- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-221-508-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00963-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- G. G., ir E
Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-221-508-2014
Teisėja: B. Bartkienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00963-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.4.7.
2014 m. kovo 27 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, nuteistojo G. G. advokatui gynėjui Antanui Vitlipui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 182 str. 3 d. ir nubaustas 20 parų arešto; pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. dėl K. S. turto užvaldymo ir nubaustas 60 parų arešto; pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. dėl G. U. turto užvaldymo ir nubaustas 60 parų arešto; pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. dėl I. B. turto užvaldymo ir nubaustas 60 parų arešto; pripažintas kaltu pagal BK 214 str. 1 d. ir nubaustas 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo; pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. dėl E. Š. turto užvaldymo ir nubaustas 60 parų arešto; pripažintas kaltu pagal BK 215 str. 1 d. ir nubaustas 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 65 str. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu ir sumažinta bausmė paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-12-13.
Iš G. G. civilinių ieškinių tenkinimui priteista: G. U. 1098 Lt (tūkstantį devyniasdešimt aštuonis litus) turtinei žalai atlyginti ir 200 Lt (du šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti; I. B. 1299 Lt (tūkstantį du šimtus devyniasdešimt devynis litus) turtinei žalai atlyginti; Iš G. G. ir E. G. solidariai E. Š. civilinio ieškinio tenkinimui priteista 705 Lt (septynis šimtus penkis litus). Daiktinį įrodymą – telefono dėžutę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. G., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. liepos 2 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini), Jonava, iš A. G. priklausančio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įsigyti svetimą turtą, patalpino melagingą skelbimą, neva parduoda mobilaus ryšio telefoną „Nokia C6“, realiai jo neturėdamas ir neparduodamas, bendraudamas SMS trumposiomis žinutėmis su nukentėjusiuoju D. D., šiam už norimą pirkti mobilaus ryšio telefoną „Nokia C 6“ nurodęs sumokėti 250 Lt atsiimant siuntą pašte, iš Jonavos 4-ojo pašto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, išsiuntė nukentėjusiajam siuntą be telefono, už kurią nukentėjusysis 2012-07-02 atsiimdamas ją pašte, esančiame Taikos pr. 101, Klaipėda, sumokėjo 266 Lt pašto perlaidą - tokiais veiksmais pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą, nukentėjusiajam D. D. priklausantį nedidelės vertės turtą – 250 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pastebėjęs apgaulę nukentėjusysis pašto perlaidą sustabdė.
Be to, pagal BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2013-04-18, 16:58 val., būdamas (duomenys neskelbtini), Kaunas, internetu sudaręs sutartį su IĮ „S.“ dėl paslaugos - serverio nuomos, kurio IP (duomenys neskelbtini), ir prisijungęs prie internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įsigyti svetimą turtą, patalpino melagingą skelbimą, neva parduoda mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5“ 1200 Lt vertės, realiai jo neturėdamas ir neparduodamas, bendraudamas mobilaus ryšio telefonu su nukentėjusiąja K. S. susitarė, jog ji už tariamai parduodamą telefoną į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, perves 1200 Lt, nukentėjusiajai 2013-04-18 pervedus nurodytą sumą, sutarto mobilaus ryšio telefono jai nenusiuntė – tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai K. S. priklausantį turtą - 1200 Lt.
Be to, pagal BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 28 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, prisijungęs prie internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įsigyti svetimą turtą, patalpino melagingą skelbimą, neva parduoda mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5“ 1200 Lt vertės, realiai jo neturėdamas ir neparduodamas, bendraudamas mobilaus ryšio telefonu su nukentėjusiąja G. U. susitarė, jog ji už tariamai parduodamą telefoną į jam priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, perves 1098 Lt, tačiau nukentėjusiajai į nurodytą sąskaitą 2013-04-28 pervedus 100 Lt avansą ir 2013-04-29 pervedus 998 Lt, sutarto mobilaus ryšio telefono jai nenusiuntė - tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. U. priklausantį turtą - 1098 Lt.
Be to, pagal BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2013-05-10, 16:03 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įsigyti svetimą turtą, patalpino melagingą skelbimą, neva parduoda mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5“ 1299 Lt vertės, realiai jo neturėdamas ir neparduodamas, bendraudamas mobilaus ryšio telefonu su nukentėjusiuoju I. B. susitarė, jog šis už tariamai parduodamą telefoną į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, perves 1299 Lt, nukentėjusiajam 2013-05-10 pervedus nurodytą sumą, sutarto mobilaus ryšio telefono jam nenusiuntė - tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam I. B. priklausantį turtą - 1299 Lt.
