- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1810-173/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. S., S. T.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Vilija Gražulytė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir S. T. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-297/2013 pagal ieškovų V. S. ir S. T. ieškinį atsakovei A. S. dėl nuosavybės dalies nustatymo bendrame turte, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų gyvenamojo namo statybos bendrija „Švyturys”, D. S., A. S., ir atsakovės A. S. priešieškinį ieškovams V. S. ir S. T. dėl turto dalies nustatymo bendrame turte ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. S., S. T. patikslintu ieškiniu atsakovei A. S., dėl nuosavybės dalių nustatymo bendrame turte, trečiasis asmuo GNSB „Švyturys“, prašė: 1) nustatyti E. S. nuosavybės dalį bendrame turte, priteisiant jam ½ dalį santuokoje įgyto pajaus 16619,9 Lt sumoje, bei ½ dalį santuokoje įgyto pajaus suteiktų turtinių teisių ir pareigų į butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad A. S. ir E. S. atliko pagerinimus į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis; 3) priteisti iš bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 51-56).
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų tėvas E. S.. Ieškovai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Teigia, kad į paveldimo turto sąrašą turi būti įtrauktas ir pajus gyvenamojo namo statybos bendrijoje „Švyturys“ (toliau – GNSB „Švyturys“) bei pajaus suteikta turtinė teisė su pareigomis į nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovų ir atsakovės kilo ginčas dėl paveldimo turto apimties.
Ieškovai yra E. S. vaikai, gimę jo pirmoje santuokoje su M. S., ši santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). E. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakove A. S., oficialiai santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). E. S. ir po santuokos nutraukimo toliau gyveno su šeima. Atsakovė ir E. S., gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) įstojo į GNSB „Švyturys“, po ko jiems buvo suteikta turtinė teisė su pareigomis į trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas - (duomenys neskelbtini). Tiek santuokos metu, tiek nutraukus santuoką buvo mokami pajiniai įnašai. Po ieškovo mirties atsakovė kreditą ir palūkanas mokėjo atsakovė. Šiuo metu ginčo butas įregistruotas kaip GNSB „Švyturys“ nuosavybė, nes yra nesumokėta 1 Lt kredito. Visiškai išmokėjus kreditą (pajų), būtų pagrindas ginčo butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes teisė į šį turtą atsirado santuokos metu ir po santuokos nutraukimo šis turtas nebuvo padalintas, E. S. neatsisakė savo teisių ir pareigų, susijusių su ginčo butu, jis nuolatos gerino turtą, jį remontuodamas, tvarkydamas, prižiūrėdamas, tuo būdu savo darbu dalyvavo su atsakove jungtinėje veikloje. Kad tinkamai įgyvendinti ieškovų kaip E. S. įpėdinių teises, būtina padalinti E. S. ir atsakovei A. S. bendrąja jungtine nuosavybės teise priskirtiną bei po santuokos nutraukimo pagerintą turtą, pajų bei pajaus suteikiamas turtines teises su pareigomis į ginčo butą.
Šalies argumentai
Atsakovė A. S. pateikė patikslintą priešieškinį dėl turto dalies nustatymo bendrame turte ir turto padalinimo (t.3, b.l.61-65), kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad E. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto, įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakove A. S. GNSB „Švyturys”, dalį sudaro 3615,00 Lt pajiniai įnašai; 2) priteisti atsakovei A. S. 3615,00 Lt E. S. pajinius įnašus, esančius GNSB „Švyturys”, įpareigojant ją per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis išmokėti ieškovams 6666,00 Lt piniginę kompensaciją (t. 3, b. l. 59-63).
Nurodė, kad atsakovės ir E. S. santuokos nutraukimas nebuvo fiktyvus. Pajinius įnašus atsakovė mokėjo viena, kreditą grąžino iš asmeninių lėšų. Sutinka, kad E. S. dalį bendrame turte sudaro pusė santuokos metu sumokėtų pajinių įnašų. Nurodė, kad nėra galimybės padalinti turto natūra, nes buvusio sutuoktinio turto dalis labai maža, tarp atsakovės ir kitų paveldėtojų vyksta ginčai.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu (t.5, b.l. 120-132) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad E. S., mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti pajinių įnašų dalis, esanti GNSB „Švyturys“, sudaro 9 356,28 Lt. Mirusiojo E. S. 9 356,28 Lt pajinius įnašus, esančius GNSB „Švyturys“, priteisė atsakovei A. S., įpareigojo A. S. išmokėti ieškovams V. S. ir S. T. kompensaciją po 9 456,25 Lt kiekvienam ieškovui.
