Panevėžio apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo pareiškėjos M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro įgalioto pareigūno 2015 m. lapkritčio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 50N-43897600-15, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio S. V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 50N-43897600-15 (toliau – nutarimas) ir nubaudė G. K., pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau–ATPK) 124¹ str. 8 d. bauda už tai, kad jis įvykio metu su savimi neturėjo ir negalėjo pateikti dokumento, patvirtinančio jo teisę vairuoti transporto priemonę. Nors G. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-09-09 19 val. 13 min. (duomenys neskelbtini) Panevėžys, vairuodamas sunkvežimį nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono, užvažiavo ant požeminių komunikacijų šulinio, apgadino namo tvoros betoninį pamatą ir požeminių komunikacijų šulinį, tačiau Administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d. – nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Teismo posėdyje pareiškėja M. P. palaikė savo skundą ir parodė, kad nesutinka, su nutarime išdėstyta pozicija, kad statinė neatitiko daikto funkcijos. Mano, kad vairuotojas turėjo matyti statinę, tai buvo kliūtis ne ant kelio, o sklype. Vairuotojas ant statinės užvažiavo ne vieną kartą ir iš įvykio vietos išvažiavo. Mano, kad vairuotojui turėjo būti paskirta griežtesnė bausmė. Prašo priimtą nutarimą panaikinti, grąžinti medžiagą policijai iš naujo vertinti. Taip pat nurodo, kad ji paties įvykio nematė, matė išvažiuojantį automobilį, kuris buvo pasikrovęs gruntu. Kai automobilis važiavo trečią ar ketvirtą kartą, bandė jį sustabdyti, bet jis nestojo. Policiją kvietė, nes matė, kad pervažiuota statinė, buvo kliudyta tvora. Ji gyvena adresu(duomenys neskelbtini). Iš kaimynystėje esančio sklypo buvo vežamas gruntas, matė, kad automobilis su gruntu pravažiavo labai arti tvoros, tai matė iš antro aukšto. Jos sklypas yra kraštinis, išvažiuodamas automobilis darė posūkį į kairę. Ji matė, kaip automobilis išvažiavo iš gretimo sklypo ir važiavo palei jos tvorą. Nematė, ar jis pravažiuodamas lietė tvorą, bet statinė stovėjusi šalia tvoros buvo pervažiuota, rato pėdsakas buvo 2 cm nuo tvoros krašto. Tvora galėjo būti liesta gumine rato dalimi, bet ar tvora buvo liesta galėtų pasakyti tik žmogus stovėjęs prie tvoros ir tai stebėjęs. S. pervažiuota buvo ne vieną kartą. Prieš du metus greideris jai buvo apgadinęs tvorą, todėl ji pastatė statinę, kad pravažiuojantys automobiliai nekliudytų tvoros. Statinė buvo surūdijusi, ji nebuvo nauja, statinė buvo pripildyta žemių, vasarą joje sodino gėles, tuo metu gėlių nebuvo. Įvykio metu statinė buvo perversta, pervažiuota, ji buvo suspausta. Kai automobilis nuvažiavo, ji nulipo į pirmą aukštą ir pamatė, kad statinė yra pervažiuota, tada automobilio numerio nebuvo įsidėmėjusi, bet kai automobilis atvažiavo antrą kartą, pamatė, kad tai tas pats automobilis ir tada jį sustabdė. Kol automobilis išvažiavo ir iki kol jis vėl atvažiavo kitos transporto priemonės nepravažiavo. Įvykio metu buvo sugadinta statinė, įskilo tvoros pamatinė dalis. Tvora buvo sugadinta tuo pačiu metu kaip ir buvo pervažiuota statinė. Iki įvykio nebuvo pastebėjusi tvoros įskilimų. Statinė stovėjo jai priklausančiame sklype, prie tvoros kampo. Komunikacijos šulinys, ant kurio taip pat buvo užvažiuota, priklauso „Šermuto“ sodų bendrijai, tačiau ji jį prižiūri. Po įvykio matė, kad vamzdynas įlenktas, bet kiek žino bendrijos pirmininkas pretenzijų neturi. Sutinka, kad statinė buvo labai prastos būklės, kad ji buvo surūdijusi. Nesutinka, kad statinė stovėjo ant šulinėlio, ji stovėjo ant jos žemės. Jos sklypo riba nėra tvora, tą patvirtina sklypo planas. Administracinės bylos nuotraukoje yra užfiksuota pervažiuotos statinės likutis.

Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro atstovas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarimas priimtas surinkus įrodymus, papildomai apklausus sodų bendrijos pirmininką A. J.. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl eismo įvykio buvo nutraukta, G. K. paskirta bauda, kad jis įvykio metu su savimi neturėjo ir negalėjo pateikti dokumento patvirtinančio jo teisę vairuoti transporto priemonę. Prašo skundo netenkinti, nes įvykis buvo ištirtas išsamiai.

Administracine atsakomybe nubaustas asmuo G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka, kad kliudė tvorą. Po įvykio tvorą pareigūnai fotografavo ir nebuvo jokių tvoros nutrupėjimų, jokių požymių, kad jis kliudė tvorą. Važiuodamas per veidrodėlius matė, kad tvoros nesiekia, kad toli nuo jos važiuoja, jos nekliudė. Tą dieną ten važiavo du kartus, atvažiavo tuščias, pasikrovęs išvažiavo kita puse. Kai atvažiavo antrą kartą jį sulaikė. Nurodytos statinės negalima vadinti statine, kadangi ji buvo supuvusi, tai buvo skardos gabalas pripiltas žemių. Gal pravažiuodamas ją ir kliudė, bet nepervažiavo. Su priimtu nutarimu sutinka. Vairuotoju dirba 43 metus, su šia transporto priemone dirbo nedaug. Taip pat nurodo, kad jis to daikto nelaiko statine dėl labai prastos jos būklės. Stovėjusios statinės neįvertino, važiavo su savininko padėjėju, jis pažiūrėjęs liepė važiuoti ir jis važiavo.

Liudytojas A. J. nurodė, kad yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Prieš du su puse metų matė šią tvorą, po įvykio ji buvo tokios pat būklės. Su M. P. pykčių nėra. Jam visi bendrijos nariai yra vienodi, nevienodi tik tie, kurie nemoka mokesčių. M. P. mokesčių nemoka. Ten tvoros nėra, ten yra tik klojinys ir metaliniai strypai. Ankstesnio įvykio metu M. P. teigė, kad greideris kliudė klojinį ir jį apgadino, tačiau to nebuvo, nes jei greideris būtų užkabinęs klojinį, tai viskas būtų subyrėję. Iš tikrųjų ten buvo tik įskilimas, jis galėjo atsirasti nuimant lentas, jei nebuvo gerai suplukta. Jis nematė, kad tvora būtų remontuota po ankstesnio įvykio, kai greideris buvo užkabinęs tvorą. Nematė suremontuotos tvoros, jos neapžiūrinėjo, bet ji buvo tokios pat būklės kaip ir per ankstesnį įvykį. M. P. savavališkai pastatė 100 litrų statinę ant bendrijos žemės. Ta statinė buvo surūdijusi, be dugno, ji buvo pastatyta, gal kad apsaugoti šulinį, tačiau ji daugiau trukdė nei darė naudos. Statinė stovėjo ant bendro naudojimo žemės, ji stovėjo ne ant kelio, bet šalia kelio. Po įvykio matė suplotą statinę, nors jos statine nepavadinsi, nes ji buvo išpuvusi, be dugno. Bendrijos komunikacijų šulinio dangtis apgadintas nebuvo, bendrija dėl šulinio neturi pretenzijų. Taip pat nurodo, kad jis įsitikinęs, kad statinė stovėjo ant valstybinės žemės. Komunikacijų šuliniai rengiami bendro naudojimo žemėje, jie negali būti įrengti žmogaus žemėje. Statinė stovėjo ant šulinėlio, paskui ją matė suplotą ant šulinėlio.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam priklausto transporto priemonė SISU SM312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Rugsėjo mėnesį G. K. dirbo pas jį, vežė žemes iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam paskambino G. K. ir pranešė, kad yra pretenzijos dėl sugadintos tvoros, kad iškviesti policijos pareigūnai. Nuvykus apžiūrėjo tvorą, ją nufotografavo, buvo išsikvietę advokatą, kad ko nepadaryti neteisiškai. Pareigūnai ir jis pats matė, kad tvoros įtrūkimai yra seni, nes nebuvo jokių betono nubyrėjimų, nebuvo jokių požymių, kad įtrūkimai padaryti šviežiai. Ant transporto priemonės nebuvo jokių apgadinimų. Matė dar surūdijusį geležies gabalą, nežino ar jį galima vadinti statine. Taip pat nurodo, kad M. P. pareiškus pretenzijas dėl statinės, jis pasiūlė naują statinę, siūlė 50 eurų, kad ji nebegaišintų, kad galėtų toliau dirbti. M. P. pasakė, kad 50 eurų jai per mažai. Siūlė jai sumokėti 50 eurų, ne kad atlyginti žalą, o kad ji negaišintų, leistų dirbti, bet tai jai netiko.

