- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 2-8-633/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Ž. G., I. G.
- Atsakovas
- R. B., D. B., G. Į., A. B.
dalyvaujant ieškovėms Ž. G. ir I. G., jų atstovei advokatei R. P., atsakovams R. B., D. B., jų ir atsakovo G. Į. atstovui advokatui R. B., atsakovui A. B., teismo medicinos ekspertui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ž. G. ir I. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Šalių (ieškovių) reikalavimai.
Ieškovės Ž. G. ir I. G. šioje byloje prašo teismą priteisti joms po 45000 eurų kiekvienai neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo A. B. delikto (kelių eismo taisyklių pažeidimo), kurio metu žuvo L. M., ieškovių atitinkamai dukra ir sesuo, atlyginimą solidariai iš atsakovų A. B., kaip įvykdžiusio deliktą, D. B., kaip padėjusio atsakovui A. B. užvaldyti automobilį, kuriuo šis po to įvykdė deliktą, bei R. B. ir G. Į., kaip automobilio bendrasavininkių ir valdytojų, aplaidžiai vykdžiusių pareigas šio savo daikto atžvilgiu ir tuo sudariusių sąlygas, palengvinusias atsakovui A. B. užvaldyti automobilį ir įvykdyti deliktą. Taip pat prašoma priteisti 5 proc. metines kompensacines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.
2.1. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovės Ž. G. ir I. G. paaiškino, kad 2012-03-11 atsakovas A. B., neturėdamas specialios teisės vairuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo kelyje „Vilkaviškis-Suvalkai-Gižai“ atsakovo G. Į. vardu įregistruotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai darė neatsargiai, tai yra nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesilaikė kitų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešinio eismo juostą, po to nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko avarijos vietoje žuvo keleivė L. M., Ž. G. dukra ir I. G. sesuo. Atsakovas A. B. baudžiamojoje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., jam paskirta bausmė, o jų reikštas civilinis ieškinys jų pačių prašymu paliktas nenagrinėtu. Pačios automobilio užvaldymo ir nusikaltimo įvykio aplinkybių ieškovės nematę, apie jas sužinojo iš jas tyrusių pareigūnų, vėliau atstovės ir baudžiamosios bylos medžiagos. Ieškovei Ž. G. dukters žūtis sukėlusi labai stiprius dvasinius pergyvenimus, dėl kurių jai po įvykio sutriko tiek fizinė sveikata, tiek emocinė būklė, apie 2 mėn. ji sirgusi, buvusi nedarbinga. Ji taip pat mananti, jog minėti išgyvenimai pagreitino ir sustiprino po dukters žūties jai diagnozuoto cukrinio diabeto ligos, kuri nėra pagydoma, vystymąsi. Taip pat lig šiol nėra atsistačiusi ir jos emocinė būklė – persekiojantys košmarai, nemiga, liūdesys ir pan., dėl ko lig šiol vartojanti šeimos gydytojo rekomenduotus raminančius ir įtampą mažinančius medikamentus, taip pat jaučianti psichologo pagalbos poreikį, tačiau šiuo metu tam trūksta laiko ir pinigų. Dėl to, kad avarijos vieta matėsi iš buvusių jos namų, nuolat priminė apie netektį ir blogino abiejų emocinę būklę, ieškovė Ž. G. pardavusi buvusius šeimos namus (duomenys neskelbtini), pirkusi naują būstą šeimai Vilkaviškio m., kadangi šis buvo brangesnis ir neturėjusi santaupų, skolinosi iš banko ir tebemoka jam grąžinamą paskolą bei palūkanas. Ieškovė tvirtinanti, jog keisti būstą buvusi priversta minėtų aplinkybių, kad gerėtų jos su dukra emocinė būklė ar bent jau toliau neblogėtų, ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai bankui sukėlė ieškovėms papildomus rūpesčius, suvaržė jų galimybes greičiau atstatyti sveikatą ir taip pablogino jų gyvenimo kokybę. Iki įvykio ji keisti gyvenamos vietos neketinusi – keitė buvusio būsto stogo dangą, turėjo ir daugiau planų namo atnaujinimui, gyvenimo sąlygų pagerinimui. Ieškovės gavusios iš automobilio valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudiko pagal tuometinį teisinį reguliavimą maksimalaus 2500 eurų dydžio draudimo išmoką, tačiau ji yra pernelyg maža ir ieškiniu reikalaujamos sumos yra kaip trūkstama dalis, kad joms būtų adekvačiai ir teisingai kompensuota dukters ir sesers netektis. Ieškovei I. G. žuvusioji buvo vienintelė sesuo (brolių taip pat neturi), vyresnioji, jos abi viena kitą labai mylėję, vyresnioji visada ją gindavo nuo vyresniųjų patyčių, prižiūrėjo ir ja rūpinosi, kuomet mama būdavo darbe ar išvykusi kitur, su seserimi ji jausdavosi saugesnė. Ji labai išgyveno ir tebeišgyvena dėl sesers mirties, jos emocinė būklė prasta ir per šį laiką nepagerėjo, nors kasmet gydoma sanatorijose, kur gauna ir psichologo konsultacijas, epizodiškai vartoja gydytojo paskiriamus raminamuosius medikamentus. Po įvykio apie 2 metus taip pat reguliariai lankė psichologo konsultacijas mokykloje, tačiau šio specialisto pagalba nė kiek nepadėjo, todėl lankymąsi nutraukė, pirminės sveikatos priežiūros centre iki paskutinio laikotarpio vaikų psichologo nebuvę, o vykti kitur privačioms konsultacijoms neužtenka nei laiko, nei mamos uždirbamų pinigų. Dėl sesers žūties ieškovei I. G. ne tik išlikęs ekspertų patvirtintas emocijų sutrikimas, tačiau suprastėję atmintis ir gebėjimai įsisavinti mokslo žinias – tam dabar reikia daugiau ir pastangų, ir laiko. Dėl įvykio taip pat suprastėjusi ir šios ieškovės gyvenimo kokybė – sumažėjo draugų ratas, iki minimumo sumažėjo laisvalaikis, nes priversta imtis vis naujos papildomos veiklos, kad užsimiršti ir pan., be to, ir jai yra sutrikęs miegas. Abi ieškovės taip pat pareiškė, jog nė vienas iš atsakovų žalos dėl dukters (sesers) žūties nė kiek neatlygino ir nesiūlė tokio atlyginimo.