Iš ieškovo V. S. atsakovės A. S. naudai priteisė 347,98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės S. T. atsakovės A. S. naudai priteisė 347,98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovų V. S. ir S. T. priteisė po 139,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno. Iš atsakovės A. S. valstybei priteisė 123,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų V. S. ir S. T. tėvas E. S. (t. 1, b. l. 8, 9-13). E. S. nebuvo sudaręs testamento. Ieškovai yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Be ieškovų, įpėdiniais pagal įstatymą yra ir jo vaikai tretieji asmenys D. S. ir A. S., gimę E. S. antroje santuokoje su atsakove A. S. (t. 2, b. l. 13). Atsakovė ir E. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) atsakovė kartu su šeima įstojo į laisvą vietą GNSB „Švyturys“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (ginčo butas), statytis (t. 1, b. l. 26-28). Ginčo buto statybos (įsigijimo) kaina (duomenys neskelbtini) buvo 54490,53 Lt (t. 1, b. l. 29). Atsakovė (duomenys neskelbtini) m. vasario mėn. sumokėjo pirmą įnašą – 7017,29 Lt ir įgijo pareigą už ginčo butą sumokėti likusį kreditą – 47 473,24 Lt (t. 1, b. l. 29, t. 3, b. l. 68). (duomenys neskelbtini) metais atsakovė sumokėjo 212,68 Lt (t. 1, b. l. 29). (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovės ir E. S. santuoka nutraukta, (duomenys neskelbtini) įregistruota jų ištuoka (t. 1, b. l. 19, 21). Po santuokos nutraukimo iki E. S. mirties už ginčo butą sumokėtas 25 760,56 Lt dydžio kreditas, tame tarpe 14 278,00 Lt suma (duomenys neskelbtini) įskaityta už valstybės išperkamą žemę (t. 3, b. l. 68-69, t. 1, b. l. 87). Po E. S. mirties atsakovė sumokėjo 21 499,00 Lt kreditą, kredito likutis-1,00 Lt (t. 3, b. l. 69). Ginčo butas nuosavybės teise priklauso GNSB „Švyturys“ (t. 1, b. l. 23).
Atsakovė ir E. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Druskininkų m. valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos „Švyturys“ narių sąrašo tvirtinimo“ (t. 1, b. l. 27-28) patvirtina, kad atsakovė A. S. su šeima buvo priimta į bendriją „Švyturys“ statytis kooperatinį butą. Atsakovės ir E. S. santuokos metu už ginčo butą sumokėta 7 229,97 Lt pajinių įmokų ((duomenys neskelbtini) m. vasario mėn. 7 017,29 Lt, (duomenys neskelbtini) m. - 212,68 Lt). Teismine tvarka nutraukus atsakovės ir E. S. santuoką, (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota jų ištuoka. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 str. nuostatas, nuo (duomenys neskelbtini) atsakovės ir E. S. santuoka laikoma pasibaigusia. Teismine tvarka nutraukiant santuoką, nebuvo sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, nes to nereikalavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas. Ginčas dėl E. S. dalies bendrame turte kilo jau galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui (toliau – CK). Vadovaujantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 d., 25 str. 1 d. nuostatomis, pirmos instancijos teismas sprendė, kad byloje sprendžiant dėl atsakovės ir E. S. santuokoje įgyto turto teisinio statuso, taikytinos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Nustatė, kad atsakovės ir E. S. santuokos metu už ginčo butą sumokėtas 7229,97 Lt pajus yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. E. S. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudarė 3615,00 Lt pajinių įnašų (7229,97 Lt : 2). Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės ir E. S. santuoka pasibaigė, teismas konstatavo, kad pasibaigė ir jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl sprendžiant dėl pajinių įmokų, sumokėtų atsakovei ir E. S. gyvenant nesusituokus, nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovė ir E. S., po jų santuokos pasibaigimo vienuolika metų gyvendami drauge ir kartu tvarkydami ūkį, bendromis jėgomis, panaudodami asmenines lėšas ir savo darbo jėgą, t. y. bendra jungtine veikla kūrė ir prižiūrėjo bei tvarkė nekilnojamąjį turtą – ginčo butą. Bendroji jungtinė veikla prasidėjo galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Atsakovė ir E. S., ilgą laiką gyvendami kartu nesusituokę, turtiniuose santykiuose siekė sukurti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems santuokoje, t.y. įgyti kartu bendrą turtą jungtinės veiklos pagrindu, todėl teismas laikė, kad pajiniai įnašai, sumokėti už ginčo butą po santuokos pasibaigimo iki E. S. mirties, yra bendroji dalinė atsakovės ir E. S. nuosavybė.
