- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- 1-230-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01521-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Advokatai
- Vitalijus Vitkovskis, Vaidas Jurčikonis
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. M. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (pagal pakeistą kaltinimą) tuo, kad jis 2020 m. sausio 7 d. apie 20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kumščiais tyčia sudavė R. J. ne mažiau kaip 6 kartus į veido sritį, o R. J. nugriuvus ant grindų, jis ne mažiau kaip 2 kartus tyčia spyrė R. J. į veido ir kitas kūno sritis, taip padarė nukentėjusiajam R. J. poodines kraujosruvas veide, rankose, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, viršutinio 3 kairio danties išnirimą, odos nubrozdinimą nugaros dešinėje pusėje, dešinio peties traumą, pasireiškusią viršdyglinio raumens sausgyslės ir sąnarinės lūpos priekinės dalies plyšimais, visumoje atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2020 m. sausio 7 d. apie 18 val. grįžo po darbo namo, draugė V. buvo išvykusi į susitikimą. Jis, valgydamas vakarienę, girdėjo viršuje triukšmaujantį kaimyną. Pakankamai aiškiai galima buvo girdėti jo riksmus, tokius kaip „sena boba, kviesk policiją“ arba „žiurke, kviesk policiją“. Girdėjo triukšmą lyg kažkas kristų ant žemės. Jis pabandė telefonu įrašyti tą garsą, tačiau nepavyko. Bandė ir tyrėjai pateikti vaizdo įrašus, tačiau ji į tyrimą neįtraukė. Pasak kaltinamojo, jis bandė įrašyti garso įrašą, kuris buvo darytas 2020 m. sausio 7 d. 18.37 val. Apie 18.40 val. jis išgirdo stiprų trankymąsi į duris iš lifto aikštelės. Tos durys rakinamos ir tomis patalpomis naudojosi kartu su kaimynais. Jis nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir, pravėręs duris, išvydo kaimyną, kuris bandė plačiau atidaryti duris ir veržtis į vidų bei nerišliai kažką šaukė jam. Bandė atitraukti kaimyną, laikė duris, kad kaimynas neatidarytų jų. Kaimynas bandė jį griebti, o jis bandė atsilošti, todėl kaire ranka nustūmė kaimyną ir uždarė duris. Laukė kol kaimynas pasišalins, bet girdėjo, kad jis vaikšto, buvo matyti ir jo šešėlis. Po tam tikro laiko išgirdo didelį triukšmą ir, atidaręs duris, pamatė, kad kaimynas guli kampe tarp stovinčio stalo, radiatoriaus ir šalia gėlių – gulėjo ant dešinio šono, galva į radiatorių. Kaimynas sudejavo ir V. M., pasilenkęs prie jo, paklausė, ar pagelbėti. Kaimynas kažką necenzūriškai pasakė ir V. M., grįžęs į tarpdurį, atsistojo. Atidarius duris kaimynui, nespėjo pastebėti sužalojimų. Kaltinamojo teigimu, akivaizdžiai buvo matyti, kad kaimynas buvo neblaivus. Tuo metu jis užrakino duris ir nuėjo į kambarį pasiimti telefoną, o 18.51 val. jam atėjus, kaimyno jau nebuvo. Tame įraše, kurį gali pateikti, matomos išvartytos gėlės, kurias paskui teko jam tvarkyti. Kai 21 val. grįžo draugė, jis jau buvo susodinęs gėles atgal. Anot kaltinamojo, tai buvo didžiulis stresas, juo labiau, kad tie įvykiai kartojasi, nes draugė po pietų paskambino ir verkdama sakė, kad kaimynas užpuolė ją. Jis pasakė jai kviesti policiją. Draugė tą dieną išgirdo skambutį į duris ir jas atidarė, o kaimynas ją užsipuolė. Jei tą dieną V. iškviestas policijos ekipažas būtų apklaustas teisme, jie būtų apibūdinę tos dienos įvykius.
Kaltinamojo teigimu, dar buvo įvykis 2019 m. apie 10 val. ryto, buvo vasaros savaitgalis, kai išgirdo stiprų šokinėjimą, kuris nesiliovė, o pabeldus į radiatorių, išgirdo skambutį į duris. Atidarius duris, asmuo prisistatė kaimynu iš viršaus, klausė, kam jam kvietė policiją, nors jie tuo metu buvo išvykę ir to net nežinojo. Matyt, kaimyno keliamas triukšmas buvo girdimas ne tik jiems. Tai parodo, kad kaimynas rodo kerštingumą. Nukentėjusįjį iki įvykio pažinojo ne visą pusmetį, iki tol nebuvo pažįstami, nebuvo jokių santykių su kaimynu. Kaimynas iki sausio mėn. įvykio (vasarą) padėjo sukelti drabužius labdarai į automobilį, papasakojo savo gyvenimo istoriją. Jis pasakė, kad atsipalaiduoja nusipirkdamas alkoholio. Jis pasakė kaimynui, kad jeigu jam kiti kviečia policiją ir jis kitiems trukdo, tai jau negerai. Tą dieną, iki kaimyno įsiveržimo į butą, jis nebendravo su kaimynu. Girdėjo nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad neva jis sumušė R. J., tačiau kai žmogus yra neblaivus, jam gal susidarė įspūdis nuo tos dienos įvykių. Kaltinamojo teigimu, nežino, kur kaimynas susižalojo, bet šis buvo nuvirtęs. Galbūt kaimynas dar turėjo kažkokį kontaktą, nes kaimynas mini (duomenys neskelbtini) aukštą, tačiau, kad patektų į tą patį aukštą tuo pačiu metu, V. M. turėjo sekti kaimyną kažkur lauke, nors tai buvo žiemos metas, tamsu. (duomenys neskelbtini) aukšte jis nebuvo, o nukentėjusiojo minima lifto aikštelė naudojama ekstremalioms situacijoms. Tuo metu, kai užsidarė buto duris nuo kaimyno veržimosi, kaimynas nebuvo nukritęs, jis vaikščiojo, kažką nerišliai kalbėjo. Gal po pusės minutės ar minutės išgirdo garsą, nes laukė, kol kaimynas pasišalins. Jis buvo priėjęs ir pasilenkęs prie gulinčio kaimyno, norėjo padėti, bet kaimynas norėjo jį sugriebti, tai jis atsitraukė. Klausė kaimyno, būdamas tarpdury, ką jis čia veikia, kaimynas