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovė R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ji įvykių laiku gyveno ir nuolat tebegyvena lig šiol su atsakovu G. Į. kaip sugyventiniai, abu dirba, tvarko bendrą ūkį. Gyvenant kartu abiejų sutarimu G. Į. nupirko ir įregistravo savo vardu automobilį „VW Passat“, kurį valdė ir naudojo (vairavo) jie abu, o vyrui išvykus į dažnas darbines komandiruotes į užsienį – ji viena. Avarijos išvakarėse automobilį iš Marijampolės į jos namus Gudelių km Vilkaviškio r. sav., kur kartu gyveno ir gyvena taip pat atsakovai G. Į. (sugyventinis) bei D. B. (jos sūnus), parvairavo jos prašymu jai gerai pažįstamas ir aplinkinių tik gerai charakterizuojamas to paties kaimo gyventojas S. B., kartu parvažiavo ir ji pati. Ji buvo vartojusi alkoholio, išgėrę tikrai buvo sūnus D. B. bei atsakovas A. B., jos akivaizdoje automobilyje alkoholį niekas nevartojo. Jai išlipus ir užėjęs į namo vidų, sūnus D. B. paprašęs leisti jiems dar nuvažiuoti automobiliu, kurį toliau vairuos S. B., į degalinę pavalgyti. Sūnus buvo stiprokai neblaivus, taip pat jam buvo atimta teisė vairuoti dėl to, kad anksčiau vairavo neblaivus, todėl jam automobilį vairuoti tikrai nebūtų davusi, to sūnus ir neprašęs, jam neduodavo to daryti ir anksčiau. Po šio prašymo ji išėjusi į kiemą, kur stovėjo užgesintu varikliu automobilis, užvedimo rakteliai buvę spynelėje, o kur buvę dokumentai ir ar jie buvo kam tai perduoti, neprisimenanti. Ji, atsidariusi vairuotojo dureles, už kurių vairuotojo vietoje sėdėjęs tas pats S. B., į jį asmeniškai kreipėsi pasakydama, kad už pusvalandžio automobilis turi būti grąžintas į kiemą, taip išreikšdama savo sutikimą tokiam laikui duoti naudotis automobiliu, tačiau su išlyga, jog jį vairuos būtent blaivus ir teisę vairuoti turintis S. B., yra įsitikinusi, jog visi automobilyje buvę bei į tą laiką prie jo grįžęs jos sūnus tai supratę, ji automobilį pusei valandos patikėjusi vairuoti ir perdavusi jo valdymą tik vienam S. B., mananti, kad teisėtai. Konkretesnių nurodymų dėl užvedimo raktelių ir dokumentų nedavusi. Apie automobilyje su apsaugine signalizacija sumontuotą imobilaizerį žinojo pradžioje tik ji ir sūnus D. B., šis Marijampolėje jį parodė ir pademonstravo kaip veikia vairavusiam S. B. – be imobilaizerio įjungimo nebuvo galimybės užvesti automobilio variklį. Atsakovas A. B. šiuo automobiliu niekada nevažiavo, ar galėjo žinoti apie imobilaizerį ir kaip jį įjungti, nežinanti. S. B. automobilį išvairavus, ji kambaryje užsnūdo ir pabudo tik naktį nuo telefono skambučio, kuriuo apie įvykusią avariją jai pranešė iš ligoninės. Ji mananti, jog turėjusi teisę automobilio valdymą ir naudojimą laikinai perduoti turėjusiam teisę juos perimti liudytojui S. B., todėl neturinti pareigos atlyginti reikalaujamą žalą ieškovėms, prašanti ieškinį tiek jos, tiek įvykio metu darbinėje komandiruotėje Rusijos Federacijos teritorijoje buvusio sugyventinio atsakovo G. Į. atžvilgiu atmesti.
2.3. Atsakovas D. B. teismo posėdyje visiškai patvirtino atsakovės R. B. nurodytas automobilio valdymo ir naudojimo perdavimo liudytojui S. B. aplinkybes, papildomai paaiškindamas, jog įvykio išvakarėse su atsakovu A. B. vartojo alkoholinius gėrimus, kartu buvusi L. M. gėrusi sidro. Po to kai motina leidusi S. B., jam ir su juo buvusiems draugams pusvalandžiui nuvažiuoti į degalinę, automobilį į ten ir atgal vairavo pagal motinos nurodymą tik S. B.. Marijampolėje jis pats jam parodė imobilaizerį bei kaip jį įjungti, tuomet sėdėjęs greta vairuotojo. Kai iš degalinės S. B. automobilį pastatė atgal jų namų kieme, užgesino variklį, raktelius paliko užvedimo spynelėje, kur buvo dokumentai, nežinantis. Pabuvęs kiek laiko, S. B. išėjo į namus, automobilyje liko ir toliau išgėrinėjo ant galinės sėdynės jis, atsakovas A. B. ir L. M.. Jis tvirtinantis, jog begeriant jis automobilyje užmigęs, kas jį po to užvedė, kur ir kaip važiavo nematęs, prabudęs tik ligoninėje. Jis taip pat manantis, jog pats automobilio išvažiuojant į avarijos vietą neužvedė ir tai padaryti atsakovui A. B. nepadėjo – šis galėjo ir pats pamatyti kaip imobilaizeris veikia, kuomet Marijampolėje tai buvo rodoma S. B.. Taip manantis todėl, kad jeigu būtų užvedęs automobilio variklį pats ar padėjęs tai padaryti atsakovui A. B., tai tokias aplinkybes prisimintų, o dabar neprisimenantis.
2.4. Atsakovas A. B. teismo posėdyje visiškai patvirtino atsakovės R. B. teisme nurodytas automobilio valdymo ir naudojimo perdavimo liudytojui S. B. aplinkybes, taip pat atsakovo D. B. nurodytas teisme aplinkybes, kaip paliko automobilį ir užvedimo raktelius išeidamas į namus tas pats S. B., bei kad po pastarojo išėjimo jis su atsakovu D. B. ir L. M. sėdėjo toliau išgėrinėdami ant galinės automobilio sėdynės. Tačiau šis atsakovas pareiškė, jog atsakovas D. B. tikrai dar nemiegojo, pasibaigus jiems cigaretėms, jis pasiūlęs visiems nuvažiuoti jų dar pasiimti iš jo, A. B., maždaug už pusės kilometro esančių namų. Jiedu su D. B. tarėsi kuriam sėsti vairuoti, atsakovas D. B. pats pasiūlęs vairuoti jam, A. B., nes D. B. jau buvusi atimta teisė vairuoti ir jis bijojęs dar didesnių sankcijų, o štai jis, atsakovas A. B., dar buvęs nepilnametis, aplamai neturėjęs vairuotojo pažymėjimo, todėl nebūsią ką prarasti. Jis, A. B., sutikęs vairuoti, tam neprieštaravusi ir L. M.. Anksčiau jis buvo vairavęs automobilį tik vieną kartą ir juo nuvažiavęs apie 1,5 kilometro, buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, apie galimas pasekmes tiesiog negalvojęs. Kai jis persėdo į vairuotojo vietą, atsakovas D. B. persisvėręs nuo galinės sėdynės per priekinių tarpą, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius, jų ryšuliu perbraukė kažkur po priekine panele, po to perdavė į ranką jam, A. B.. Tuomet jis rakteliu užvedė automobilį ir išvažiavo link savo namų, D. B. ir L. M. visą laiką sėdėjo gale, saugos diržo jie nesisegė nė vienas. Pirmiausiai jis važiavo iki savo namų, po to vėl į kelią. Kokiu greičiu juo toliau važiavo, teigia nestebėjęs, avarijos aplinkybių neprisimenantis dėl jos metu patirtos galvos traumos – jas prisiminęs tik į ikiteisminio tyrimo pabaigą. Jis pats sutinkantis atlyginti ieškovėms 10000 Eur neturtinės žalos.
2.5. Pateiktu byloje atsiliepimu atsakovas G. Į. prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti, nes išvykdamas į darbo komandiruotę jis automobilio valdymą teisėtai perdavęs (palikęs) sugyventinei atsakovei R. B., o ši jo netekusi dėl neteisėtų atsakovo A. B. veiksmų (b. l. 115-123, 1 tome).
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.
Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis, jų atstovus, apklausęs liudytoju automobilio valdymą ir naudojimą iš atsakovės D. B. laikinai perėmusį S. B., teismo medicinos komisijinę ekspertizę ieškovei Ž. G. atlikusį ekspertą V. V., taip pat ištyręs šios bylos rašytinius ir oficialius rašytinius įrodymus : (2013-10-30 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendį, 2014-02-26 Kauno apygardos (apeliacinės instancijos) teismo nutartį bei 2014-11-11 Lietuvos Aukščiausiojo (kasacinio) Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. N1-98-482/2013, automobilio valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir draudimo kompanijos duomenis apie draudimo išmokas, pranešimus apie ieškovės Ž. G. laikiną nedarbingumą po nagrinėjamo delikto įvykio, išrašus iš abiejų ieškovių medicininių dokumentų, jų sveikatos istorijas iš sveikatos priežiūros įstaigų, ieškovės I. G. ugdymo įstaigų pažymas-charakteristikas apie šios ieškovės pažangumą, elgesį ir emocinę būklei bei jų pasikeitimus po nagrinėjamo delikto, 2012 m. spalio 26 ir 31 d. d. gyvenamojo būsto su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartis, 2012-10-31 banko kreditavimo sutartį, 2016-02-10 teismo medicinos komisijinės ekspertizės ieškovei Ž. G. aktą Nr. G 120/2016(09), 2016-08-04 teismo psichiatrijos ekspertizės ieškovei I. G. aktą Nr. 103MS-89/2016, taip pat nagrinėjimo laikui prijungtos Vilkaviškio r. apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. N1-98-482/2013 medžiagą, kuria pagrįstos joje priimtais teismų nuosprendžiu ir nutartimi konstatuotos kaip nustatytos nagrinėjamo delikto aplinkybės, tiek kiek jos reikšmingos civilinės atsakomybės klausimams išspręsti), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Atsakovai G. Į. ir R. B. dar iki nagrinėjamo byloje delikto gyveno ir tebegyvena šiuo metu kartu ir tvarko bendrą ūkį, bendram naudojimui įgijo ir 2008-10-21 atsakovo G. Į. vardu įregistravo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilį), kurį iki nagrinėjamo delikto bendru sutarimu abu valdė ir naudojo. Atsakovui G. Į. daugumą laiko praleidžiant darbo komandiruotėse užsienyje, jam priklausančią dalį ginčo automobilio valdymo ir naudojimą, jį natūra namuose palikdamas, jis perduodavo atsakovei R. B.. Tokia situacija buvo ir nagrinėjamo delikto metu bei jo išvakarėse – atsakovas G. Į. buvo darbo komandiruotėje Rusijos Federacijoje (baudžiamosios bylos (toliau – b. b.) lapas 21, 1 tome, atsakovo G. Į. atsiliepimas į ieškinį (b. l. 115-123, 1 tome), atsakovų R. B., D. B., A. B. paaiškinimai teisme).
3.2. 2012-03-11, apie 04 val. laiku savo namų (duomenys neskelbtini) kieme atsakovė R. B., žodžiu ginčo automobilio keleivių akivaizdoje kreipdamasi su nurodymais į liudytoją S. B., leido pusę valandos laiko pasinaudoti ginčo automobiliu, t.y. juo nuvažiuoti į degalinę, tačiau su išlygomis, jog ginčo automobilį vairuos būtent S. B. ir kad po nurodomo laiko (0,5 val.) automobilį jis grąžins (parvairuos) atgal į kiemą, užvedimo raktelių natūra perduoti nereikėję, nes šie buvo likę užvedimo spynelėje, automobilio dokumentų buvimo vieta ir ar jie buvo natūra perduoti vieno valdytojo kitam valdytojui ar trečiam asmeniui, nenustatyta (atsakovų R. B., D. B. ir A. B. paaiškinimai teisme, šių asmenų paaiškinimai baudžiamosios bylos procese teisme (b. b. l. 60-62, 64, 114, 3 tome), liudytojo S. B. parodymai teisme, taip pat parodymai baudžiamosios bylos procese teisme (b. b. l. 110-113, 3 tome).
3.3. Liudytojas S. B. laikino ginčo automobilio valdymo metu buvo blaivus, teisę vairuoti tokią kelių transporto priemonę turėjo, pats ginčo automobilis buvo įregistruotas kelių transporto priemonių registre, turėjo galiojančią valstybinę techninę apžiūrą, jo valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu (b. b. l. 21-25, 1 tome).
3.4. 2012-03-11, apie 04.30 val. laiku liudytojas S. B. ginčo automobilį pagal jos nurodymus parvairavo į atsakovės R. B. kiemą, išjungė variklį, užvedimo raktelius paliko spynelėje ir maždaug po pusvalandžio išėjo į namus, dokumentų buvimo vieta nenustatyta, atsakovė R. B. tuo metu namuose miegojo (atsakovų R. B., D. B. ir A. B. paaiškinimai teisme, šių asmenų paaiškinimai baudžiamosios bylos procese teisme (b. b. l. 60-62, 64, 114, 3 tome), liudytojo S. B. parodymai teisme, taip pat parodymai baudžiamosios bylos procese teisme (b. b. l. 110-113, 3 tome).
3.5. Ginčo automobilyje kartu su apsaugine signalizacija buvo įmontuotas variklio užvedimą blokavęs elektroninis įrenginys (imobilaizeris), kad užvesti variklį, reikėjo ištraukti raktelį su prisegta įrenginio dalimi (siųstuvu) iš užvedimo spynelės, pastarąja įrenginio dalimi perbraukti tam tikroje priekinės panelės vietoje, kur buvo įmontuota antroji įrenginio dalis (imtuvas), po to raktelį įkišti atgal į užvedimo spynelę ir pasukti į padėtį starteris (atsakovų R. B., D. B., A. B. paaiškinimai, liudytojo S. B. parodymai, taip pat aukščiau jau minėti šių asmenų parodymai baudžiamosios bylos procese teisme).
3.6. Betarpiškai prieš deliktą ginčo automobilyje ant galinės sėdynės buvo atsakovai A. B. ir D. B. bei L. M. (atsakovų A. B. ir D. B. paaiškinimai bei parodymai baudžiamosios bylos procese teisme).
3.7. 2012-03-11, prieš 06.00 val. ginčo automobilio variklis buvo užvestas, atsakovas A. B. automobilį nuvairavo iki savo namų, nuo jų toliau keliu „Vilkaviškis-Suvalkai-Gižai“, 6-ame kilometre automobilio nesuvaldė, išvažiavo į priešingo eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio sankasos, vertėsi ir atsitrenkė į pakelės medžius, avarijos vietoje žuvo keleive važiavusi L. M., atsakovui D. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o pats atsakovas A. B. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, važiavimo greitis nenustatytas, nei atsakovai, nei L. M. autoįvykio vietos apžiūros duomenimis saugos diržais prisisegę nebuvo (b. b. l. 9-16, 119-120, 1 tome, 41-42, 67-68, 2 tome, 120-129, 156-160, 202-207, 3 tome).
3.8. Nagrinėjamo autoįvykio metu atsakovas A. B. buvo nepilnametis (18 m. suėjo maždaug po mėnesio), specialios teisės vairuoti tokią kelių transporto priemonę neturėjo, nes dėl nepilnametystės nebuvo aplamai tokios įgijęs, patirties vairuojant tokią kelių transporto priemonę neturėjo (buvo važiavęs tik 1 kartą apie 1,5 km atstumą), buvo apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio 1,99 prom. girtumo (b. b. l. 59, 2 tome), šios aplinkybės dar iki delikto buvo žinomos ir atsakovui D. B. bei L. M. (atsakovų R. B., D. B., A. B. paaiškinimai bei liudytojo S. B. parodymai teisme, taip pat jų parodymai baudžiamosios bylos procese teisme (teismo posėdžių protokolų buvimo vieta baudžiamojoje byloje jau nurodyta aukščiau).
3.9. Žuvusi nagrinėjamo delikto metu L. M. buvo blaivi (b. b. l. 119-120, 1 tome).