Tai, kad mokėjimai už kreditą buvo atliekami vienos atsakovės vardu ir kad lėšos buvo nurašomos nuo jos sąskaitos, nepaneigia ieškovų teiginių, kad E. S. prie bendro turto kūrimo prisidėjo savo darbu. Atsakovė buvo GNSB „Švyturys“ narė ir būtent jos vardu turėjo būti atliekamos finansinės operacijos. Vien tai, kad atsakovė ėmė asmeninį kreditą, nesudaro pagrindo teigti, jog buto gerinimas buvo atliekamas vienos atsakovės asmeninėmis lėšomis.
(duomenys neskelbtini) sudaryta ir notaro patvirtinta sutartimi, E. S. neatlygintinai perleido atsakovei teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 0,2479 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 9). Sutartis yra neatlygintinė, ji atitinka dovanojimo sutarties prigimtį (CK 6.465 str. 1 d.). Todėl teismas sprendė, kad 14 278,00 Lt pajiniai įnašai yra atsakovės asmeninės lėšos, nepriskiriamos prie bendrosios dalinės nuosavybės (CK 6.971 str.).
T.y. bendroji dalinė atsakovės ir E. S. nuosavybė yra 11482,56 Lt dydžio pajiniai įnašai.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad atsakovės ir E. S. pajinių įnašų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios ir kiekvieno jų dalis sudaro 5 741,28 Lt (11 482,56 Lt : 2). Tokiu būdu, iš viso E. S. pajiniai įnašai už ginčo butą iki jo mirties sudaro 9 356,28 Lt (3615,00 Lt + 5741,28 Lt). T.y. mirusiojo E. S. pajinių įnašų dalis, įgyta bendrosios dalinės nuosavybės teise, sudaro 9 356,28 Lt.
Teismas papildomai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti, kad atsakovė ir E. S. atliko pagerinimus į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, nes tai yra išvestinis reikalavimas.
Nustatė, kad atsakovė už butą yra sumokėjusi 54 489,53 Lt pajinių įnašų (18 712,53 Lt pajinių įnašų kartu su E. S. + 35777,00 Lt pajinių įnašų iš asmeninių lėšų), likusi kredito dalis yra 1,00 Lt (t. 3, b. l. 68-69). Nagrinėjamu atveju pajus už ginčo butą nėra visiškai išmokėtas ir ginčo butas nuosavybės teise priklauso GNSB „Švyturys“ (t. 1, b. l. 23), todėl byloje gali būti sprendžiamas tik pajinių įmokų, o ne ginčo buto padalijimo klausimas.