atsakė, kad jis čia gyvena, yra „taksistas“. Sakė jam, kad čia (duomenys neskelbtini) aukštas, o jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, bet kaimynas nieko neatsakė. Tuo metu nepastebėjo sužalojimų, gal ten nuo įdrėskimo kraują pastebėjo, bet nežymiai. Kai priėjo prie kaimyno, kaimynas, gulėdamas ant dešinio šono, bandė jį sugriebti už drabužių. Tada jis, pamatęs, kad kaimynas agresyviai nusiteikęs, grįžo į tarpdurį ir palaukė. Kaimynas atsistojo, pavaikščiojo, jis, kaip minėjo, dar paklausė kaimyno, ką čia veikia, ir nuėjo į butą. Kaltinamojo teigimu, norėjo pasiimti telefoną, bet atėjęs rado tik išvartytus daiktus, padarinius. Praėjo kelios minutės, kai nusprendė filmuoti vietą. Po viso įvykio kaimyno nematė nei tą pačią, nei kitą dieną. Teismui pagarsinus dalį kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad „aš atidariau duris, pamačiau, kad kaimynas guli kampe tarp ten stovėjusio stalo ir ant kampe stovėjusių vazonuose augančių gėlių. Kaimynas sunkiai sudejavo. Aš priėjau prie jo ir paklausiau, ar galiu jam padėti. Kaimynas vėl pradėjo mane keikti ir griebė mane už atlapų, nes buvau prie jo pasilenkęs. Aš nustūmiau jo ranką ir pasitraukiau nuo jo. Jis pradėjo keltis. Ant veido matėsi kraujas, bet jis neatrodė labai stipriai susižeidęs“ (1 t., b. l. 125), kaltinamasis V. M. parodė, kad buvo taip, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Tos gėlės yra su spygliais, tai buvo matyti, kad buvo kraujas, bet jis nebuvo gausus, tai galbūt nusibrozdinimas. Hole yra trys vazonai, gėlės aukštos iki lubų, šalia buvo kavos staliukas, ant kurio buvo dar vienas vazonas. Nuo laiptinės durų iki vazonų galbūt yra pusantro metro ar metras, o nuo jo buto durų iki rakinamų laiptinės durų yra apie 8–10 metrų. Kaltinamojo teigimu, jis nematė, kodėl griuvo nukentėjusysis, jis buvo uždaręs duris. Skambutis yra lifto aikštelėje, prie įėjimo į bendrąsias patalpas dviejų butų, jo ir kaimynų. Kaimynas trankėsi, bet neskambino į duris ir, būdamas bute, jis išgirdo tą garsą. Vakare su drauge kalbėjo apie tai, kad buvo atvykusi policiją. Kai paskambino sukrėsta draugė, jis tuo metu dirbo, pasakė, kad yra išvykęs ir negali padėti, rekomendavo jai kviesti policiją. Kaimyną jis nustūmė kaire ranka iš priekio į korpusą. Kaimynas viena ranka bandė atidaryti duris ir kadangi jis griebė jį V. M., šis nustūmė kaimyną kaire ranka, kad galėtų uždaryti duris, o dešine ranka laikė durų rankeną. Nežino, iš kur pas nukentėjusįjį 12 trauminių poveikių atsirado, jis nebuvo su kaimynu tą dieną ar dieną prieš.
Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, o kaimynas gyvena po jo butu, (duomenys neskelbtini) aukšte. 2020 m. sausio 7 d. apie 20 val., grįžęs iš parduotuvės, važiavo liftu, išlipo (duomenys neskelbtini) aukšte. Iš karto atsidarė kito lifto durys ir kaimynas išlipo jo aukšte. Nukentėjusiojo teigimu, jis išlipęs pasisveikino, bet kaimynas nieko neatsakė, pasidėjo krepšį ir iš karto pasipylė smūgiai rankomis jam į veidą. Kiek sudavė smūgių, jis nežino, bet pajuto daug smūgių. Po smūgių sudavimo jis nukrito ir prarado sąmonę. Atsibudęs pajuto, kad yra sumuštas ir nubėgo namo. Viskas vyko aikštelėje prie lifto. Atsibudus žmonių aplink nebuvo. Kai atsikėlė, nejautė skausmo iš karščio, bet grįžęs namo pajuto skausmą. Pasak nukentėjusiojo, tą patį vakarą jam skaudėjo visą kūną, galvą, šonus, viršutinę visą kūno pusę. Kai buvo praradęs sąmonę, nejautė, kad smūgiuoja. Tą patį vakarą nekvietė policijos ir greitosios, nes buvo šokiruotas. Jo niekas niekada taip nėra mušęs, jis irgi nėra mušęs žmogaus. Kitą rytą apie 9.30 val. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, o jie iškvietė policiją, kuri atvyko maždaug po pusvalandžio. Tą dieną jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, kur jam nustatė šonkaulių lūžį. Po to, lankėsi Karoliniškių poliklinikoje pas chirurgą. Į teisėjo klausimą, kodėl policiją iškvietė tik 12.32 val., nukentėjusysis parodė, kad ryte buvo užsnūdęs ir atsikėlė vėliau, į valandas nežiūrėjo. Jis neatsisakė greitosios medicinos pagalbos, kitą dieną nuvyko į Lazdynus su greitąja medicinos pagalba. Įvykio dieną, prieš tai jis nematė kaimyno ir jo sugyventinės. Nukentėjusiojo teigimu, tą dieną jis negėrė alkoholio. Į teisėjo klausimą, kaip smūgiavo kaltinamasis, rankomis ar kojomis, nukentėjusysis R. J. parodė, kad pasipylė smūgiai į galvą ir jis prarado sąmonę. Negali pasakyti, ar po pirmo, ar antro smūgio prarado sąmonę. Teismui pagarsinus dalį nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad „atsidarius lifto durims, (duomenys neskelbtini) aukšte ir išlipus iš lifto, man iš dešinės pusės asmuo sudavė smūgį į kairės pusės veido sritį, atsisukęs pamačiau, kad mane muša kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kuris gyvena bute, esančiame po mano butu. Po pirmo smūgio anksčiau minėtas asmuo dar daug kartų rankomis man smūgiavo į veido sritį, dėl ko aš praradau sąmonę“ (1 t., b. l. 23), nukentėjusysis R. J. parodė, kad viskas taip ir buvo. Teismui pagarsinus dalį nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad „2020 m. sausio 7 d. apie 20 val. prie lifto aikštelės, hole