3.10. Ieškovė Ž. G. nuo 2012-03-26 iki 2012-05-11 buvo nedarbinga dėl diagnozės – Pirminė padidinto kraujospūdžio liga, būklė dėl dukters žūties sukelto streso (b. l. 45-51, 1 tome ir 93-94, 2 tome), 2012-04-27 gydytojo endokrinologo nustatyta diagnozė – 2 tipo cukrinis diabetas (2012-04-02 cukraus kiekis kraujyje 12,7 mmol/l, kai norma – 4,1-5,9 mmol/l), kurio vystymasis buvo prasidėjęs dar iki nagrinėjamo byloje delikto - padidintas cukraus kiekis kraujuje nustatytas dar 2011-06-14 ir 2011-12-09, atitinkamai po 7,8 ir 8,8 mmol/l (b. l. 93-94, 2 tome, sveikatos istorijos diagnostinių tyrimų duomenys). Cukrinio diabeto liga nėra išgydoma (gliukozės kiekis kraujyje reguliuojamas medikamentais), nors ši liga nėra tiesioginiame priežastyje su nagrinėjamu deliktu ir jo pasekmėmis, tačiau egzistuoja didesnė tikimybė, jog pergyventas stresas dėl dukters netikėtos žūties paspartino šios ligos vystymąsi ir pagreitino jos pasireiškimą, nei kad būtų priešingai, mat gliukozės kiekio ieškovės kraujyje padidėjimas po dukters netekties išties ženklus, maždaug pusantro karto (teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme).
3.11. Ieškovei I. G. 2012-03-26 buvo diagnozuotas sveikatos sutrikimas – neurostenija (F48.0), kaip trumpalaikė reakcija į stresą, sukeltą netikėtos sesers žūties, ir kaip pastarosios tiesioginė priežastinė pasekmė, kuris peraugo į potrauminio streso sutrikimą (F43.1), konstatuotą teismo psichiatrų 2016-08-04 ekspertizės metu; Pastarasis sveikatos sutrikimas yra ilgalaikės trukmės, tačiau taikant tinkamus gydymo būdus gali būti pagydomas (b. l. 130-136, 2 tome).
3.12. Ieškovė Ž. G. 2012-10-31 pardavė už 115000 Lt buvusį šeimos gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) bei 2012-10-26 už 169000 Lt nupirko gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), sandorių vertės skirtumas – minus 15639,48 Eur (b. l. 67-99, 1 tome).
3.13. 2013-10-30 nuosprendžiu Vilkaviškio r. apylinkės teismas ieškovės Ž. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtu (b. l. 16-25, 1 tome), 2015-03-09 ieškovės kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu civilinio proceso tvarka (b. l. 4-9, 1 tome).
Šias faktines ginčo aplinkybes liudija ne tik ginčo šalių teismo posėdyje pripažinti faktai (Lietuvos Respublikos CPK (toliau - CPK) 182 str. 5 p., 187 str. 1 d.), bet ir patikimai patvirtina teisme apklausto liudytojo S. B. parodymai, taip pat rašytiniai, tame tarpe ir oficialūs, įrodymai – prejudicinę galią turintis baudžiamajame procese priimtas pirmos instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nutartys, teismų išvadas pagrindžiantys baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime surinkti objektyvaus pobūdžio duomenys (autoįvykio vietos bei automobilio apžiūrų rezultatai, specialistų ir ekspertų išvados), pastarosios bylos procese atliktos teismo medicininės komisijinės ir psichiatrinės ekspertizių aktai, ekspertų išvadas pagrindžiantys ieškovių sveikatos istorijų ir išrašų iš kt. jų medicininių dokumentų duomenys (CPK 187 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
Byloje yra kilęs ginčas dėl šių klausimų : ar nagrinėjamoje faktinėje situacijoje greta deliktą ginčo automobiliu tiesiogiai padariusio atsakovo A. B. atsako (solidariai) už ieškovėms atsiradusią neturtinę žalą kaip padidinto pavojaus šaltinio (ginčo automobilio) valdytojai (CK 6.270 str.) ir atsakovai G. Į. bei R. B. (1), ar nagrinėjamoje faktinėje situacijoje greta deliktą tiesiogiai padariusio atsakovo A. B. atsako (solidariai) už ieškovėms atsiradusią neturtinę žalą ir atsakovas D. B. (2), ar pačios delikto metu žuvusios L. M. (nukentėjusios) veiksmai savo pobūdžiu ir reikšme šio delikto įvykiui ir dėl jo kilusioms pasekmėms buvo rizikingi (CK 6.253 str.), kaip pagrindo atsakovus nuo civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies atleisti (3), atlygintinos ieškovėms neturtinės žalos sudėties ir teisingo jos dydžio (4).
4.1. Dėl atsakovų G. Į. ir R. B. veiksmų (neveikimo), kaip pagrindo jų deliktinei civilinei atsakomybei pagal sprendžiamą ieškinį.
4.1.1. Bylos duomenimis šie atsakovai gyveno ir tebegyvena kartu nesusituokę, kaip gyvenimo partneriai veda bendra ūkį, kas sudaro pakankamą faktinį pagrindą konstatuoti, jog atsakovai vykdo jungtinę veiklą (CK 6.969 str.). Pagal CK 6.971 str. 1 d. reguliavimą jungtinės veiklos vykdymo (partnerystės) metu gautos pajamos, taip įgytas turtas yra parnerių bendroji dalinė nuosavybė, kurioje jų dalys pagal įstatymo prezumpciją yra lygios (CK 6.970 str. 2 d.), o toks turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama, taigi ir įgyvendinamos teisės į jį bei vykdomos jo savininkų (valdytojų) pareigos tretiesiems asmenims bendru partnerių sutarimu, jeigu jų susitarimas dėl to nėra kitoks (CK 6.971 str. 4 d., 6.972 str. 1 ir 5 d. d.). Todėl teismas sutinka su ieškovių pozicija, kad ginčo automobilis buvo šių atsakovų bendra dalinė nuosavybė ir jie abu turėjo vienodas savininko pareigas tretiesiems asmenims, įskaitant ieškoves, dėl jo kaip daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Kartu teismas jau aukščiau sprendė nustatęs ir aplinkybes, kad dar gerokai iki nagrinėjamų įvykių atsakovas G. Į. išvyko į darbo komandiruotę Rusijos Federacijos teritorijoje, išvykdamas ginčo automobilį, jo raktelius bei dokumentus natūra paliko atsakovei R. B., taip savąsias šio daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises teisėtai perdavė partnerei, o ši teisėtai jas perėmė, dar iki nagrinėjamo delikto išvakarių tapdama vienasmeniu ginčo automobilio, kaip padidinto pavojaus šaltinio CK 6.270 str. požiūriu, valdytoju. Aptariamo CK 6.270 str. 1-oje ir 2-oje dalyse įtvirtinto reguliavimo turinys lemia išvadą, jog tuo atveju, kai