Teismas įvertino, kad nuo pat buto pastatymo atsakovė gyvena šiame bute, kitos gyvenamosios vietos neturi, yra kooperatyvo narė, moka už ginčo butą kreditą, po palikėjo E. S. mirties yra išmokėjusi 21 499,00 Lt kreditą iš asmeninių lėšų. Ieškovas V. S. gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovė S. T. su šeima gyvena užsienyje, tarp šalių santykiai yra konfliktiški. T.y. atsakovė yra labiau susijusi su ginčo turtu. Todėl tikslinga atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės E. S. priklausančių 9356,28 Lt pajinių įnašų dalį, priteisiant juos atsakovei ir įpareigojant sumokėti ieškovams kompensaciją už E. S. pajinių įnašų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ginčo buto įsigijimo vertė – 54490,53 Lt. E. S. pajinių įnašų dalis sudaro 9356,28 Lt, t.y. 17 % ginčo buto vertės. Remdamasis šalių pateiktomis ginčo buto vertėmis teismas sprendė, kad šiuo metu ginčo buvo vertė yra 222 500 Lt. E. S. pajinių įnašų dalis sudaro 17 % ginčo buto vertės, kas pagal nustatytą vidutinę ginčo buto rinkos vertę atitiktų 37 825,00 Lt. Į E. S. palikimą pretenduoja keturi jo vaikai, todėl E. S. turto dalis dalintina į keturias dalis, kas sudaro kiekvienam įpėdiniui po 9 456,25 Lt. Todėl E. S. turto dalis atidalintina iš bendrosios dalinės nuosavybės, ją priteisiant atsakovei ir įpareigojant atsakovę išmokėti ieškovams kompensaciją kiekvienam po 9456,26 Lt.
Atidalijus E. S. turto dalį, ieškovų reikalavimas nustatyti ½ dalį atsakovės ir E. S. santuokoje įgyto pajaus suteiktų turtinių teisių ir pareigų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas. Matyti, kad ieškovai siekia įgyti ½ nuosavybės teisės į ginčo butą. Tačiau palikimo atsiradimo laiku E. S. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo butą, todėl įpėdiniams negali pereiti daugiau turtinių teisių, nei turėjo mirusysis.
Nesant pakankamai duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dvejiems metams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu (t.6,b.l. 1-6) ieškovai V. S. ir S. T. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patikslinto ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1) Ieškovai sutinka, kad po atsakovės ir E. S. santuokos nutraukimo galėtų būti taikomos bendrosios dalinės nuosavybės teisei taikomos įstatymų normos. Tačiau ieškovai nesutinka su teismo išvada, kad 14 278 Lt pajiniai įnašai yra atsakovės asmeninės lėšos, nepriskiriamos prie bendrosios dalinės nuosavybės. Priskirdamas šią dalį buvusių sutuoktinių įdėto indėlio vieno iš sutuoktinio atliktiems indėliams ir konstatuodamas, kad tai yra jo asmeninė nuosavybė, teismas prieštarauja savo išvadoms, kad atsakovės ir E. S. pajinių įnašų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje iki E. S. mirties yra lygios.
2) Teismas neįvertino aplinkybės, kad dovanojimo sutartis, kuria atsakovei buvo perleista teisė į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą, yra pasirašyta tarp jos ir buvusio sutuoktinio, su kuriuo buvo kuriama bendroji jungtinė veikla. Todėl sandoris turėtų būti priskirtas prie bendrosios dalinės nuosavybės, kurios konkrečių dalių nustatyti neįmanoma. T.y. bendrąja jungtin veikla sukuriat bendrą dalinę nuosavybę visi buvusių sutuoktinių sumokėti pajiniai įnašai, tame tarpe ir atsakovei perleistos žemės lėšos, yra jų bendra dalinė nuosavybė.
3) Atsakovė A. S., kartu su savo šeima įstodama į kooperatyvą butui statyti kartu su savo sutuoktiniu E. S. įgijo turtinę teisę ne tik į santuokoje sumokėtus pajinius įnašus, bet ir į teisę pilnai išmokėjus pajų, įgyti teisę į nuosavybę. Todėl bendrąja jungtine nuosavybe laikytina A. S. ir E. S. teisė pilnai išmokėti šiuos pajinius įnašus. Nurodo, kad santuokos nutraukimas nepanaikina turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, teisinio statuso.
4) Ieškovai sutinka su pirmos instancijos išvada, jog po atsakovės ir E. S. santuokos nutraukimo būtų taikomos bendrosios dalinės nuosavybės teisei taikomos įstatymų normos, nes E. S. savo teisę toliau mokėti pajinius įnašus įgyvendino per bendrą jungtinę veiklą su atsakove. Tačiau pirmos instancijos teismas pasisakė tik dėl atliktų pajinių įnašų iki E. S. mirties ir nevertino jo turimų teisių paveldimumo, teigdamas, jog palikimo atsiradimo metu E. S. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo butą. Nurodo, kad E. S. turėjo teisę pilnai išmokėti pajinius įnašus. Tą jis darė sukursdamas bendrą jungtinę veiklą kartu su atsakove. E. S. mirus ši teisė perėjo įpėdiniams.