sudavė abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip 6 kartus jam į veido sritį. Man prarandant sąmonę ir griūnant ant grindų, pajutau, kad minėtas kaimynas ne mažiau kaip du kartus spyrė koja ar kojomis jam į veido sritį“ (1 t., b. l. 28), nukentėjusysis parodė, kad jis iš karto gavo į veido sritį ir prarado sąmonę. Mano, kad smūgiavo ir kojomis, nes visas kūnas buvo mėlynas. Iki šio įvykio jis buvo sveikas. Su kaimynu nėra jokių santykių, pažįstami tik iš matymo. Dėl kokios priežasties jį kaimynas sumušė, jis nežino. Vieną kartą iš toli prie namo yra matęs kaimyną, o šiaip tikrai nebuvo susitikę. Konfliktų tarp jų anksčiau nebuvo, tik dėl triukšmo. Kelios dienos iki sumušimo, jis šventė po Naujųjų metų, patriukšmavo ir jam iškvietė policiją. Kitą dieną nusileidęs aukštu žemiau, atsiprašė kaimynės už sukeltus nepatogumus. Daugiau ir nebendravo. Po įvykio jis patyrė mėlynę po dešine akimi, buvo lūžę šonkauliai, negalėjo normaliai judėti pusantro mėnesio, buvo sužalotas dešinys petys, išmušė kairėje pusėje viršutinį dantį. Mėnesį jautėsi labai blogai, po to, po truputį pradėjo gerėti. Mėnesį jam skaudėjo visą kūną, ligoninėje negulėjo, bet vartojo vaistus ir tepaliukus nuo skausmo, tabletes, vaistus nuo dantų skausmo „Nimesil“. Nežino, kodėl prašo 5000 Eur neturtinės žalos, iš ko ji susideda. Šiuo metu jaučiasi normaliai, šalutiniai pojūčiai likę tik petyje ir tirpsta pirštai, kartais skauda pakaušyje buvusį guzą. Atrodo, kad krito šonu. Turbūt, kad krito ant dešinio šono. Nukentėjusiojo teigimu, jis nesitikėjo tokio akibrokšto iš kaimyno. Stovėjo, o kaimynas pradėjo jį mušti, smūgiavo būdamas priešais jį.
Liudytoja V. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio 7 d. R. J. ją užsipuolė. Jis paskambino į duris, o ji, nieko neįtardama, atidarė. Liudytojos teigimu, jis veržėsi į privačią teritoriją, rėkė, buvo neblaivus. Tiek neblaivus, kad, matyt, jau buvo ištiktas baltos karštinės, elgėsi neadekvačiai, užkišo koją tarp durų, bandė atidaryti duris ir grasino susidoroti. Nutaikiusi momentą, kol jo žvilgsnis nukrypo, ji stumtelėjo jį, kad galėtų uždaryti duris, nes jis buvo užkišęs koją ir dėl to ji negalėjo uždaryti durų. Užsidariusi greitai užsirakino ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams paaiškino situaciją. Pareigūnai nuėjo iki jo, jis pasižadėjo daugiau netriukšmauti. Pareigūnai paklausė, ar ji rašys pareiškimą, bet kadangi nebuvo medžiagos rašyti pareiškimui, tai pareigūnai įkalbėjo nerašyti. Vėliau, praėjus maždaug pusvalandžiui, jis suagresyvėjo, triukšmavo, pradėjo trepsėti, keikti, garsiai rėkti „žiurke, kviesk policiją“, šokinėjo ir tai tęsėsi kelias valandas. Vakare, po darbo valandų, apie 17 val. ji išvyko iš namų, nes turėjo susitikimą ir grįžo vėlai vakare apie 21 val. Liudytojos teigimu, kaimynas gyvena virš jų, atsikraustė galbūt prieš kokius 5 metus. Po kaimyno bandymo veržtis į butą, ji labai išsigando ir, paskambinusi sugyventiniui, pasakė, kad patyrė emocinį ir psichologinį smurtą. V. M. tuo metu buvo darbe ir patarė jai kviesti policiją, stengėsi ją raminti. Kai ji grįžo namo, sugyventinis jau buvo namie. Kalbėjo apie įvykį su sugyventiniu, V. M. dar paminėjo, kad kaimynas buvo vėl atėjęs, agresyviai nusiteikęs, daužėsi į duris, garsiai triukšmavo ir bandė vėl patekti į privačią teritoriją. Kiek ji žino, kai kaimynas daužėsi duris, sugyventinis atidarė duris ir pamatė neblaivų kaimyną, kuris vėl bandė patekti į teritoriją. Supranta, kad byla vyksta dėl kaimyno sumušimo. Nieko negali atsakyti dėl sumušimo. Kaimynas labai dažnai išgėrinėja, kelia triukšmą, yra konfliktiškas, kiti kaimynai kenčia, visi kaimynai juos užjaučia ir pataria dažniau kviesti jam policiją. Kiti kaimynai jau kažkada jam kvietė policiją, o kaimynas pagalvojo, kad tai jie iškvietė ir tyčia triukšmavo, šokinėjo savo bute, kad jiems sukeltų diskomfortą. Buvo dar vienas įvykis, kad kaimynas pagiriojo, prastai jautėsi ir jie iškvietė policiją, kad informuotų jo sugyventinę. Liudytojos teigimu, jie visą laiką stengiasi gailestingai, draugiškai bendrauti. Teismui pagarsinus dalį liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad „man grįžus, V. pasakė, kad kaimynas R. vėl buvo atėjęs ir daužėsi į duris prie lifto. V. atidarius duris, kaimynas buvo agresyviai nusiteikęs ir šoko muštis, o V. gindamasis jam sudavė“ (1 t., b. l. 34), liudytoja V. U. paaiškino, kad tardytoja labai bandė pritemti šią situaciją, ji labai norėjo konfliktą aprašyti. Ji tvirtino, kad nebuvo, nematė, o tyrėja sako paliekam variantą, kad stumtelėjo. Nepamena, kad jai sugyventinis būtų sakęs, jog sudavė kaimynui. Sugyventinis yra draugiškas, rūpestingas, gailestingas, rūpinasi kaimynais, komendantei duoda patarimus ūkio reikalais, jie su kaimynais labai gražiai sutaria, jis neagresyvus. Kiek yra susipažinusi su bylos dokumentais, tai kaimyno parodymai buvo keičiami kas mėnesį. Liudytojos manymu, kaimynas buvo tiek girtas, kad neprisimena šios dienos. Dienos metu nuo kaimyno sklido labai didelis alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai. Paprašius apleisti jos teritoriją, kaimynas šoko ant jos, sakydamas „ko čia ginčijiesi“. Ji pasakė jam, kad nesiginčija, o kaimynas užsimojo kumščiu į ją. Kaimynas veržėsi į butą, nes sugalvojo, kaltino, kad tai ji išardė savo buto lubas ir girdisi triukšmas iš jo buto, kai jis triukšmauja. Todėl kaimynas veržėsi pasižiūrėti jos buto lubų. Jos sugyventinis iki šio įvykio su kaimynu nekonfliktavo, viskas buvo draugiškai. Nepamena, ar tą dieną ji skambino V. tik vieną kartą. Įprastai sugyventinis grįžta namo apie 18.00 val. Tą dieną ji tik vieną kartą skambino policijai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. S. (A. S.