žala padaryta tiesiogiai didesnio pavojaus šaltiniu, už padarytą žalą turi atsakyti padidinto pavojaus šaltinį valdęs asmuo (valdytojas), byloje nėra ginčo, kad tokiu asmeniu delikto metu buvo atsakovas A. B.. CK 6.270 str. normos tokiu atveju veikia kaip specialiosios bendrųjų deliktinę civilinę atsakomybę nustatančių atžvilgiu (CK 6.263 str.). Nei šalies civiliniai įstatymai, nei kelių eismo taisyklės, nei kt. teisės aktai nedraudžia teisėtiems savininkams ar valdytojams automobilio, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo perduoti vienas kitam ar trečiam asmeniui, jeigu asmuo, kuriam tai perduodama, turi teisę tokį valdymą, naudojimą ar disponavimą gauti, šiomis teisėmis naudotis ir kitaip jas įgyvendinti, kitaip tariant, jeigu teisių perdavimas įvykdomas teisėtai (nepažeidžiant įstatymo). Iš to išplaukia išvada, kad teisėtai padidinto pavojaus šaltinio valdymą, naudojimą ir (ar) disponavimą juo perdavęs kitam asmeniui daikto savininkas (bendrasavininkis) ar pirmesnis laiko požiūriu valdytojas, kartu perduoda ne tik teises, bet ir visų pareigų trečiųjų asmenų atžvilgiu vykdymą, kiek tai susiję su šio daikto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, įskaitytinai pareigą turimas teises į šį daiktą įgyvendinti taip rūpestingai, kad nepadaryti šiuo įgyvendinimu (neįgyvendinimu) žalos kitiems asmenims. Tokiu atveju savininko ar pirmesnio valdytojo civilinė atsakomybė pagal CK 6.270 str. pasibaigia tuo pačiu momentu kai teisėtai sudaroma daikto pirkimo-pardavimo, nuomos, panaudos, patikėjimo ar pan. sutartis ir perduodama didesniu pavojaus šaltiniu traktuojama kelių transporto priemonė, tokio daikto panaudos ar pavedimo (įgaliojimo) sutartis pagal dabartinį reguliavimą gali būti ir žodinė, o jos šalių valią perduoti-perimti tokio daikto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo pakanka išreikšti netgi konkliudentiniais veiksmais. Būtent toks taikomo įstatymo (CK 6.270 str.) aiškinimas yra suformuotas ir įgyvendinamas šalies teismų praktikoje (Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalga, aprobuota 2000-06-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 27 (Teismų praktika Nr. 13), Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, kurios išvadoms pritarta 2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skaičiaus teisėjų susirinkime (Teismų praktika Nr. 29), Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 20 p. ir kt.). Kadangi teismas jau aukščiau konstatavo, kad atsakovas G. Į., kaip ginčo automobilio valdytojas CK 6.270 str. požiūriu, šios kelių transporto priemonės valdymą dar iki nagrinėjamo byloje delikto išvakarių perdavė partnerei (sugyventinei) atsakovei R. B. ir tai padarė teisėtai pavedimo žodine sutartimi, jo civilinė atsakomybė dėl šiuo daiktu padarytos žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, taigi ir ieškovėms, pasibaigė dar iki reikšmingų bylai įvykių, todėl jam solidariai su deliktą įvykdžiusiu atsakovu A. B. ieškinys pareikštas nepagrįstai ir turi būti atmestas.
4.1.2. Pagal tas pačias taisykles turi būti vertinami ir atsakovės R. B. juridiškai reikšmingi veiksmai, susiję su ginčo automobilio valdymo CK 6.270 str. požiūriu perdavimu liudytojui S. B.. Jau teismo buvo spręsta, jog ši atsakovė turėjo teisę ginčo automobilį valdyti ir naudoti tiek pati, tiek savo nuožiūra jo valdymą ir naudojimą perduoti jungtinės veiklos su atsakovu G. Į. interesais bet kuriam trečiajam asmeniui, pastaruoju atveju S. B.. Todėl jos atliktą ginčo automobilio perdavimą jam žodinės panaudos sutarties pagrindu nėra faktinio pagrindo vertinti neteisėtu. Teismas teisėtu laiko ne tik valdymo ir naudojimo perdavimą atsakovės R. B. asmenyje, tačiau ir perėmimą liudytojo S. B. asmenyje – šis laisvanoriškai sutiko ir prisiėmė jam perduodamas teises ir pareigas, turėjo ir turi specialiąją teisę vairuoti tokią kelių transporto priemonę, buvo blaivus (nėra duomenų, kad būtų buvę priešingai), automobilis buvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, turėjo galiojančią valstybinę techninę apžiūrą, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta (tai patvirtinančių dokumentų buvimo vieta nepakeičia ir nepanaikina aptariamų juridinių faktų). Kita vertus, atsakovė R. B., teismo vertinimu, neprivalėjo ir negalėjo numatyti kaip realios galimybės to, kad po kurio laiko automobilį prieš jos valią ir norą, t.y. neteisėtai, užvaldys trečiasis asmuo atsakovas A. B. ir juo įvykdys nagrinėjamą deliktą, kadangi teisė vertina tiesioginę, o ne išvestinę priežastį – atsakovo A. B. veiksmai, užvaldant ginčo automobilį, buvo ne tiesioginė, o tik išvestinė atsakovės R. B. veiksmų pasekmė, mat tarp jų įsiterpia teisėtu pripažįstamas ginčo automobilio valdymas liudytojo S. B. asmenyje. Atsakovės R. B. civilinė atsakomybė dėl ginčo automobiliu padarytos žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, taigi ir ieškovėms, pasibaigė dar iki reikšmingų bylai spręsti įvykių, todėl ir šiai atsakovei solidariai su deliktą įvykdžiusiu atsakovu A. B. ieškinys yra pareikštas nepagrįstai ir turi būti atmestas.
4.1.3. Pasirengimo bylai nagrinėti teismo posėdyje stadijoje teismas nekartą pasiūlė ieškovėms apsvarstyti atsakovų byloje tinkamumo klausimą, sudarė tam procesines sąlygas, į tai savo procesiniuose dokumentuose ieškovių dėmesį atkreipė ir atsakovai, tačiau ieškovės atsakovų keisti nesutiko, S. B. bendraatsakoviu pagal ieškinį neįtraukė, todėl teismas spręsti dėl jo galimos civilinės atsakomybės pagal byloje pareikštą reikalavimą negali ir dėl to plačiau nepasisako (CPK 45 str. 3 d., 265 ir 266 str. str.).
4.2. Dėl atsakovo D. B. veiksmų užvaldant ginčo automobilį, kaip pagrindo jo deliktinei civilinei atsakomybei pagal sprendžiamą ieškinį.