5) Teismas turėjo spręsti dėl ieškinio reikalavimo dėl pajinių įnašų atliktų po E. S. mirties. Nutraukdamas santuoką E. S. neatsisakė savo teisių bei pareigų, susijusių su turto įgijimu. Jei jis būtų gyvas, po pilno pajaus išmokėjimo jis galėtų realizuoti savo teisę į nuosavybę. E. S. mirė pilnai neišmokėjus pajaus, jo teisė pilnai išmokėti pajų, pereina jo įpėdiniams. T.y. atsakovė nusprendusi sumokėti dalį įmokų iš asmeninių lėšų, to nederindama su buvusio sutuoktinio įpėdiniais, neįgijo teisės į didesnę dalį bendrojoje nuosavybėje, bet galėtų įgyti tik teisę į kompensaciją, atitinkančią sumą, išmokėtą už kitą sutuoktinį.
6) Teismas išėjo už ieškinio ir priešieškinio reikalavimo ribų, nes šalys nebuvo pareiškusio reikalavimo dėl ginčo buto padalinimo (atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės), todėl šis klausimas neturėjo būti sprendžiamas. Reikalavimo dėl nuosavybės dalių bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei santuokinio turto padalijimo, negalima tapatinti su atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės.
7) Kol pajus nebus pilnai išmokėtas, ginčo butas nėra atsakovės ir E. S. nuosavybė, todėl teismas negalėjo ginčo buto atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl buvo reiškiamas reikalavimas dėl tik dėl teisių ir pareigų, susijusių su ginčo butu.
8) Ieškovams dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo butą, todėl teismas gali nustatyti tik mirusiojo dalį konkrečiame turte. Pasidalinti mirusiojo turtą paveldėtojai gali vadovaujantis įstatymų nuostatomis. Nuosavybės teisę į mirusiojo turtą paveldėtojai įgyja tik išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, todėl ir teisę į kompensaciją už atidalinamą daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės gali įgyti tik būdami šio daikto savininkai. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams kompensaciją iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.5, b.l. 17-23) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovai sutiko, kad atsakovės ir E. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigė sutuoktiniams nutraukus santuoką, o po santuokos nutraukimo turtas įgytas jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Tačiau teismas pripažindamas, kad rašytinės formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia, privalėjo aiškintis jos turinį. Teismas pagrįstai nustatė, kad padovanodamas teisę A. S. E. S. prarado nuosavybę į 14 278 Lt pajinių įnašų, kuriuos įnešė atsakovė, sukurdama asmeninę nuosavybę. Po teisės į nuosavybę perleidimo sandorio E. S. ir/ar jo paveldėtojai negalėjo turėti teisėtų pagrįstų lūkesčių, kad ½ dalis dovanojimu perleistų atsakovės asmeninėn nuosavybėn teisių po kiek laiko taptų daline nuosavybe. Kitu atveju, šalys aplinkybes, suteikiančias E. S. teisę į dovanoto turto dalį, būtų aptarę ir dėl jų pasisakę sudarydamos teisių perleidimo sutartį. Teisių perleidimo sandoris nenuginčytas, atitiko šalių valią bei susitarimą. T.y. teiginys, kad nėra galimybės nustatyti konkrečių partnerių dalių jungtinėje veikloje, paneigtas minėtu šalių susitarimu.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl ½ dalies santuokoje įgyto pajaus 16 619,90 Lt sumoje priteisimo. Santuokoje E. ir A. S. buvo įmokėję 7229,97 Lt pajinių įmokų, kurių ½ pripažintina E. S. nuosavybe ir tai sudaro 3615 Lt. Dalijant E. S. turtą keturiems paveldėtojams lygiomis dalimis, ieškovams atitektų 1807,5 Lt pajinių įmokų
Ieškovai nereikalavo priteisti buto dalies, nes jis įregistruotas trečiojo asmens vardu ir negali būti ginčo objektu. Atsakovė buvo bendrijos narė, o E. S. ne t.y. nesiekė teisės įgyti buto dalies savo nuosavybėn . Atsakovės sumokėti pajiniai įnašai, vykdant bendrijos nario teises ir pareigas, negali sukurti paveldėtojams teisų į ½ dalį šių pajinių įmokų. Atsakovė neturėjo pareigos derinti įnašų mokėjimą ir paskolos grąžinimą su įpėdiniais, nes E. S. nereiškė noro ir netapo bendrijos nariu.
