusikalstamą veiką jam prokurorės pasiūlyta teismo baudžiamuoju įsakymu skirti 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę sumažinant vienu trečdaliu, vadovaujantis LR BK 64¹ str. Kaltinamasis su pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme sutiko (b. l. 97-100).

Teismas, atsižvelgdamas į veikos pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, kad prokurorės pasiūlyta bausmė yra tinkama.

Į bausmės laiką LR BK 66 str. pagrindu jam įskaitytinas laikinasis sulaikymas nuo 2016-07-07 iki 2016-07-09, t. y. dvi paros, kurios prilygsta keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo Ž. V., nesiartinti prie jo arčiau nei 100 metrų, nebendrauti su juo ir neieškoti su juo ryšių, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir skirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę P. V. paskirti laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ir per šešis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtą bausmę P. V. įskaityti sulaikyme išbūtas dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.

P. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo Ž. V., nesiartinti prie jo arčiau nei 100 metrų, nebendrauti su juo ir neieškoti su juo ryšių, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti P. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Molėtų rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.