4.2.1 Atsakovas A. B. iš esmės nuosekliai nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme stadijos, kuomet nusprendė prisipažinti ir atskleisti prisimintas ginčo automobilio užvaldymo ir autoavarijos aplinkybes, tiek baudžiamajame, tiek ir šiame civiliniame procese tvirtino, jog ginčo automobilį betarpiškai prieš jam pradedant važiuoti jam padėjo užvesti atsakovas D. B. ištraukdamas raktelius iš automobilio užvedimo spynelės, aukščiau teismo jau aprašytu (punktas 2.4) būdu įjungdamas imobilaizerį bei po to perduodamas šiam atsakovui (A. B.) į rankas tuos pačius raktelius. Be to, prieš tai netgi pats pasiūlė ir įtikinėjo vairuoti būtent jį dėl logiškai paaiškinamų ir pakankamai įtikinančių priežasčių (detaliau atskleista aukščiau aprašant atsakovo A. B. paaiškinimus – punktas 2.4). Objektyviai galimybė tokiai įvykių sekai (automobilio užvaldymo būdui) pagal šių dviejų atsakovų fizinius duomenis, automobilio salono konstrukcijos ypatumus ir kt., teismo vertinimu, egzistavo ir yra visiškai reali. Pastaruosius atsakovo A. B. parodymus netiesiogiai patvirtina atsakovės R. B. paaiškinimai bei liudytojo S. B. parodymai, kad atsakovas A. B. ginčo automobiliu niekada nevažiavo, išvakarės kelionių metu sėdėjo automobilio gale ir visiškai nesidomėjo automobilio vairuotojo veiksmais, taip pat teismo nustatytos aplinkybės, jog užvesti automobilį neįjungus imobilaizerio nebuvo įmanoma, o tai padaryti (įjungti imobilaizerį) nebuvo tiek paprasta, kad tai sugebėtų to nežinantis, nedaręs ir (ar) gerai nematęs tai darant kitą asmuo, atsižvelgiant, kad nagrinėjamu atveju tai buvo anksčiau šio automobilio niekada pats nevairavęs, vidutiniškai apgirtęs nepilnai 18 m. amžiaus ir visiškai neturėjęs patirties vairuoti asmuo (atsakovas A. B.). Negalima ignoruoti ir aplinkybės, kad ginčo automobilis priklausė ne A. B., o atsakovo D. B. motinai ir patėviui, stovėjo ne A. B. namuose, o D. B. šeimos namų kieme, kad šio motina (ginčo automobilio bendrasavininkė) buvo šiuose namuose. Visa tai, kas jau aptarta, teismo vertinimu visiškai įtikinamai patvirtina atsakovo A. B. pateiktą byloje įvykių eigos versiją. Kita vertus, teismui abejones kelia paties atsakovo D. B. sąžiningumas paaiškinimuose dėl pastarųjų aplinkybių – šis atsakovas gana išsamiai ir detaliai tiek baudžiamajame procese, tiek ir pastarosios civilinės bylos nagrinėjime teisme prisiminė ir atpasakojo daugmaž visas kitas su delikto įvykiu susijusias aplinkybes, netgi detalėse (kas kur sėdėjo automobilyje ir kt.), o štai šių esminių, lemiančių jo atsakomybę už autoavarija padarytos žalos atlyginimą ar ją galinčių paneigti aplinkybių tvirtina visiškai neprisimenantis, nes miegojęs. Jo, D. B., girtumas, teismo vertinimu, nepašalina atsakovo A. B. tvirtinamo padėjimo jam užvesti ir užvaldyti ginčo automobilį galimybės ir neįrodo, kad to nebuvo ir būti negalėjo. Atsakovas D. B. savo pareiškimą, kad to nebuvo grindžia aplinkybe, jog to neprisimenantis – jeigu taip būtų buvę, jis prisimintų. Teismo vertinimu, toks atsakovo argumentas yra visiškai nepagrįstas ir nesąžiningas.
4.2.2. Visuma punkte 4.2.1 aptartų ir teismo vertintų aplinkybių yra pakankama teismui, bylos duomenis įvertinant pagal tikimybių pusiausvyros principą, spręsti, kad aplinkybė, jog atsakovui A. B. ginčo automobilį padėjo užvesti atsakovas D. B. byloje nustatyta, nes pagal aptartus duomenis yra kur kas didesnė tikimybė, kad atsakovas D. B. visgi padėjo A. B. užvesti ginčo automobilį ir tokiu būdu jį užvaldyti, negu kad būtų buvę priešingai (CPK 176 str. 1 d., 177 str. 1 ir 2 d. d., 178 str.).
4.2.3. Negana to, CPK 182 str. 3 punkte yra nustatytas vienas iš prejudicijos atvejų, kuomet byloje nereikia įrodinėti tam tikrų aplinkybių, nes jos laikomos įrodytomis ir jų įrodinėjimo pareiga niekam nepereina, kita vertus, jos negali būti iš naujo kvestionuojamos ir ginčijamos kituose naujuose tų pačių asmenų teisminiuose ginčuose. Šiuo atveju tai prejudiciniai faktai, - aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, ir šios aplinkybės abejose bylose įėjo (įeina) į įrodinėjimo dalyko sudėtį, t.y. buvo įrodinėjimo abejose bylose dalykas. Abu šie atsakovai dalyvavo Vilkaviškio r. apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. N1-98-482/2013 nagrinėjimo procese nuo pirmos instancijos iki kasacinės, atitinkamai kaip kaltinamasis (A. B.) ir fiziškai nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos (KET pažeidimo) asmuo (D. B.), teismų byloje įrodinėjimo dalyko sudedamąja dalimi buvo ir šioje byloje nagrinėjama aplinkybė dėl padėjimo atsakovui A. B. užvesti ginčo automobilį (šioje byloje – kaip pagrindas atsakovo D. B. deliktinei civilinei atsakomybei, o baudžiamojoje byloje – kaip aplinkybė, reikšminga bausmės individualizavimui (Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 54 str. 2 d.). Pirmos ir apeliacinės instancijų teismai baudžiamojoje byloje sprendė, jog atsakovas D. B., tik vienas iš 3 automobilyje buvusių asmenų žinodamas apie imobilaizerį ir mokėdamas jį įjungti, padėjo atsakovui A. B. užvesti automobilį, jį užvaldyti (b. b. l. 120-129 ir 156-160, 3 tome), šios aplinkybės, kaip nustatytos, iš pirmos instancijos nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties nepašalino ir kasacinis teismas (b. b. l. 202-207, 3 tome). Teismų praktikoje aiškinant ir taikant CPK 182 str. 3 punktą prejudicinė galia yra suteikiama ne tik teismo nuosprendžiu konstatuotoms nusikalstamos veikos pasekmėms, bet ir kitoms juridiškai reikšmingoms aplinkybėms (kaip antai : ar buvo padaryti veiksmai, konstatuoti nuosprendžiu ir nebūtinai vien kaltinamojo, ar juos padarė asmuo, kurio atžvilgiu sprendžiama nuosprendyje, kokiomis aplinkybėmis ir kas tam turėjo esminės įtakos, reikšmės – 2000-06-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 27 punktu 11 aprobuota apžvalga „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“). Taigi minėti teismų nuosprendis ir nutartys šiai civilinei bylai turi prejudicinę galią.
4.2.4. Ginčo automobilio užvaldymas atsakovo A. B. asmenyje CK 6.270 str. požiūriu buvo neteisėtas, prieštaravo buvusios teisėtos valdytojos R. B. norui ir valiai, kad automobilį vairuotų tik blaivus, turintis specialiąją teisę tai daryti ir teigiamai aplinkinių charakterizuojamas liudytojas S. B., kuriam teisėtai ir buvo perduotas valdymas nagrinėjamos deliktinės civilinės atsakomybės požiūriu. Kadangi atsakovas D. B. ne tik sukurstė, bet ir padėjo atsakovui A. B. neteisėtai užvaldyti ginčo automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį, kuriuo šis įvykdė nusikalstamą veiką ir sukėlė reikalaujamą priteisti žalą ieškovėms, šie jo aktyvūs veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovo A. B. deliktu, kaip būtina sąlyga jam aplamai vykti (užvesti automobilį ir pradėti juo važiuoti). Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis atsakovas D. B. privalo atsakyti pagal pareikštą byloje ieškinį kartu su deliktą įvykdžiusiu atsakovu A. B. kaip solidarūs ieškovių skolininkai (CK 6.270 str. 3 d., 6.279 str. 1 ir 4 d. d.).
4.3. Dėl delikto metu žuvusios L. M. (nukentėjusios) veiksmų (neveikimo) reikšmės nagrinėjamo delikto įvykiui ir dėl jo kilusioms pasekmėms.