Šalys faktiškai reikalavo nustatyti E. S. turto dalį bendrame turte, o atsakovė papildomai prašė atidalyti šią dalį iš bendrosios nuosavybės. Iki E. S. mirties pajiniai įnašai priklausė dalinės nuosavybės teise atsakovei ir E. S.. Iš dalies tenkinat atsakovės reikalavimą atidalinti pajinius įnašus, negali būti traktuojamas kaip išėjimas už ieškinio ar priešieškinio ribų. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Be to, byla priskirtina prie šeimos bylų, todėl teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus.
Reikalavimą atidalyti iš bendros nuosavybės su buvusiu sutuoktiniu E. S. teismui pareiškė bendraturtė A. S. (atsakovė). Ieškovai yra E. S. turtinių teisių perėmėjai. Ieškovai yra priėmę palikimą, todėl teismas turi teisę atidalinti turtą iš bendros nuosavybės. Ieškovai yra E. S. pirmos eilės įpėdiniai, o įpėdiniai paveldėta turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad 14 278,00 Lt pajiniai įnašai yra atsakovės asmeninės lėšos, nepriskiriamos prie bendrosios dalinės nuosavybės.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp atsakovės A. S. ir E. S.. Minėta santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, atsakovės ir mirusiojo E. S. santykiams, atsiradusiems jiems gyvenant kartu nesusituokus, taiko jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas, o jų bendrai sukurtam turtui taiko bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas. Santykiams, atsiradusiems gyvenant santuokoje, taikomos bendrosios jungtinės nuosavybės teisės nuostatos.
Ne visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe. Todėl sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ir E. S., po jų santuokos pasibaigimo bendra jungtine veikla kūrė ir prižiūrėjo bei tvarkė nekilnojamąjį turtą – ginčo butą. Todėl pirmos instancijos teismas išanalizavęs teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, šio sandorio prigimtį, teisės perėmėjo perleidimu įgyjamas visas teises bei pareigas, teismas pagrįstai sprendė, kad 14 278,00 Lt pajiniai įnašai yra atsakovės asmeninės lėšos, nepriskiriamos prie bendrosios dalinės nuosavybės.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo bei atidalinimo iš bendro turto teigiant, kad šis klausimas negalėjo būti nagrinėjamas nes nei viena iš šalių tokio reikalavimo nebuvo pareiškusios ir kad toks atidalinimas negalimas, nes kol pajus nėra pilnai išmokėtas jis nėra atsakovės ir E. S. nuosavybė. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu santuokos metu už ginčo butą sumokėtas pajus yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o pajiniai įnašai, sumokėti už ginčo butą po santuokos pasibaigimo iki E. S. mirties, yra bendroji dalinė atsakovės ir E. S. nuosavybė. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti atsakovei E. S. pajinius įnašus, ieškovams išmokant kompensaciją. Pirmos instancijos teismas nesprendė klausimas dėl ginčo buto padalinimo, o teismas nustatė E. S. pajinių įnašų dalį bendrojoje nuosavybėje.
Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovams kompensaciją iš atsakovės, nes asmenys teisę į kompensaciją už atidalinamą daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės gali įgyti tik būdami daikto savininku. Nuosavybės teisę į mirusiojo turtą paveldėtojai įgyja tik išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, kuris nagrinėjamu atveju nėra išduotas. Teismų praktikoje nustatyta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovai kreipėsi į Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo (t.1, b.l. 25). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs pajinių įnašų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagrįstai sprendė klausimus dėl turto atidalinimo ir kompensacijos priteisimo.
Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pateiktas duomenimis sudaro 700 Lt. Atsakovės sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodytą rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos priteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. S. atsakovės A. S. naudai 350 Lt (trys šimtai penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės S. T. atsakovės A. S. naudai 350 Lt (trys šimtai penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.