Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-04-06 · Administracinė byla Nr. I3-304-331/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-06
Bylos Nr.
I3-304-331/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00108-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ,,Airtora"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA
Suinteresuotas asmuo
UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“
Administracinė byla Nr. eI3-304-331/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00108-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 11; 14.4.3; 14.10; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant atsakovo atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui, suinteresuoti asmenys VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl sprendimo panakinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 384 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. spalio 17 d. patikrinimo aktą Nr. K-219 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl pareiškėjai priskaičiuoto 3 288 Eur mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį 2013-2015 metais.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Departamento 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 384 dėl patikrinimo akto Nr. K-219 tvirtinimo.

2.1. Paaiškina, kad nesutinka su Departamento Sprendimu, jis turi būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, Departamentams priskirta mokesčio už aplinkos teršimą administravimo funkcija pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose regionų aplinkos apsaugos departamentai yra laikomi viešojo administravimo subjektais. Veikdami nurodytos kompetencijos srityje, regionų aplinkos apsaugos departamentai yra saistomi bendrųjų teisės ir gero administravimo, apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų. Viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

2.2. Mano, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Taigi, pareiškėjai tinkamai ir laiku vykdžiusiai pareigas neturi ir negali kilti iš to neigiamos pasekmės, pareiga sumokėti mokestį. Dėl to, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai Organizacijos išduoti patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos - Pareiškėjos sutarties kontrahento - neteisėtų veiksmų ar kaltės.

2.3. Pažymi, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus RAAD raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 buvo informuota, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti Patvirtinimai, taip pat pareiškėjos buvo prašyta iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir susimokėti Mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konkrečiu atveju yra išaiškinęs, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl tiek Sprendime, tiek ir Patikrinimo akte daromos nepagrįstos ir neteisėtos išvados. Pareiškėja pagrįstai netikslino deklaracijos ir nemokėjo mokesčio, nes pareiškėjos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, atitinkamai ir šiuo metu nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Todėl, pareiškėjai patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 ir 2014 m. ir sumokėjus mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Vilniaus RAAD priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, pareiškėja nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 ir 2014 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Taigi, ir dėl šios priežasties akivaizdu, kad teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja situacija, kai pareiškėja Sprendimo pagrindu verčiama sumokėti mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdžiusi, o Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas ir jį sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme (sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas).

2.9. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti, panaikinti ginčijamą sprendimą skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Departamento atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu pareiškėja 2013-2015 m. neįvykdė (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduoties (54 proc.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1 -370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (galiojanti redakcija nuo 2018 m. balandžio 4 d.) 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma - 3 288 Eur.

3.1. Teigia, kad po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. spalio 17 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. K-219 ir įteiktas pareiškėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 str. 1 d. per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos Įmonė pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su 2018 m. spalio 17 d. patikrinimo akto Nr. K-219 išvadomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus. Todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 str., 2018 m. spalio 17 d. patikrinimo aktas Nr. K- 219 ir mokestinė prievolė už 2013-2015 m. laikotarpius sumoje 3 288 Eur patvirtinti 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Nr. 384.

3.2. Pažymėjo, kad mokestinė prievolė - pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjai. Mokestinės prievolės dydis negali apspręsti teisinio santykio pobūdžio. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Organizacijos išrašyti patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas pareiškėjai buvo pripažinti negaliojančiais remiantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359, 55 punktu, kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Taigi, patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo.

3.3. Atsakovas papildomuose paaiškinimuose teigia, kad vadovaujantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927- 525/2022, Departamentas atliko perskaičiavimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkytų pakuočių kiekių ir Išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 384 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį“, nustatė, kad už 2013 m. mokestinį laikotarpį paliekama galioti 3,1592 proc. naikinamo pakuočių atliekų kiekio dalis (0,022 t). Už likusią nesutvarkytą pakuotės atliekų kiekio dalį (0,669 t) perskaičiuotas mokėtinas mokestis – 1 330 eurų suma (buvo paskaičiuota 1385 Eur.). Taip pat pareiškėja 2014 m. įvykdė Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo užduotis (54 proc.), todėl už 2014 m. mokestinį laikotarpį jai taikoma mokesčio lengvata ir mokėti mokesčio nereikia (buvo paskaičiuota 1 339 Eur.). Pareiškėjai už 2015 m. patvirtinimai visam pakuotės atliekų kiekiui (0,283 t) panaikinti pagrįstai, todėl už šį kiekį mokėtinas mokestis išlieka toks pat - 564 eurai. Tokiu būdu, pareiškėjai ginčo sprendimu patvirtinta bendra 3 288 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma perskaičiuotina į mokėtiną 1 894 Eur mokesčio už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius sumą. Informacija apie atliktus perskaičiavimus pateikiama išvadoje.

3.6. . Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė skundą atmesti atsiliepime ir paaiškinimuose išdėstytais argumentais.

4. Suinteresuoti asemnys VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimo, paaiškinimų nepateikė, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Departamento 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 384, kuriuo patvirtintas patvirtintas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. spalio 17 d. patikrinimo aktą Nr. K-219 dėl pareiškėjai priskaičiuoto 3 288 Eur mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį 2013-2015 metais, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinus VšĮ „.Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, pareiškėja nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už atskirus 2013 m. - 2015 m. mokestinius laikotarpius, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už i vidaus rinką išleista apmokestinamosios pakuotės kiekį, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atlieku tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršima Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. Įsakymo Nr. D1-370/1K-230 ..Dėl mokesčio už aplinkos teršima apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, apskaičiuota už 2013 m. - 2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio 3 288 Eur už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį.