4.3.1. Teismas byloje nustatė, jog nukentėjusioji dar delikto išvakarėse laiką leido kartu su atsakovais A. B. ir D. B., važinėjosi tuo pačiu automobiliu į Marijampolę, šokius Šakių r. sav., po to ir į degalinę prie Vilkaviškio m., jos akivaizdoje abu minėti atsakovai vartojo alkoholinius gėrimus, ji žinojo, nes matė, kad atsakovai yra gerokai apgirtę, nes tai pagal bylos duomenis buvo akivaizdu, nukentėjusi taip pat žinojusi, jog atsakovas A. B. dar nepilnametis, neturi specialios teisės vairuoti automobilį ir aplamai iš esmės nemoka tai daryti. Pagal faktinius duomenis, nustatytus atsakovų A. B., D. B., R. B. paaiškinimais, taip pat liudytojo S. B. parodymais, autoavarijos įvykio vietos apžiūra, automobilio apžiūros ir techninės būklės nustatymo protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, esančiais baudžiamojoje byloje, kartu nesant tai paneigiančių duomenų, nukentėjusi iki delikto ir jo momentu ginčo automobilyje keleive aukščiau šiame punkte pažymėtomis aplinkybėmis važiavusi savo noru, kas reiškė, jog neprieštarauja automobilio neteisėtam užvaldymui ir kad jį vairuotų atsakovas A. B., autoavarijos momentu ji nebuvo prisisegusi saugos diržu.
4.3.2. Atsakovai G. Į., R. B. ir D. B., atsikirsdami ieškiniui, punkte 4.3.1 aptartas aplinkybes traktuoja kaip tiesiogiai priežastingai susijusias su deliktu ir iš jo kilusiomis pasekmėmis, vertina jas kaip didelį nukentėjusios neatsargumą CK 6.270 str. 1 d. požiūriu ir laiko pagrindu juos atleisti bent iš dalies nuo civilinės atsakomybės atlyginti ieškovėms neturtinę žalą CK 6.253 str. 1 ir 3 d. d. tvarka. Tokią atsakovų poziciją teismas vertina pagrįsta tik iš dalies, teismas pritaria ieškovėms, jog nukentėjusios elgesys pagal bylos duomenis paties delikto įvykdymui (kelių eismo taisyklių pažeidimui) reikšmės neturėjo, jo jokia dalimi nesąlygojo. Pasyvus nukentėjusios elgesys neteisėtam automobilio užvaldymui (jo užvedimui ir išvažiavimui juo į kelią), neužkirtimas tam kelio, kai nėra patikimų duomenų, jog nukentėjusi realiai galėjo tai padaryti, teismui nesudaro pagrindą pripažinti, kad ji taip pat prisidėjo prie delikto įvykio sukurdama pati rizikingą jos sveikatai ir gyvybei situaciją ir pan. Teismas taip pat sprendžia, jog nustatytomis bylos aplinkybėmis nukentėjusios neatsargumą, pasireiškusį 4.3.1 punkte aprašytu neveikimu, nėra pagrindo vertinti kaip didelį. Teismas jau sprendė, kad autoavarijos metu nukentėjusi buvo blaivi, o jeigu išvakarėse ir pavartojo silpno alkoholinio gėrimo, tai jo kiekis turėjo būti toks mažas, kad jo reikšmė nagrinėjamam įvykiui vien hipotetinė. Iš to seka, jog nukentėjusi su atsakovais negirtavo, neteisėto ginčo automobilio užvaldymo neorganizavo, nekurstė ir to padaryti nepadėjo, savo elgesiu taip pat neskatino atsakovą A. B. pažeisti kelių eismo taisykles jau vairuojant jam automobilį kelyje (tokių duomenų byloje nėra), kas reiškia, kad ji sąmoningai nekūrė ir nesukūrė jos sveikatai ir gyvybei grėsmę sukėlusią situaciją (kaip pvz. nukentėjusio girto gulėjimas tamsiu paros metu ant kelio važiuojamosios dalies, girtavimas kartu ir neteisėto elgesio skatinimas ir pan. – 2007-05-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-383/2007, 2007-08-29 Vilniaus apygardos teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-772/2007 ir kt.).
4.3.3. Nors pati nukentėjusioji rizikingą jos sveikatai ir gyvybei situaciją tiesiogiai nesukūrė, tačiau turėdama galimybę pasirinkti - likti ir važiuoti automobilyje, kai buvo pradėtas jo neteisėtas užvaldymas, ar visgi išlipti ir nebevažiuoti (priešingų duomenų byloje nesama), nukentėjusi 4.3.1 punkte aprašytu neveikimu elgėsi rizikingai (prisiėmė dalį rizikos savo sveikatai ir gyvybei) CK 6.253 str. 5 d. požiūriu, ir nors nėra patikimų įrodymų, kad tuo tikrai prisidėjo prie kilusių dėl delikto pasekmių sunkumo (kad jos tapo sunkiausiomis – nukentėjusi žuvo), tokios galimybės atmesti visgi negalima (ir visiškai ignoruoti 4.3.1 punkte aprašytų aplinkybių). Teismas sprendžia, kad 4.3.1 punkte aprašytas nukentėjusios neveikimas, nors ir nesudarantis pagrindo jį vertinti dideliu neatsargumu delikto ir jo pasekmių atžvilgiu, visgi lemia ieškiniu reikalaujamos atlyginti priteistinos neturtinės žalos mažinimą, tačiau ne itin reikšminga dalimi, mat kasacinio teismo yra pritarta teismų praktikai, jog sunkiai sutrikdžius kito asmens sveikatą ar atėmus jam gyvybę, kad ir dėl neatsargumo, esminiais kriterijais nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti laikoma neturtinės žalos pasekmės ir ją padariusio asmens (asmenų) kaltė, kurie nėra lygiaverčiais su visais kitais CK 6.250 str. 2 d. požiūriu (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 29, 478 psl.).
4.4. Dėl atlygintinos ir priteistinos ieškovėms neturtinės žalos sudėties ir jos dydžio.
4.4.1. Pagal CK 6.250 str. d. reguliavimą neturtinės žalos struktūros ir dydžio nustatymo kriterijai yra : a) neturtinės žalos pasekmės, b) žalą padariusio asmens kaltė, c) žalą padariusio asmens turtinė padėtis, d) tai, ar padaryta turtinės žalos, e) kitas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, f) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatytas neturtinės žalos pasekmės ieškovėms (jų sveikatai, emocinei būklei, gyvenimo kokybei, jos ir sveikatos atstatymo perspektyvoms) teismas jau konstatavo 3.10 ir 3.11 punktuose. Teismas prie aptariamų pasekmių priskiria ir patirtus rūpesčius, nepatogumus bei papildomą finansinę naštą dėl gyvenamojo šeimos būsto pakeitimo (3.12 punktas), tačiau tik iš dalies, kadangi, pirma, tiesiogiai deliktas ir jo pasekmės nesukėlė tokio įvykio (ryšys tik netiesioginis), antra, nėra duomenų, kad būsto pakeitimas sukėlė realius finansinius nuostolius (papildomą finansinę naštą atsveria gauta nauda, nes palūkanos nėra didelės), trečia, skolinimasis naujam būstui pateisinamas tik 15639,48 Eur dalimi (skirtumas tarp sandorių verčių). Kita vertus, negalima pilnai sutikti ir su atsakovų pozicija, kad aptariama aplinkybė išviso negali būti pasekme atlygintinos neturtinės žalos sudėtyje kaip su deliktu nesusijusi. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis, kokios jos nustatytos šioje konkrečioje byloje, šeimos išsikėlimas iš buvusio būsto betarpiškai netoli dukters (sesers) žūties vietos, buvusios matoma netgi iš kiemo, yra tiek bendražmogiškai, tiek ir teisės požiūriu pateisinamas ir pagrįstas siekiu išvengti dar didesnių ir negatyvesnių padarinių ieškovių sveikatai, mažinti patiriamus, kaip galima greičiau atstatyti buvusią padėtį. Nagrinėjamu pasekmių aspektu priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydis nustatytinas didesnis nei vyraujantis teismų praktikoje santykinis vidurkis, kuomet jis priteisiamas dėl BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
4.4.2. Nors žalą tiesiogiai padariusio atsakovo A. B. veiksmai, kuriais buvo pažeisti KET reikalavimai ir dėl kurių kilo neturtinės žalos pasekmės, teismų baudžiamajame procese buvo pripažinti neatsargiais (CPK 182 str. 3 p.), tačiau juos vertindamas šioje byloje deliktinės civilinės atsakomybės požiūriu, teismas sprendžia, kad atsakovo A. B. neatsargumas buvo didelis dėl nustatytų delikto aplinkybių, teismo jau aprašytų 3.8 ir 4.2.1 punktuose. Ir nors pastaruoju atveju kaltė nesiekė netiesiogiai tyčinės lygio, tačiau ji visgi buvo kiek didesnė bei baudžiamajame įstatyme apibrėžtos nusikalstamos veikos (BK 281 str. 6 d.) rūšinėje sudėtyje.