Iš 2015-09-09 Administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad G. K. buvo inkriminuoti pažeidimai, kad jis, vairuodamas sunkvežimį, nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono, užvažiavo ant požeminių komunikacijų šulinio bei apgadino namo tvoros betoninį pamatą. Vairuotojas nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ( ATPK bylos 1,2 lapai).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti tvora, šulinėlis ir suplota skardos dalis ( b.l.24, 25).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios eismo įvykio schemos matyti, kad 3 Nr. pažymėtas požeminių komunikacijų šulinys stovi už sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ribos. Nuo tvoros, kuri riboja sklypą iki gatvės nustatytas 2 m atstumas . ( ATPK bylos l. .l.7).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių fotonuotraukų matyti tvora, šulinėlis ir plokščia skardos dalis ( ATPK bylos l.9).

Iš 2015-09-09 Panevėžio m. AVPK vyr. patrulio D. D. paaiškinimo matyti, kad nustatyta, jog eismo įvykio metu apgadintas lietaus kanalizacijos šulinys bei tvoros betoninis pamatas. G. K. nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ( ATPK bylos 19 l.)

Skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 301 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimas yra teisėtas, pareigūnas administracinio teisės pažeidimo byloje surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pagrindinis argumentas, kuriuo pareiškėja ginčija priimtą Panevėžio apskrities VPK policijos biuro specialisto V. R. nutarimą yra tai, kad pareiškėjos manymu buvo pažeistos pagrindinės administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos taisyklės, buvo vadovautasi tik prielaidomis, nebuvo atsižvelgta į objektyvius įrodymus. Pareiškėja teigė, kad įvykio metu buvo pervažiuota metalinė statinė stovėjusi prie pat tvoros pareiškėjos sklype, jos tvora ir lietaus nuotėkų vamzdynas sugadinamas ne pirmą kartą, tačiau sodo bendrijos pirmininkas tuo nesirūpina. Statinė buvo pervažiuota ne vieną kartą, tačiau šių aplinkybių pareigūnas nenagrinėjo. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad statinė stovėjo už jos sklypo tvoros, tačiau jai priklausančiame sklype, o lietaus komunikacijų šulinėlis yra bendrijai priklausančiame sklype, kurį ji prižiūri. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nors nematė paties eismo įvykio, tačiau įsitikinusi, kad G. K. sugadino jai priklausančią tvorą. Nurodė, kad tvora su greideriu buvo apgadinta ir keli metai anksčiau, dėl ko ji buvo išsikvietusi sodo bendrijos pirmininką.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal administraciniame teisės pažeidimo protokole išdėstytą G. K. pažeidimo esmę, jis iš viso net nebuvo kaltinamas apgadinęs statinę, nes protokole nurodyta, tik tai, kad eismo įvykio metu apgadintas tvoros pamatas ir požeminių komunikacijų šulinys. Tuo tarpu liudytojas A. J., kuris yra sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas parodė, kad statinė buvo surūdijusi, be dugno, ji stovėjo ant bendro naudojimo žemės, o ne M. P. sklype, stovėjo ne ant kelio, bet šalia kelio. Jis nematė, kad tvora būtų remontuota po ankstesnio įvykio, kai greideris buvo užkabinęs tvorą. Šio liudytojo parodymus patvirtina liudytojo V. V. parodymai, kuris nurodė, kad pats matė, kad tvoros įtrūkimai yra seni, nes nebuvo jokių betono nubyrėjimų, nebuvo jokių požymių, kad įtrūkimai padaryti šviežiai. Ant transporto priemonės nebuvo jokių apgadinimų. Matė dar surūdijusį geležies gabalą, nežino ar jį galima vadinti statine. Tokias pat aplinkybes nurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K., kuris pripažino kad gal ir kliudęs daiktą panašų į statinę, tačiau ji negalėjo būti naudojama pagal paskirtį, nes buvo visa išpuvusi, nurodė, kad tvoros tikrai nekliudė. Šių asmenų parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai, t.y. fotonuotraukos ir eismo įvykio schema. Nors teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs D. D., kuris serga, tačiau iš jo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-09-09 jis nepastebėjo, kad be jo nurodyto apgadinto turto, t.y tvoros ir lietaus kanalizacijos šulinėlio, būtų dar apgadintas koks nors vertingas kitas turtas, t.y statinė. Pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą kelių apsaugos zonose draudžiama statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės savininko (valdytojo) leidimo. Nors pareiškėja teigia, kad statinė stovėjo jos sklype, tačiau liudytojas A. J. nurodė, kad statinė stovėjo ant lietaus kanalizacijos šulinėlio, kuris yra bendrijai priklausančioje teritorijoje, tai matyti iš įvykio vietos schemos bei pateiktų fotonuotraukų, kad M. P. sklypo ribos yra paženklintos tvoros riba, nuo tvoros iki kelio yra 2 metrai, todėl daroma logiška išvada, kad teritorija, esanti už tvoros nepriklauso V. P.. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad sunkiasvorė mašina galėjo kliudyti ir šalia esančią tvorą bei padaryti joje pažeidimus, tačiau toks teiginys yra grindžiamas tik pačios pareiškėjos pamastymais ir prielaidomis. Pareiškėja teismo posėdžio metu pati nurodė, kad nebuvo nustatyti tvoros mechaniniai pažeidimai, bet mašinos ratas pravažiavo nuo tvoros 2 centimetrų atstumu, todėl mano, kad nepaneigta, jog jis nekliudė tvoros. Liudytojas A. J. įvykio dieną apžiūrėjęs bendrijai priklausantį požeminių komunikacijų- lietaus surinkimo šulinį, pretenzijų automobilio vairuotojui nereiškė, kadangi apgadinimų nenustatė, dėl tvoros apgadinimo teigė, kad tvoros pamatas tokios pat būklės, kaip ir prieš 2 metus. Pareigūnui V. R. bylos tyrimo metu pakartotinai nuvykus adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjus betoninę tvorą, jis nustatė daugybinius tvoros įtrūkimus per visą statinį-tvorą, likusių nubraukimų, betono nutrupėjimų nuo liejinio ar kitų būdingų požymių, turėjusių likti po minimo eismo įvykio, nerasta (b.l. 4-5). Įvertinus įrodymų visumą, t.y. liudytojų parodymus, byloje esančią eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas, kurios patvirtina aplinkybę, kad metalinė statinė buvo surūdijusi ir be dugno, bei tai, kad prie tvoros įtrūkimų nesimato pabyrėjusio tinko, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K. parodymus dėl teisės pažeidimo padarymo fakto, negauta patikimų ir neginčijamų duomenų, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo traukiamas G. K. 2015-11-19 d. pervažiavo metalinę statinę, kliudė tvorą, ar požeminių komunikacijų, lietaus surinkimo šulinį ir tuo padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad byloje surinkti įrodymai nepakankami neabejotinai išvadai dėl G. K. kaltės.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nesant duomenų, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė 2015-09-09 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus dėl turto sugadinimo, nepašalinus prieštaravimų, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, teismas sutinka su Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro tyrėjo V. R. padaryta išvada, kad G. K. nepadarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo. K. A. atsakomybėn traukiamo asmens G. K. veiksmai neatitiko ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, pažeidimo teisena jo atžvilgiu nutraukta pagrįstai remiantis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl ATPK 124(1) str. 8 d. pažeidimo padarymo, nepateikimo policijos pareigūnui galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pareiškėja nutarimo neginčijo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d. 6 d., 302 ² str., 302 ⁴ str. 1 d. 2 d.,

nutaria:

M. P. skundą atmesti.

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.