6.1. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nes nustatė, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai priskaičiuotas 3 288 Eur mokestis už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį dėl to, kad pareiškėja iki 2018 m. rugsėjo 7 d. neįvertino Sprendimu panaikintų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų valstybinei mokesčių inspekcijai ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m. - 2015 m. mokestinius laikotarpius, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, patikrinimo metu apskaičiuota už 2013 m. - 2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį.

6.2. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Taip pat pakeitė atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio. Likusią atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį palikti nepakeistą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022).

7. Pareiškėja už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013-2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėja 2013-2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (toliau – ir Patvirtinimai), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.

8. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinus VšĮ „.Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, pareiškėja nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už atskirus 2013 m. - 2015 m. mokestinius laikotarpius, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už i vidaus rinką išleista apmokestinamosios pakuotės kiekį, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atlieku tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršima Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. Įsakymo Nr. D1-370/1K-230 ..Dėl mokesčio už aplinkos teršima apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, apskaičiuota už 2013 m. - 2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio 3 288 Eur už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys. Pareiškėjos patikrinimo metu pateikti 2013 m. - 2015 m. laikotarpiu į vidaus rinka išleisti apmokestinamosios metalinės pakuotės apskaitos duomenys sutampa su duomenimis pateiktais deklaracijose. Pagal 2 lentelėje pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė 2013 m. - 2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinės pakuotės atlieku sutvarkymo užduoties, todėl pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo i statymo 7 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (galiojanti redakcija) 7 punkto nuostatas patikrinimo metu pagrįstai apskaičiuota privaloma 3 288 Eur suma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį.

9. Teismas pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Mokesčių administravimo įstatymo 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

10. LVAT savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, MAĮ 168 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti (pvz., žr. 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009; 2012 m. liepos 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-2226/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-374-442/2018; kt.).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. spalio 17 d. ir pareiškėjo mokestinę prievolę už 2013-2015 metų laikotarpį (3 288 Eur) patvirtino ginčo Sprendimu. Taigi, Departamentas 2018 metais pareiškėjai apskaičiavo mokestį ir už 2013-2015 metus, nes pagal MAĮ 168 straipsnio 1 dalį 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjai mokestis už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį apskaičiuotas už 2013-2015 metus.

12. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojęs šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti Patvirtinimai.

13. Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>.

14. Tačiau, LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022) panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, dalyje dėl VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyto 0,283 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2015 metus Nr. 1514VI0008-5513- 6847, kurį VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą, o tai reiškia, kad VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas 0,283 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1514VI0008-5513-6847 už 2015 metus, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, panaikintas pagrįstai ir teisėtai. Taip pat šia nutartimi LVAT panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, dalyje dėl VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyto 0,670 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513-6847, nes šis dokumentas buvo išrašytas sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1414VI0001- 2948-5513 pagrindu (kurį išrašė UAB „Sauduva“), o ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduoto ir negaliojančiu pripažinto dokumento Nr. 1414VI0001-4994-5513 pagrindu, todėl buvo panaikintas nepagrįstai. Be to, LVAT panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinime, kurį VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ 2013 m. lapkričio 23 d. išduoto įrodančio dokumento Nr. 13I4VI0014- 4994-5513 pagrindu.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo. Be to, LVAT šioje nutartyje pripažino, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

17. LVAT panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus) (ABTĮ 56 str. 5 d.).

18. Departamentas, vadovaujantis šiuo LVAT sprendimu, atliko perskaičiavimus dėl pareiškėjos sutvarkytų pakuočių kiekių ir Išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 384 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgęs į LVAT nutartį“, nustatė, kad už 2013 m. mokestinį laikotarpį paliekama galioti 3,1592 proc. naikinamo pakuočių atliekų kiekio dalis (0,022 t). Už likusią nesutvarkytą pakuotės atliekų kiekio dalį (0,669 t) perskaičiuotas mokėtinas mokestis – 1 330 eurų suma (buvo paskaičiuota 1385 Eur.). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2014 m. įvykdė Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo užduotis (54 proc.), todėl už 2014 m. mokestinį laikotarpį jai taikoma mokesčio lengvata ir mokėti mokesčio nereikia (buvo paskaičiuota 1 339 Eur.). Pareiškėjai už 2015 m. patvirtinimai visam pakuotės atliekų kiekiui (0,283 t) panaikinti pagrįstai, todėl už šį kiekį mokėtinas mokestis išlieka toks pat - 564 eurai. Vadinasi, pareiškėjai ginčo sprendimu patvirtinta bendra 3 288 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma keistina į mokėtiną 1 894 Eur mokesčio už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius sumą.

19. Pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013-2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjo priduotos 2013-2015 metais metalinės pakuotės.

20. Be to, pareiškėja ir skunde nebuvo nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad jis VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ perdavė metalines pakuotes ir jam buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata.

22. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjui 3 288 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės suma keistina, t. y. pareiškėja turi sumokėti 1 894 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės.

23. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 384 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, t. y. vietoj nurodytos sumokėti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 3 288 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą, nurodyti sumokėti 1 894 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasIndrė Žvaigždinienė