Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje nagrinėjo M. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nevedusio, profesinio išsilavinimo, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2016-10-31 apie 08.00 val., išėjęs į savo namų kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė kieme stovėjusio R. S. priklausančio automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoninį galinį stiklą bei įlenkė dešinės pusės galinį sparną, tuo padarydamas R. S. 100,00 Eur turtinę žalą. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. C. tyčia sunaikino svetimą turtą, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. C. teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl administracinio teisės pažeidimo neprisipažįsta, kad sudaužytą automobilį rado atsikėlęs ryte, jį sudaužyti galėjo bet kas, nes kiemas yra atviras. Iš vakaro jo namuose kartu gėrė alkoholinius gėrimus su automobilio savininku R. S.. Taip pat nurodė, jog liudytoja D. M. duoda melagingus parodymus apie tai, kad būtent jis sudaužė automobilį, nes su ja draugavo, tačiau susipyko, dėl ko ji duoda būtent tokius parodymus.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. paaiškino, jog ryte iš M. gavo žinutę, kad ji ir R. S. turi pasiimti R. S. automobilį iš M. kiemo, prieš tai M. dar parašė, kad gali išdaužyti automobilio langus. Ji tuo nepatikėjo, tačiau vėliau pats M. vėl paskambino ir pasakė, kad automobilio langus jau išdaužė. Ji paprašė mamos, kad ją nuvežtų pas M., kai nuvažiavo, pamatė išdaužtą langą. Pas M. minėtu automobiliu atvažiavo R. S., atvažiavo vakare, automobilis buvo per naktį paliktas M. kieme. Vakare automobilis buvo sveikas. Mano, kad langą išdaužė M., nes jis pats jai paskambinęs sakė, jog tai padarys, kodėl M. galėjo taip pasielgti, nežino.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad M. C. pažįsta. Spalio 30 d. vakarą buvo susirinkę pas M. namuose. Buvo vartojamas alkoholis, dėl ko naktį tarp jo ir D. kilo konfliktas. D. paskambino mamai ir paprašė, jog ją parsivežtų. D. mama parvežė ir jį namo. Ryte jam paskambino D. ir pasakė, kad reikia važiuoti pasiimti automobilio, nes išdaužyti jo langai. D. pasakė, kad jai skambino M., kuris liepė D. pasakyti jam, kad atvažiuotų pasiimti automobilio, nes išdaužė jo langus. Atvažiavus į kiemą, pastebėjo, kad išdaužtas dešinės pusės galinis langas bei sulankstytas galinis sparnas. Kodėl M. išdaužė automobilio langą, nežino, gal M. pagalvojo, kad jis su D. išvažiavo pas ją į namus. Tą vakarą su M. C. jis nekonfliktavo, su M. susipyko tik D.. Automobilį paliko M. kieme, nes buvo vartojęs alkoholio. Dėl automobilio apgadinimo, jam padaryta 100,00 Eur žala, kuri nėra atlyginta.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. C., liudytojos D. M. ir nukentėjusiojo R. S. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus: Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PP vyr. tyrėjo Giedriaus Juso M. C. 2016-11-11 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 63P-77320399-16 (b. l. 3); 2016-10-31 R. S. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2016-10-31 apie 8.40 val. jam paskambino D. M., kuri pranešė, kad jai skambino M. C., kuris jai pasakė, kad išdaužė jo automobilio langus, nuvykus į M. C. kiemą, rastas apspardytas automobilis, kuriam buvo įlenktas dešinės pusės galinis sparnas, išdaužtas dešinės pusės šoninis galinis stiklas, dėl ko jam padaryta 100,00 Eur turtinė žala (b. l. 4); fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad automobiliui „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas dešinės pusės galinis sparnas, išdaužtas dešinės pusės šoninis galinis stiklas (b. l. 6); 2016-11-09 D. M. paaiškinimą, iš kurio matyti, kad 2016-10-30 maždaug nuo 21.00 val., ji ir R. S. buvo pas jos buvusį draugą M. C. jo namuose, R. S. pas M. atvyko automobiliu „Audi A3“. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Ji susipyko su M., todėl atvažiavusi jos mama, parvežė ją ir R. S. į namus. Ryte apie 8.00 val. jai paskambino M., kuris pasakė, kad jei R. S. nepasiims automobilio, jis išdaužys visus automobilio langus. Praėjus maždaug pusvalandžiui nuo skambučio, jos mama nuvežė ją ir R. S. į M. namus. Būnant netoli kiemo, jai paskambino M. ir pasakė, kad jau išdaužė automobilio langus, nuvykę į M. kiemą, pamatė, kad išdaužtas R. S. automobilio dešinės pusės galinis langas ir dešinėje pusėje įlenktas šonas, tačiau paklausus M., ar tai padarė jis, M. pradėjo aiškintis, kad tai padarė ne jis (b. l. 7) bei D. M., R. S. teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas laiko įrodytu, jog M. C., 2016-10-31 apie 08.00 val., išėjęs į savo namų kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė kieme stovėjusio R. S. priklausančio automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoninį galinį stiklą bei įlenkė dešinės pusės galinį sparną, tuo padarydamas R. S. 100,00 Eur turtinę žalą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. – kaip svetimo turto sugadinimas nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. C. aiškinimas, kad jis 2016-10-31 neišdaužė R. S. priklausančio automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoninio galinio stiklo bei neįlenkė automobilio dešinės pusės galinio sparno, vertinamas kritiškai, kaip noras išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą M. C., atsižvelgtina į administracinio teisės pažeidimo pobūdį – padarytas pažeidimas, kuriuo pasikėsinta į nuosavybę, į tai, kad nenustatyta M. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos ATPK 31, 32 str.). Teismas atsižvelgia ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – M. C. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 11-14), neteistas (b. l. 15), nedirba (b. l. 16), tačiau yra registruotas darbo biržoje (b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. C. skirtina vidutinio dydžio administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. sankcijoje.

Bylos duomenimis ir nukentėjusiojo R. S. paaiškinimais, administraciniu teisės pažeidimu nukentėjusiajam R. S. padaryta 100,00 Eur turtinė žala, kuri nukentėjusiajam nėra iki šiol atlyginta, todėl ši turtinės žalos suma priteistina iš pažeidėjo (Lietuvos Respublikos ATPK 37 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 37, 286-287 str., teismas

nutaria:

Pripažinti M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. ir paskirti jam nuobaudą – 57,00 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ) baudą.

Priteisti iš M. C. 100,00 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. S..

Turtinį nuostolį pažeidėjas turi atlyginti ne vėliau kaip per 15 d. nuo nutarimo įteikimo dienos, o jei toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 d. nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos. Nustatytu terminu turtinio nuostolio neatlyginus, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.