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena salėje sėdinčių asmenų ir nežino, dėl kokio įvykio atvyko liudyti. Jis dirba vyriausiuoju patruliu, jo pareigos patruliuoti ir reaguoti į iškvietimas. Neprisimena R. J. ir įvykio aplinkybių. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 38), liudytojas A. S. juos patvirtino ir parodė, kad atvyko į iškvietimą, pranešėjas laukė bute. Berods buvo rytas, šviesus paros metas. Ant pranešėjo veido matėsi sumušimas, jis skundėsi šono skausmais. Paaiškino, kad kaimynas iš viršutinio aukšto jį sumušė, tačiau duomenų kaimyno nenurodė. Jie nusprendė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė asmenį į gydymo įtaigą. Pranešėjas neneigė, kad vartojo alkoholį, bet bendravo adekvačiai. Kiek suprato iš pranešėjo, kad jis ne vieną dieną jau vartojo alkoholį. Asmuo nekonkretizavo, kada vartojo alkoholį, bet neslėpė, kad yra pagiringas. Jis rodė aukštą, kur gyvena kaimynas. Pasak liudytojo, jie bandė nueiti pas kaimyną, bet kiekviename aukšte yra papildomos durys, kurios buvo uždarytos, tai patekti į vidų nepavyko, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Liudytojo teigimu, ant pranešėjo veido buvo gal mėlynė, tačiau kurioje vietoje, nežino. Taip pat nukentėjusysis skundėsi rankos ir šono skausmu. Pareiškėjas neneigė, kad jis gėrė ir aiškino, kad nusipirko alkoholio ir, grįžus namo, įvyko įvykis. Pareiškėjas nepaaiškino, dėl ko įvyko konfliktas. Liudytojo teigimu, dabar neprisimena, bet jeigu pranešėjas būtų nurodęs, tai jis būtų nurodęs tarnybiniame pranešime. Jie kaip patruliai surenka pirminę medžiagą, surašo tarnybinį pranešimą, o toliau aiškinasi tyrėjas. Atvykus nebuvo daugiau jokių asmenų, pareiškėjas buvo vienas. Pareiškėjas nerodė, kurioje vietoje buvo sumuštas, pasakė, kad laiptinėje, bet vietos nepatikslino. Tačiau jokių kraujo žymių jie nepastebėjo. Kuo suduota buvo, jie nepasitikslino, tačiau asmuo skundėsi rankos ir šono skausmu.
Ekspertas S. Chmieliauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio 10 d. 12.40 val. buvo atlikta nukentėjusio R. J. apžiūra. Atvykęs nukentėjusysis, pristatė medicininį dokumentą, kuriame buvo nustatyta diagnozė. Buvo atlikta nukentėjusiojo apžiūra, nustatyti sužalojimai, kurie ir buvo surašyti specialisto išvadoje. Sužalojimai, kurie buvo nustatyti remiantis medicininiais dokumentais ir apžiūros metu nustatyti sužalojimai buvo kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaulų lūžio. Vėliau 2020 m. balandžio 16 d. tyrėjas pateikė papildomus medicininius dokumentus iš Žalgirio klinikos, Karoliniškių poliklinikos, kuriuose kalbant apie Karoliniškių poliklinikos išrašą 2020 m. sausio 15 d., atlikus papildomą pakartotinį radiologinį tyrimą, dešinio peties sąnario dviejų krypčių rentgenogramose lūžio nematyti. Dėl to jis per tyrėją išsireikalavo pateikti RVUL rentgenogramas ir Karoliniškių poliklinikoje darytas rentgenogramas, o gavęs jas, pateikė tarnybos radiologei, kad ji atliktų konsultaciją ir įvertintų rentgenogramas (pagarsina ekspertės išvadą). Taigi gavus papildomus medicininius dokumentus, gavus rentgenogramas, įvertinus radiologo konsultaciją, specialisto išvada buvo keičiama ir sužalojimai įvertinami gavus papildomus duomenis. Papildomų veiksmų neatlikinėjo. Pasiklausus R. J. apie įvykio aplinkybės, šis pasakė, kad buvo nugriuvęs ir praradęs sąmonę. Tai kiek smūgių jis buvo patyręs, pasakyti negali, tuo metu asmuo skundėsi sumuštu vietų skausmu. Rėmėsi tik nukentėjusiojo pateiktu išrašu. Ką ekspertė radiologė norėjo nurodyti, tai stebimos šonkaulių deformacijos po sugijimo, nurodoma, kad anksčiau jis turėjo šonkaulių lūžių, kurie yra sugiję. Lūžiai buvo patirti anksčiau. Buvo radiologės vertinamos rentgeno nuotraukos padarytos RVUL sausio 8 d., jose mato, kad yra šonkaulių deformacijos po sugijusių lūžių. Tai įvykio metu įvertintos rentgeno nuotraukos, jos yra padarytos nepraėjus tam tikram laikui, o įvykio metu. Jie tikrai pasitiki gydytojo nustatyta diagnoze ir nenori pasakyti, kad abejoja diagnoze, tačiau kartais praktikoje nedažnai būna jos nustatytos klaidingai. Kadangi pirminiame nukentėjusiojo pateiktame išraše nurodoma, kad yra lūžiai, Karoliniškių poliklinikos atsakyme nurodyta, kad nėra lūžių, tada buvo pareikalauta tiek RVUL, tiek Karoliniškių poliklinikos rentgeno nuotraukų, jas pakartotinai įvertino ekspertė radiologė ir jos išvada yra, kad lūžių nėra. Tuo remiantis, jie perkvalifikuoja sužalojimus ir teigia, kad lūžiai radiologiškai nebuvo pagrįsti. Jei peržiūrėti sužalojimus ir jei remtis naujai pateikta specialisto išvada, tai būtų dvylika trauminių poveikių.
