Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., AB Danske Bank A/S Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2015-03-06 patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir persiuntė apylinkės teismui (CPK 510 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo procesas svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolės R. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1711-144/2012 dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių ir 142 541,41 Eur negrąžintos skolos, 39,68 Eur žyminio mokesčio ir 9,2 procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. B. kreditoriaus Danske Bank banko naudai. Patikrinusi ir patvirtinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolė vadovaudamasi CPK 651 straipsniu priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 4). Vykdant išieškojimą, areštuotas įkeistas turtas - butas su bendro naudojimo patalpomis, bendras plotas 60,80 kv. m, unikalus numeris 4400-1452-1181:6903, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turto arešto akte įkainotas 76460 Eur. Paskelbus areštuoto turto pardavimą iš pirmųjų varžytinių, gautas skolininko skundas, kuriame prieštaraujama iš varžytinių parduodamo turto kainai ir prašoma atšaukti paskelbtas varžytines. Prašymas 2015-02-23 patvarkymu tenkintinas, varžytinės atšauktos, nuspręsta skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. 2015-02-23 Klaipėdos m. apylinkės teisme priimta nutartis Nr. P2-343-328/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdytas įkeisto turto pardavimas iš varžytinių. 2015-02-15 gautas patikslintas skundas dėl antstolės veiksmų – skolininkas atsisakė reikalavimo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau prieštaravo skolos išieškojimo nukreipimui į įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savo prieštaravimą motyvuodamas tuo, kad įkeistas butas yra šeimos turtas – vienintelis būstas, kuriame jis gyvena su mažamečiais vaikais, todėl, vykdant įkeitimu užtikrintos skolos išieškojimą, turi būti vadovaujamasi CPK 664 str. 5 d. Skolininkas reikalauja skolos išieškojimą nukreipti į kitą jam priklausantį turtą ir lėšas.

Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 662 str. reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto ir pajamų tvarką. CPK 664 straipsnis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (CPK 664 str. 1 d.). Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 2 d.). Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse (CPK 664 str. 3 d.). Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis (CPK 664 str. 4 d.). Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (CPK 664 str. 5 d.). CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. CPK 663 str. 4 d. nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė - paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys ar turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nurodytų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo pat turto įsigijimo momento, nuo 2008 m. iki šios dienos -tai vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa. Pareiškėjas neturi jokio kito gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto ir antstolis, nustatęs, jog skolininkas neturi kito turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nors ir gavęs 2012-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria nutarta parduoti skolininkui priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privalėjo patikrinti, ar šis išieškojimas nepažeis viešojo intereso, šiuo atveju – nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąjį būstą ir normalias gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad išieškojimas turėjo būti nukreiptas į skolininkui priklausančius pinigus, turtines teises, vertybinius popierius, darbo užmokestį, kitas pajamas, kilnojamą turtą arba nekilnojamąjį turtą, išskyrus butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, todėl prašo nutraukti vykdomąją bylą.

Pagal bylos duomenis kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas, vienašališkai nutraukė su pareiškėju sudarytą sutartį ir kreipėsi į hipotekos teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto – buto, kuris hipotekos sutartimi buvo įkeistas užtikrinant paskolos pagal kreditavimo sutartį grąžinimą. Hipotekos teisėjui patenkinus kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, turtas parduodamas iš varžytynių tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, hipotekos kreditoriaus prašymu jo reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą (CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d.); šiose materialiosios teisės normose įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė gauti patenkinimą iš įkeisto turto reiškia, kad įkeistas turtas turi būti realizuotas arba perduotas pačiam hipotekos kreditoriui administruoti, iš šios veiklos gautomis pajamomis sudarant galimybę patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005). Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą.

Nors pareiškėjas nurodo, kad neturi jokio kito gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto bei į tai, kad antstolė, privalėjo patikrinti, ar šis išieškojimas nepažeis viešojo intereso, šiuo atveju – nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąjį būstą ir normalias gyvenimo sąlygas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenamąjį būstą nustato, saugo ir gina įstatymai bei kiti teisės aktai. Teismas pažymi, kad vaiko teisių apsauga yra viešosios tvarkos elementas ir saugotina vertybė, tačiau atkreipia dėmesį į šias faktines ir teisines aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 straipsnis). CK 1.5 str. 1 d. įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaikų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Pagal Kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka.

Nagrinėjamu atveju sprendimą priverstinai parduoti pareiškėjo butą priėmė ne antstolė, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas nutartimi ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas – šiuo atveju ir vykdomasis dokumentas – privalo būti vykdomas. Antstolė vykdo konkretų teismo nurodymą – parduoti pareiškėjo įkeistą butą iš varžytynių. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė atlieka vykdymo veiksmus pagal 2012-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1711-144/2012 dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių ir 142 541,41 Eur negrąžintos skolos, 39,68 Eur žyminio mokesčio ir 9,2 procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. B. įkeisto turto kreditoriaus Danske Bank banko naudai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, susiję su galimu vaikų teisių ar išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo bei tvarkos pažeidimu, atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo – teismas nenustatė, kad antstolės veiksmai būtų neteisėti, todėl skundas yra atmestinas (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei R. V. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.