- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- 2VP-11213-359/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01498-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo sprendimai“
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis
rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – E. K., uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo sprendimai“ ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2024 m. balandžio 26 d. antstolis Darius Jonaitis pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomojoje byloje Nr. 0117/24/00036, pradėtoje pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo sprendimai“ (toliau – ir išieškotoja) skolininkė E. K. (toliau – ir skolininkė).
Prašymas atmetamas. Taikos sutartį atsisakoma tvirtinti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 595 straipsnis nustato, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kuri tvirtinama pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata, taigi apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, kai pateikiama tvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, kito asmens pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Kai yra pažeidžiamas viešasis interesas, teismas netvirtina šalių sudarytos taikos sutarties.
Teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, priklauso išimtinė kompetencija spręsti dėl taikos sutarties turinio teisėtumo, dėl ko teismas įpareigotinas tikrinti, kad sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų, kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju Taikos sutarties šalys pateiktoje 2024 m. balandžio 16 d. taikos sutartyje susitarė, kad skolininkei tinkamai neįvykdžius Sutarties 3 punkte numatytų įsipareigojimų, skolininkė E. K. privalo mokėti kreditorei UAB „Skolų valdymo sprendimai“ 0,1 procento dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo visos likusios nesumokėtos skolos sumos.
Pažymėtina, kad nors įstatymas ir neriboja šalių teisės susitarti dėl netesybų dydžio, tačiau, teismo vertinimu, Sutarties 6 punkte numatytas net 0,1 procento netesybų dydis yra nepagrįstai didelis. Teismas pažymi, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikos sutartyje nustatytas baudos dydis už kiekvieną netinkamą prievolių įvykdymo dieną negali būti laikomas sąžiningu, įvertinus skolos sumą ir aplinkybę, kad UAB „Skolų valdymo sprendimai“ yra profesionali skolų išieškotoja, o E. K. yra fizinis asmuo.
Atsižvelgiant į CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatytus taikos sutarties sudarymo tikslus, dispozityvumo principą, taip pat į tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdomas dokumentas, pareiškėjo prašymas patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese atmetamas.
Ši nutartis neužkerta kelio vykdymo procese sudaryti taikos sutartį tinkamai ją parengus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomojoje byloje Nr. 0117/24/00036 atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.