R. J. 2020 m. sausio 10 d. pareiškime nurodoma, kad 2020 m. sausio 7 d. apie 20 val. laiptinėje kaimynas, nieko nesakęs, pradėjo smūgiuoti, dėl to jis prarado sąmonę. Kiek gulėjo be sąmonės, nežino. Kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, po jo butu. Kaimynui (duomenys neskelbtini) metai, aukštas, šviesus. Jeigu reikės, jį galės atpažinti (1 t., b. l. 1–2).
Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2020 m. sausio 8 d. apie 12.32 val. Bendrajame pagalbos centre gautas R. J. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vakar apie 20 val. laiptinėje buvo sumuštas kaimyno, kurio vardo ir pavardės nežino. Žino, kuriame bute gyvena kaimynas, greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 5–6).
2020 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens nustatymo nurodoma, kad policijos registruojamų įvykių registre 2020 m. sausio 7 d. 13.58 val. registruotas pranešimas, kuriame policiją kvietė V. U., adresu (duomenys neskelbtini), nes kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto grasino susidorojimu. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad konfliktuojantis kaimynas yra R. J.. Tuo metu V. U. pretenzijų neturėjo, pareiškimo nerašė (1 t., b. l. 17).
Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2020 m. sausio 7 d. 13.57 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pavarde U. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, pranešėjai grasino susidorojimu. Šiuo metu vyras nuėjo pas save į butą, pranešėja rašys pareiškimą, laukia (1 t., b. l. 18).
2020 m. kovo 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad, nukentėjusiajam R. J. sutikus, tarnybiniu automobiliu atvykstama prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1). R. J. pasitiko prie šio namo. R. J. parodė laiptinės duris, pro kurias jis įėjo į namą 2020 m. sausio 7 d. apie 20 val. (nuotrauka Nr. 2). Nukentėjusiajam nurodžius, užeinama į namą. R. J. parodė kairėje pusėje esančias duris, pro kurias jis užėjo į liftų aikštelę (nuotrauka Nr. 3). R. J. nurodžius, kartu užeinama į liftų aikštelę, kurioje įrengti du liftai. R. J. parodė liftą, esantį arčiau įėjimo į aikštelę durų, kuriuo įvykio vakarą jis pasikėlė į (duomenys neskelbtini) aukštą (fotonuotrauka Nr. 4). Pakylama liftu su R. J. į (duomenys neskelbtini) aukštą ir išeinama į liftų aikštelę (nuotrauka Nr. 5). Aikštelėje nukentėjusysis parodė vietą prie gėlių, kur jis, išėjęs iš lifto, pasidėjo savo tašę ir stovėdamas ieškojo raktų (fotonuotrauka Nr. 6). Po to, R. J. parodė kitą šalia pirmojo esantį liftą, iš kurio išėjo kaimynas ir puolė prie jo (fotonuotrauka Nr. 7). Po to, R. J. liftų aikštelėje parodė vietą, kur kaimynas jį pradėjo mušti ir kur jis, praradęs sąmonę, nugriuvo (fotonuotrauka Nr. 8). Aikštelėje, šalia liftų, R. J. parodė duris, pro kurias jis, atgavęs sąmonę, įėjo į koridorių ir po to į koridoriaus kairėje pusėje, esantį savo butą (nuotrauka Nr. 9, Nr. 10) (1 t., b. l. 85–89).
2020 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas „2020_01_08_12-28-28_ (duomenys neskelbtini)“, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas pranešėjo R. J. pranešimas apie tai, kad vakar apie 20 val. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, jį sumušė kaimynas, kurio vardo ir pavardės nežino, tačiau nurodė, jog gyvena bute apačioje. Asmuo nurodo, kad lauks policijos bute, o paklaustas, ar jam reikalinga greitoji medicinos pagalba, atsako, kad medikų pagalbos tikrai nereikia (1 t., b. l. 93–94).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 29/2021 (01) (toliau – ekspertizės aktas Nr. PEKG 29/2021 (01)) užfiksuota, kad, remiantis gautais R. J. medicininiais dokumentais, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-2373-1100/2020:
1) R. J. nustatyta: poodinės kraujosruvos veide, rankose, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, viršutinio 3 kairio danties išnirimas, odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, dešinio peties trauma, pasireiškusi viršdyglinio raumens sausgyslės bei sąnarinės lūpos priekinės dalies plyšimais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2020 m. sausio 7 d.;
2) sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminiais poveikiais. Sužalojimų lokalizacija nurodyta išvados 1-me punkte;
3) sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laiko tarpą. Kraujosruvos veide ir krūtinės kairėje pusėje galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo, kiti sužalojimai (iš jų ir dešinio peties trauma) galėjo susidaryti griuvimo ir atsitrenkimo į kietą paviršių metu;
4) lūžių, kurie būtų siejami su aptariama 2020 m. sausio 7 d. trauma, nenustatyta;
5) tyrimui pateiktose rentgenogramose, kurios buvo atliktos iš karto po aptariamo įvykio, t. y. 2020 m. sausio 8 d. ir kontrolinėse rentgenogramose 2020 m. sausio 15 d. jau stebimos dešinės pusės X-XI ir kairės pusės VI šonkaulių deformacijos, kurios gali būti potrauminės dėl sugijusių lūžių bei 2020 m. lapkričio 4 d. atliktame dešinio peties sąnario magnetinio branduolinio rezonanso tyrime nenustačius kaulų lūžio, be kita ko ir seno, požymių, kompiuterinės tomografijos tyrimo atlikimas yra netikslingas;
6) R. J. kaulų lūžių, sietinų su patirta trauma, nenustatyta (ištirtas pakankamai);
7) R. J. sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl dešinio peties traumos sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; atskirai kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;
11) R. J. nustatyti sužalojimai dėl dešinio peties traumos, pasireiškusios viršdyglinio raumens sausgyslės bei sąnarinės lūpos priekinės dalies plyšimais, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Peties trauma turi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui (2 t., b. l. 42–45).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
V. M. šioje byloje kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (pagal pakeistą kaltinimą) tuo, kad jis 2020 m. sausio 7 d. apie 20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kumščiais tyčia sudavė R. J. ne mažiau kaip 6 kartus į veido sritį, o R. J. nugriuvus ant grindų, jis ne mažiau kaip 2 kartus tyčia spyrė R. J. į veido ir kitas kūno sritis, taip padarė nukentėjusiajam R. J. poodines kraujosruvas veide, rankose, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, viršutinio 3 kairio danties išnirimą, odos nubrozdinimą nugaros dešinėje pusėje, dešinio peties traumą, pasireiškusią viršdyglinio raumens sausgyslės ir sąnarinės lūpos priekinės dalies plyšimais, visumoje atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Bylą nagrinėjant teisme atlikus teismo medicinos ekspertizę, nustatyta, kad R. J. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, rankose, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, viršutinio 3 kairio danties išnirimas, odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, dešinio peties trauma, pasireiškusi viršdyglinio raumens sausgyslės bei sąnarinės lūpos priekinės dalies plyšimais (ekspertizės akto Nr. PEKG 29/2021 (01) 1 išvada, 2 t., b. l. 42–45).
