- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 1Sk-428
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2002-04-26 nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 104 straipsnį laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų.
Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009-10-02 nutartimi atmetė Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis A. P. prašo tenkinti Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad yra atlikęs didelę dalį paskirtos bausmės, nuobauda buvo paskirta prieš septynerius metus, palaiko ryšį su sūnumi, turi 17 paskatinimų, tai rodo, kad jis linkęs taisytis.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį. Pataisos įstaigos charakterizuojamas teigiamai, nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus per visą bausmės atlikimo laikotarpį pažeidė 1 kartą, dėl to baustas drausmine tvarka, 17 kartų skatintas.
Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę. Taip pat, vertino nusikaltimo už kurį atlieka bausmę pavojingumą ir pobūdį, įvertino neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismas, priimdamas nutartį, įvertino ir atsižvelgė ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes t.y. kad jis anksčiau teistas 5 kartus. Teismas nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog išleistas iš įkalinimo įstaigos planuoja vykti į nakvynės namus rodo, kad jo socialiniai ryšiai silpni. Teismas nutartyje pasisakė, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis asmens nubaudimas, teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą nustatė, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir teisingos.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, teismas sprendžia įvertinęs ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes t.y. jo elgesį ankstesnėse panašiose situacijoje, tame tarpe ir ankstesnius teistumus. Apylinkės teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai šias aplinkybes įvertino ir atsižvelgė ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. A. P. atlieka bausmę už tyčinio labai sunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymą. Anksčiau teistas penkis kartus. Be to, iš ankstesnių teismo nuosprendžių matyti, kad A. P. teismas jau buvo parodęs pasitikėjimą juo, t.y. jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, tačiau teismo lūkesčių nepateisino ir savo nusikalstamu elgesiu parodė, kad yra pavojingas visuomenei ir jos saugomiems teisiniams gėriams. Teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai vertino ankstesnius nuteistojo teistumus. Jie neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir į juos teismas atsižvelgė. Be to, sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį. A. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę, likusi bausmės dalis dar gana didelė. Šią aplinkybę teismas vertino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino likusią neatliktą bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Taip pat, pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeistas teisingumo principas. Konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, pataisos namų teikimas dėl A. P. lygtinio paleidimo išnagrinėtas tinkamai ir atmestas pagrįstai. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 nutartį.
Nutartis neskundžiama.