4.4.3. Bylos duomenimis atsakovų tiek A. B., tiek D. B. turtinė padėtis nėra gera, - jie neturi Lietuvoje nekilnojamų daiktų, kelių transporto priemonių, kita vertus jie abu yra dar labai jauni, darbingo amžiaus, visiškai darbingi, šiuo metu dirba (D. B. užsienyje), todėl teismas vertina, kad jų amžius ir darbingumas laiduoja galimybes atlyginti ieškovėms protingo ir teisingo dydžio neturtinę žalą, jų turtinė padėtis nėra niekuo išskirtinė, juolab, kad teismų praktikoje pritarta taisyklei, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo (kad ir dėl didelio neatsargumo) atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika Nr. 29, 480 psl.).
4.4.4. Baudžiamajame procese iš atsakovo A. B. yra priteista atlyginti : a) 2639 Eur turtinės žalos, b) 955 Eur proceso išlaidų, taigi viso 3594 Eur (b. b. l. 120-129, 3 tome), kas teismo vertinimu, atsižvelgiant į 4.4.3 punkte aptartas aplinkybes ir perspektyvas ateičiai nėra didelė suma ant tiek, kad sudarytų faktinį pagrindą reikšmingiau mažinti priteistinos šioje byloje neturtinės žalos dydį CK 6.282 str. 3 d. juridiniu pagrindu.
4.4.5. Autoavarijoje žuvusios L. M. (nukentėjusios) veiksmų (neveikimo) reikšmė nustatant atlygintinos pagal ieškinį neturtinės žalos struktūrą ir dydį teismo jau yra aptarta 4.3.3 punkte, dėl pastarųjų aplinkybių, kaip neturtinės žalos dedamosios, priteistinos žalos dydis neženkliai, bet mažintinas.
4.4.6. Kadangi, kaip teismo jau buvo minėta aukščiau, reikšmingiausi kriterijai individualizuojant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra pasekmės ir atsakingo asmens (asmenų) kaltė, apibendrinant padarytas išvadas 4.4.1 – 4.4.5 punktuose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (CK 1.5 str. 4 d.) suponuoja sprendimą atlygintinos neturtinės žalos pagal ieškinį dydį ieškovėms nustatyti taip : a) žuvusios motinai ieškovei Ž. G. – kiek didesnio nei vyraujantis teismų praktikoje santykinis vidurkis, kuomet žala priteisiamas tėvams dėl BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, b) žuvusios seseriai ieškovei I. G. – maždaug vyraujantį teismų praktikoje santykinį vidurkį, kuomet žala priteisiama broliams/seserims dėl BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
4.4.7. Pagal 2015 m. apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų praktikos nuo 2008-01-01 iki 2014-11-01 duomenis, kai buvo spręsta dėl BK 281 str. 6 d. numatyta nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tokios žalos buvo priteista : tėvui/motinai – nuo 14137 Lt iki 150000 Lt, kas sudaro nuo 4094 Eur iki 43443 Eur (vidurkis – 23768 Eur), broliui/seseriai – 60000 Lt, kas sudaro 17377 Eur. Atsižvelgiant į 4.4.6 punkte padarytas išvadas, ieškovei Ž. G. priteistina reikalaujamos neturtinės žalos – 30000 Eur, o ieškovei I. G. – 17000 Eur.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
5.1. Byloje ginčo šalys yra pareiškę priešinius reikalavimus viena kitai atlyginti procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal bylos duomenis ieškovė Ž. G. byloje patyrė tokias išlaidas : a) 434,43 Eur už advokato teisinę pagalbą konsultuojant, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, b) 697,40 Eur apmokėjimo ekspertinėms įstaigoms už teismo medicinos ir teismo psichiatrijos ekspertizių atlikimą c) 4,63 Eur apmokėjimo už teismo baudžiamosios bylos dokumentų, pateiktų kaip ieškinio priedų, kopijų parengimą, viso – 1136,46 Eur.
5.2. Atsakovė R. B. pagal bylos duomenis patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur už advokato teisinę pagalbą konsultuojant, parengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant teisme.
5.3. Ieškinys yra tenkinamas 52 proc. dalimi (47000 Eur (priteisiama suma) x 100 : 90000 Eur (pradinio ieškinio suma), todėl pagal CPK 93 str. 2 d. taisyklę atsakovai A. B. ir D. B. solidariai privalo atlyginti 52 proc. bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ž. G., - 590, 96 Eur, o ieškovė Ž. G. ir I. G. (subsidiariai su ieškove Ž. G.) – 48 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. B., kas sudaro 192 Eur; šių išlaidų atlyginimas tarp ieškovių paskirstytinas proporcingai atmetamų jų pradinių reikalavimų santykiui : ieškovei Ž. G. – 84,48 Eur, ieškovei I. G. (subsidiariai su ieškove Ž. G.) – 107,52 Eur.
5.4. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro : a) 1228 Eur žyminio mokesčio už faktiškai priteisimos žalos sumą (47000 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovės atleistos įstatymu, bet nėra atleisti atsakovai, b) 49,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nuo kurių mokėjimo atleistos ieškovės, bet neatleisti atsakovai, viso – 1277,13 Eur. Iš atsakovų A. B. ir D. B. solidariai priteistinas visas žyminis mokestis ir 52 proc. pašto išlaidų, kas sudaro 25,54 Eur, taigi viso – 1253,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 96 str. 1 ir 3 d. d.). Ieškovėms tenkanti 48 proc. pašto išlaidų dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 1 ir 4 d. d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str. str.,
teismas nusprendė:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) trisdešimt tūkstančių eurų (30000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei Ž. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-10 dienos iki visiško šios teismo sprendimo dalies įvykdymo.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) septyniolika tūkstančių eurų (17000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei I. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-10 dienos iki visiško šios teismo sprendimo dalies įvykdymo.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) penkis šimtus devyniasdešimt eurų 96 euro ct. (590, 96 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Ž. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt tris eurus 54 euro ct. (1253,54 Eur ) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos kodas - 5660).
Priteisti iš ieškovės Ž. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), aštuoniasdešimt keturis eurus 48 euro ct. (84,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo R. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės I. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), subsidiariai su motina ieškove Ž. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą septynis eurus 52 euro ct. (107,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo R. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.