Kaltinamasis V. M. baudžiamojo proceso metu neigė padaręs nukentėjusiajam R. J. kokius nors sužalojimus, taip pat ir tuos, kurie nustatyti ekspertizės akte Nr. PEKG 29/2021 (01). Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme parodė, kad bylai reikšmingą dieną (2020 m. sausio 7 d.), vakare, R. J. bandė veržtis į buto, kuriame gyvena kaltinamasis, vidų, plačiau atidaryti buto duris. Kaltinamasis bandė atitraukti kaimyną, laikė buto duris, kad R. J. neatidarytų jų. Tam tikru momentu V. M. ranka nustūmė kaimyną, kai šis bandė griebti kaltinamąjį, ir uždarė duris. Nuo jo pastūmimo R. J. nebuvo nukritęs. Po tam tikro laiko V. M. išgirdo didelį triukšmą ir, atidaręs duris, pamatė gulintį R. J.. Priartėjus prie nukentėjusiojo, šis norėjo sugriebti V. M., tačiau jis atsitraukė. Gretinant paties kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, turinį su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 125–126), matyti, kad kaltinamasis nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes viso baudžiamojo proceso metu.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar V. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, svarbi nukentėjusiojo R. J. parodymų, duotų baudžiamojo proceso metu, analizė.
Nukentėjusysis R. J. bylą nagrinėjant teisme kategoriškai tvirtino, kad jį bylai reikšmingu laiku (2020 m. sausio 7 d. apie 20 val.) sužalojo būtent V. M.. Nukentėjusysis teigė, kad jis buvo sumuštas tuo metu, kai jį, išlipusį iš lifto į namo (duomenys neskelbtini) aukštą ir pasidėjusį krepšį, kaltinamasis, iš karto išlipęs iš kito lifto, užpuolė, t. y. pradėjo smūgiuoti rankomis R. J. į veidą. Po smūgių sudavimo nukentėjusysis nukrito ir prarado sąmonę. Atsibudęs jis pajuto, kad yra sumuštas, ir nubėgo namo. Kita vertus, R. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 10 d., pirminėje apklausoje teigė, kad „atsidarius lifto durims, (duomenys neskelbtini) aukšte ir išlipus iš lifto, jam iš dešinės pusės asmuo sudavė smūgį į kairės pusės veido sritį; atsisukęs pamatė, kad jį muša kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kuris gyvena bute, esančiame po jo butu“ (1 t., b. l. 23–24). Taigi nukentėjusysis pirminėje apklausoje nenurodė, kad jis matė, kaip V. M. galimai išlipo iš kito lifto ir po to iš karto užpuolė jį. R. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 5 d., nurodė, kad „kaimynas iš apačioje po jo butu esančio buto (duomenys neskelbtini) aukšte apie 20 val. prie lifto aikštelės hole sudavė abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip 6 kartus jam į veido sritį“ (1 t., b. l. 28–29). Šioje apklausoje R. J. apskritai nieko neminėjo, kad jį, išlipusį iš lifto, užpuolė V. M., juolab kad kaltinamasis buvo išlipęs iš kito lifto. Pažymėtina ir tai, kad, 2020 m. kovo 4 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje, R. J. (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelėje parodė vietą prie gėlių, kur jis, išėjęs iš lifto, pasidėjo savo krepšį ir stovėdamas ieškojo raktų (fotonuotrauka Nr. 6), po to, R. J. parodė kitą šalia pirmojo esantį liftą, iš kurio išėjo V. M. ir puolė prie jo (fotonuotrauka Nr. 7) (1 t., b. l. 85–89). Taigi tik atliekant parodymų patikrinimą vietoje nukentėjusysis pradėjo teigti, kad jis buvo užpultas V. M. tuo metu, kai pasidėjo krepšį ir ieškojo raktų. Darytina išvada, kad R. J. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus dėl įvykių sekos prieš jam galimai patiriant fizinį smurtą nuo V. M. veiksmų. Šiame kontekste teismas laiko neįtikėtiną R. J. nurodytą aplinkybę, kad jis buvo sumuštas tuo metu, kai jį, išlipusį iš lifto į namo (duomenys neskelbtini) aukštą, kaltinamasis, iš karto išlipęs iš kito lifto, užpuolė. Kad būtų tokia įvykių seka, V. M. turėjo iš anksto stebėti (sekti) nukentėjusįjį, kada jis grįžta namo, naudojasi liftu. Duomenų, kad kaltinamasis tai darė, byloje nesurinkta. Nagrinėjamas įvykis buvo žiemą vakare (tamsiu paros metu), o tai mažina tikimybę nustatyti, kada nukentėjusysis grįžo į daugiabutį namą. Be to, nagrinėjamo įvykio vieta yra daugiabutis namas, kurio kiekviename aukšte yra ne po vieną butą su jame gyvenančiais asmenimis, todėl, iš anksto nestebint, mažai tikėtina, kad galima būtų nustatyti, jog liftu naudojosi būtent R. J., o ne koks kitas daugiabučio namo gyventojas. Pats R. J. baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad neseniai iki nagrinėjamo įvykio buvo sutikęs V. M.; jis teisme teigė nežinantis, dėl kokios priežasties jį sumušė kaltinamasis. Todėl teismas abejoja nukentėjusiojo nurodyta nagrinėjamo įvykio seka.
Nukentėjusysis nebuvo nuoseklus ir pasakodamas aplinkybes apie suduotų smūgių lokalizaciją bei po jų atsiradusį skausmą, taip pat panaudoto fizinio smurto pobūdį. Apklausiamas teisme nukentėjusysis teigė, kad po nagrinėjamo įvykio dar tą patį vakarą jam skaudėjo visą kūną, galvą, šonus, visą viršutinę kūno pusę, nors prieš tai R. J. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad, kai kaltinamasis išlipo iš lifto, iš karto buvo suduoti smūgiai rankomis į veidą, po kurių jis nukrito ir prarado sąmonę. Taigi nukentėjusysis nenurodė, kad V. M. būtų smūgiavęs jam į kitas kūno dalis. Panašios pozicijos R. J. laikėsi ir 2020 m. sausio 10 d. pirminėje apklausoje, atliktoje ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad „po pirmo smūgio anksčiau minėtas asmuo dar daug kartų rankomis jam smūgiavo į veido sritį, dėl to jis prarado sąmonę. Kiek laiko buvo praradęs sąmonę, pasakyti negali, atsipeikėjęs pajuto skausmą veido, abiejų pusių šonkaulių srityje, buvo sunku kvėpuoti, iš nosies bėgo kraujas, buvo sutinusi kairė akis, pro kurią buvo sunku matyti“ (1 t., b. l. 23). Tuo metu apklausiamas papildomai 2020 m. vasario 5 d., nukentėjusysis nurodė kiek kitokias aplinkybes tvirtindamas, kad „jam sudavė abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip 6 kartus į veido sritį. Jam prarandant sąmonę ir griūnant ant grindų, pajuto, kad minėtas kaimynas ne mažiau kaip du kartus spyrė koja ar kojomis jam į veido sritį. Tada jis nugriuvo ant grindų ir prarado sąmonę. Mano, kad ir toliau buvo mušamas, bet praradęs sąmonę to nejautė. <...> Greitosios pagalbos ir policijos nekvietė todėl, kad dėl patirto šoko, didelio skausmo nejuto ir nemanė, kad yra taip stipriai sumuštas“ (1 t., b. l. 28). Taigi tik antroje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu R. J. pradėjo teigti, kad jis buvo spardomas koja (kojomis). Pastebėtina, kad nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme nedavė kategoriškų parodymų dėl jam dalies sužalojimų padarymo tokiu būdu. R. J. tik pateikė savo manymą dėl to, kad jo visas kūnas buvo mėlynas. Tokie nukentėjusiojo parodymai negali būti vertinami kaip pakankami pripažįstant aptariamą aplinkybę įrodytą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis iš karto po konflikto nesikreipė nei į policiją, nei asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad R. J. pranešimas Bendrajame pagalbos centre užfiksuotas 2020 m. sausio 8 d. apie 12.32 val. (1 t., b. l. 5–6), t. y. praėjus daugiau kaip 16 valandų nuo nagrinėjamo įvykio. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių R. J. negalėjo kreiptis į policiją iš karto ar per trumpesnį laiką. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoseklus dėl galimos veikos padarymo vietos, patirtų sužalojimų skausmo atsiradimo laiko, padarytų sužalojimų lokalizacijos, taip pat jis nebuvo nuoseklus dėl skambučio Bendrajam pagalbos centrui laiko. Iš pradžių R. J., apklausiamas teisme, tvirtino, kad kitą rytą po nagrinėjamo įvykio apie 9.30 val. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad „8.30 val. pajuto skausmą veido srityje, skaudėjo nosis, kairė akis, skruostai, klibėjo viršutinis kairės pusės dantis, sumuštas dešinės pusės petys, kurį sunku judinti, skauda, taip pat skaudėjo abiejų pusių šonai ties šonkauliais, buvo sunku kvėpuoti. Atvykusi greitoji medicinos tarnyba jį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“ (1 t., b. l. 23). Į teismo klausimą, kodėl policiją išsikvietė tik 12.32 val., nukentėjusysis jau teigė, kad ryte buvo užsnūdęs ir atsikėlė vėliau. Teismo vertinimu, jei asmuo iš tiesų nukentėjo nuo galimos nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, patyrė sužalojimų, jis nedelstų ir kuo greičiau imtųsi priemonių informuoti policiją, juolab paskambinti jai telefonu nereikia itin daug pastangų ir laiko. Net jei ir tikėtume nukentėjusiojo R. J. parodymais, kad jau vakare jis juto didelį skausmą visame kūne, toks elgesys kreiptis pagalbos kitą dieną ir atsisakyti greitosios medicinos pagalbos (kas buvo užfiksuota policijos įvykių registre (1 t., b. l. 5–6) ir kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus gautą garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 93–94)), nelaikytinas logišku. Reikšminga ir tai, kad R. J. parašė pareiškimą dėl jam padarytų sužalojimų sveikatai dar vėliau – 2020 m. sausio 10 d. (1 t., b. l. 1), t. y. praėjus kelioms dienos po nagrinėjamo įvykio.
Byloje nenustatyta, kad nagrinėjamą įvykį matė kokie nors kiti asmenys. Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas liudytojas (policijos pareigūnas) A. S., kuris atvyko kitą dieną po nagrinėjamo įvykio pagal gautą nukentėjusiojo iškvietimą. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ant pranešėjo veido buvo matyti sumušimas, jis skundėsi šono skausmais. Paaiškino, kad kaimynas iš viršutinio aukšto jį sumušė, tačiau nenurodė kaimyno duomenų, nepaaiškino, dėl ko įvyko konfliktas. Taip pat jis nerodė, kurioje vietoje buvo sumuštas, tik pasakė, kad laiptinėje, bet vietos nepatikslino. Liudytojo teigimu, pranešėjas neneigė, kad vartojo alkoholį, bet bendravo adekvačiai. Kiek suprato iš pranešėjo, jis ne vieną dieną jau vartojo alkoholį. R. J. nekonkretizavo, kada vartojo alkoholį, bet neslėpė, kad yra pagiringas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojo A. S. parodymais, nors pats R. J. teisiamojo posėdžio metu neigė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio. Minėti liudytojo parodymai iš dalies patvirtina kaltinamojo nurodytą aplinkybę apie tai, kad nagrinėjamo įvykio vakarą R. J. buvo neblaivus, ir paneigia nukentėjusiojo nurodytą priešingą aplinkybę. Be kita ko, pagrindą abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu sustiprina ir ta aplinkybė, kad R. J., apklausiamas teisme, nurodė, jog įvykio dieną jis nematė kaimyno (V. M.) ir jo sugyventinės, nors tiek kaltinamasis V. M., tiek liudytoja V. U. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad 2020 m. sausio 7 d. R. J. buvo užsipuolęs V. U. jos bute. Liudytojos V. U. teigimu, R. J. paskambino į buto duris ir, jai atidarius duris, veržėsi į gyvenamąją vietą, rėkė, grasino susidoroti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2020 m. sausio 10 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre 2020 m. sausio 7 d. 13.58 val. registruotas pranešimas, pagal kurį policiją kvietė V. U., nes kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto grasino susidoroti. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad konfliktuojantis kaimynas yra R. J. (1 t., b. l. 17). V. M. ir V. U. yra sugyventiniai, taigi tarp R. J. ir kaltinamojo sugyventinės buvo konfliktas dar nagrinėjamo įvykio dieną. Prokuroras baigiamojoje kalboje išsakė teiginį, kad prieš tai buvęs konfliktas su V. M. sugyventine rodo, jog kaltinamasis turėjo motyvą smurtauti prieš R. J., tačiau vien šios aplinkybės, nesant byloje surinktų neabejotinų įrodymų, nepakanka įrodyti V. M. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo V. M. kaltės kategoriškai nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad, apklausiant liudytoją V. U. ikiteisminio tyrimo metu, jos apklausos protokole užfiksuota, jog „man grįžus, V. pasakė, kad kaimynas R. vėl buvo atėjęs ir daužėsi į duris prie lifto. V. atidarius duris, kaimynas buvo agresyviai nusiteikęs ir šoko muštis, o V. gindamasis jam sudavė“ (1 t., b. l. 34). Liudytoja V. U. teisme paaiškino, kodėl buvo užfiksuotos tokios aplinkybės apklausos protokole. Ši liudytoja teisme kategoriškai nepatvirtino, kad V. M. sakė jai, jog sudavė smūgį R. J.. Pats kaltinamasis, kaip minėta, baudžiamojo proceso metu neigė panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Reikšminga ir tai, kad V. M. pareikštas kaltinimas ne už vieno, o už keleto smūgių (ne mažiau 8 smūgių) sudavimą R. J.. Taigi net V. U. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokole nurodytos aplinkybės iš esmės neatitinka V. M. pareikšto kaltinimo aplinkybių.
Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Be R. J. minėtų prieštaringų parodymų byloje nesurinkta jokių kitų neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad prieš jį smurtavo V. M.. Nukentėjusiojo atstovo advokato V. Jurčikonio baigiamosios kalbos teiginys, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka už agresyvų elgesį, triukšmavimą, baro darbuotojo įžeidimą ar Kelių eismo taisyklių pažeidimus, savaime nepatvirtina, kad V. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė turėtų reikšmę parenkant kaltinamajam bausmės rūšį ir jos dydį, jei jis būtų pripažintas kaltu. Ankstesnis asmens elgesys savaime nėra pagrindas konstatuoti nusikalstamos veikos padarymą.
Ekspertizės akte Nr. PEKG 29/2021 (01) nurodyta, kad R. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2020 m. sausio 7 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 29/2021 (01) 1 išvada; sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laiko tarpą, 2 išvada, 2 t., b. l. 42–45). Kita vertus, vien šio įrodymo, kuris patvirtina tik nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdį ir faktą, taip pat tikėtiną sužalojimų atsiradimo laiką, nepakanka pripažinti, kad R. J. nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent V. M. veiksmais. Pažymėtina, kad šiuo įrodymu yra nustatomi tiriamo asmens sveikatai padaryti sužalojimai ir kitos aplinkybės, tačiau juo nekonstatuojama, kas galėjo padaryti nustatytus sužalojimus. Kaip minėta, kaltinamasis baudžiamojo proceso metu buvo nurodęs, kad matė, jog R. J. buvo nugriuvęs koridoriuje. Tokie V. M. parodymai nėra paneigti. Taigi neatmestina, kad nukentėjusysis galėjo patirti bent dalį sužalojimų nugriūdamas, juolab kaltinamasis baudžiamojo proceso metu teigė, kad R. J. buvo neblaivus. Tokios išvados dėl anksčiau aptartų motyvų nepaneigia ir tai, kad ekspertizės akte Nr. PEKG 29/2021 (01) nurodyta, jog R. J. kraujosruvos veide ir krūtinės kairėje pusėje galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo, kiti sužalojimai (iš jų ir dešinio peties trauma) galėjo susidaryti griuvimo ir atsitrenkimo į kietą paviršių metu (3 išvada).
Byloje daugiau įrodymų, kuriais grindžiamas V. M. kaltinimas, nėra.
Taigi byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. bylai reikšmingu laiku ir vietoje kumščiais tyčia sudavė R. J. ne mažiau kaip 6 kartus į veido sritį, o R. J. nugriuvus ant grindų, jis ne mažiau kaip 2 kartus tyčia spyrė R. J. į veido ir kitas kūno sritis, taip padarė nukentėjusiajam R. J. poodines kraujosruvas veide, rankose, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, viršutinio 3 kairio danties išnirimą, odos nubrozdinimą nugaros dešinėje pusėje, dešinio peties traumą, pasireiškusią viršdyglinio raumens sausgyslės ir sąnarinės lūpos priekinės dalies plyšimais, visumoje atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiuo atveju pagal byloje surinktus įrodymus tiksliai nenustatyta, kokiomis tiksliai aplinkybėmis R. J. atsirado minėti sužalojimai. Taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimus galėjo padaryti koks nors kitas asmuo.
Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).
Teismas, įvertinęs kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad V. M. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
IV. Kiti klausimai
Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 128–129), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusysis R. J. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame kartu prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 174–176). Byloje buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitas – 70 Eur už atstovavusio advokato darbo užmokestį (1 t., b. l. 190).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.
Nagrinėjamu atveju, priėmus dėl V. M. išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmetamas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas su garso įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. M. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Nukentėjusiojo R. J. prašymą dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su garso įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.