Be to, pagal BK 214 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2013-06-23 vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Jonavoje, Sodų g. esančiame Joninių slėnyje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš E. G. ir J. S. neteisėtai įgijo ir iki nenustatyto laiko laikė svetimus, pastariesiems priklausančius elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – E. G. AB „Swedbank“ banko paslaugos internetu prisijungimo prie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kodus bei slaptažodžius, ir J. S. AB „Swedbank“ banko paslaugos internetu prisijungimo prie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kodus bei slaptažodžius ir AB „DNB“ banko paslaugos internetu prisijungimo prie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kodus ir slaptažodžius.
Be to, pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip birželio 25 d., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, prisijungęs prie internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įsigyti svetimą turtą, patalpino melagingą skelbimą, neva parduoda mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ 700 Lt vertės, realiai jo neturėdamas ir neparduodamas, bendraudamas telefonu su nukentėjusiuoju E. Š. susitarė, jog šis už tariamai parduodamą telefoną į E. G. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, perves 700 litų, nukentėjusiajam 2013-06-26 pervedus nurodytą sumą, sutarto mobilaus ryšio telefono jam nenusiuntė – tokiu būdu apgaule, neteisėtai pasinaudodamas svetimos – E. G. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam E. Š. priklausantį turtą – 700 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. G. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo atlyginti žalą, tačiau nepripažįsta, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., todėl dėl šių veikų jis turėtų būti išteisintas.
Apelianto nuomone, mokėjimo instrumento neteisėtas įgijimas būtų tuo atveju, jeigu svetima kortelė būtų įgyjama prieš savininko valią t.y., pavagiama, įgyjama plėšimo ar apgaulės būdu. O neteisėtas mokėjimo instrumento panaudojimas – jeigu ji būtų panaudota prieš savininko valią. Šiuo atveju liudininko J. S. ir nuteistojo E. G. parodymai patvirtina, kad jie apeliantui leido naudotis savo mokėjimo kortelėmis, žinodami, kad jos bus panaudotos nusikalstamai veikai, taigi, apeliantas mokėjimo kortelių neįgijo apgaulės būdu ar panašiai. Kortelės savininkui leidus pasinaudoti mokėjimo kortele ar savo sąskaitą, nors ir pažeidžiamos mokėjimo instrumento naudojimosi sutarties sąlygos, tačiau atsakomybė pagal baudžiamąją teisę neatsiranda nė vienam jų. Todėl, apeliantas teigimu, nors jis ir apgaudinėjo žmones, dėl ko labai gailisi, tačiau BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. veikų neįvykdė. Mokėjimo instrumentas kiekvienam trečiam asmeniui yra svetimas BK 214 str. 1 d. prasme, todėl daugumą asmenų reikėtų nuteisti pagal 214 str., 215 str., kai jie naudojasi ir savo šeimos narių duotomis mokėjimo kortelėmis šeimos reikalais. Teismai tokios praktikos nesilaiko, jeigu mokėjimo instrumentas nebuvo paimtas neteisėtais veiksmais.
Jo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių ir apysunkių, anksčiau jis nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi, pasižadėjo atlyginti žalą. Iki suėmimo mokėsi Kauno mechanikos mokyklos 12 klasėje, mokslus tęsia ir Lukiškių TI-K, išėjus į laisvę bus priimtas į darbą UAB „B. G.“, todėl galės greičiau atlyginti žalą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įstatymas numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Taip pat atsižvelgtina, kad byloje nėra nustatyta ir sunkinančių aplinkybių, jis yra jauno amžiaus.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sprendžia, kad nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis G. G. nesutinka, kad jo veika galėjo būti inkriminuota pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., todėl dėl šių veikų jis turėtų būti išteisintas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai G. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 22 str. 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. bei paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas jo ribose.
BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vienos ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių gaminimą, ar vienos ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių suklastojimą arba neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą, arba neteisėtą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą, arba techninės įrangos, programinės įrangos ar kitokių priemonių, tiesiogiai skirtų ar pritaikytų netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti gaminti, įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą.
BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, už kuriuos nuteistas G. G., objektyvieji požymiai pasireiškė neteisėtu svetimų (J. S. ir E. G.) elektroninių mokėjimo priemonių, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų su slaptažodžiais ir kodais, įgijimu ir laikymu.
Nuteistasis neteisingai interpretuoja BK 214 str. ir 215 str. turinį, teigdamas, kad elektroninės bankininkystės duomenis ir mokėjimo korteles jis gavo ne prievarta, o teisėtai, jas savanoriškai jam perdavė J. S. ir E. G., todėl jo veika negali būti traktuojama kaip nusikalstama.
Kadangi paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad banko mokėjimo priemonės nuosavybės teise priklauso banko korteles išdavusioms institucijoms (šiuo atveju „Swedbank“ ir DnB bankams), kurios pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jų turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko mokėjimo kortelė, taip pat ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys su slaptažodžiais ir kodais, yra svetimos. Tai patvirtina AB DNB banko mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų 7.2.1. punktas, kuriame nurodyta, kad Kortelė yra Banko nuosavybė, o 7.2.5. punktas nurodo, kad Kortele gali naudotis tik tas Kortelės turėtojas, kurio duomenys ir parašas yra Kortelėje.
Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paimdamas svetimas elektronines mokėjimo priemones, jas neteisėtai įgyja ir laiko, nori taip veikti bei suvokia, kad jis neteisėtai inicijuoja finansinių operacijų atlikimą svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą).
AB DNB banko mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų 7.3.7. punktas nurodo, kad Klientas privalo užtikrinti jam ar jo sąskaitų valdytojui patikėtų vartotojo identifikavimo kodo, slaptažodžio, slaptažodžių generatoriaus apsaugos slaptažodžio (PIN), slaptažodžių generatoriaus sudaromo slaptažodžio, PIN, TAN kodų ar mobilųjį elektroninį parašą formuojančios įrangos sudaromų slaptažodžių saugumą: neturi teisės jų perduoti nei kitam asmeniui, nei kitam sąskaitų valdytojui, nei bet kokiam kitam Kliento atstovui; įsipareigoja laikyti juos paslaptyje, nerašyti jų ant popieriaus, ant kitokių daiktų bei laikyti kitokiame, išskyrus Banko suteiktame, pavidale. Analogiškos taisyklės nustatytos ir „Swedbank“, AB mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose. Be to, šių sąlygų 7.1.1.2. punktas nurodo, kad klientas, sužinojęs apie Mokėjimo priemonės vagystę ar praradimą kitu būdu, įtarus ar sužinojus apie Mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą arba neautorizuotą jos naudojimą, taip pat apie faktus ar įtarimus, kad Mokėjimo priemonės personalizuotus saugumo požymius (įskaitant Tapatybės patvirtinimo priemones bei registruojant mokėjimo kortelę Saugaus atsiskaitymo internetu programoje susikurtą slaptažodį) sužinojo arba jais gali pasinaudoti Tretieji asmenys, nedelsdamas apie tai pranešti Bankui ar kitam jo nurodytam subjektui, vadovaujantis Mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančiomis sąlygomis, nurodytomis Sutartyje ir/ar Paslaugos sąlygose. O 7.1.2. punktas nurodo, kad Klientas, gavęs Mokėjimo priemonę, privalo iš karto imtis visų veiksmų (įskaitant nurodytus Paslaugos sąlygose ir atitinkamoje Sutartyje), kad būtų apsaugoti gautos Mokėjimo priemonės personalizuoti saugumo požymiai (įskaitant Tapatybės patvirtinimo priemones bei registruojant mokėjimo kortelę Saugaus atsiskaitymo internetu programoje susikurtą slaptažodį).
Bankai, siekdami apsaugoti tiek savo, tiek ir klientų interesus, naudojimąsi mokėjimo priemonėmis laiko teisėtu tik tada, kai šia priemone naudojasi pats Klientas arba jo teisės aktais nustatyta tvarka įgaliotas asmuo. Elektroninėmis mokėjimo priemonėmis asmuo jas išdavusiam bankui įsipareigoja naudotis vienasmeniškai, arba per įstatymiškai įgaliotą asmenį, todėl trečiojo asmens šių priemonių laikymas, naudojimas yra neteisėtas.
Kaip pripažino ir pats nuteistasis G. G., jis iš E. G. ir J. S. įgijo jiems priklausančius elektroninių mokėjimų priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti. Jis visiškai buvo įsitikinęs ir žinojo, kad šiomis priemonėmis suteikta teisė naudotis tik pastariesiems asmenims, o jis teisės naudotis šiomis priemonėmis neturėjo. Tai, kad E. G. ir J. S. davė šias mokėjimo priemones nuteistajam, dar nereiškia, kad G. G. veiksmams buvo suteiktas teisėtumas, nes ne jie, o bankai yra tikrieji šių priemonių savininkai.
Taigi, G. G., paimdamas iš E. G. ir J. S. jiems bankų išduotus elektroninių mokėjimų priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms vykdyti, veikė neteisėtai ir suvokė savo veiksmų neteisėtumą, nes turėjo tikslą pasinaudoti šiais duomenimis būtent sukčiavimo tikslais, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Apeliantas teigia, kad jo veika negali būti kvalifikuota ir pagal BK 215 str. 1 d., kadangi jis svetima banko sąskaita pasinaudojo su šio asmens žinia ir sutikimu.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.
BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas G. G. objektyvieji požymiai, pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai pasinaudojo svetimos – E. G. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – apgaule užvaldė E. Š. turtą. G. G. pasinaudojo E. G. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kad į ją būtų pervesti iš E. Š. apgaule gauti pinigai už neva parduodamą telefoną bei pasinaudojo E. G. mokėjimo kortele šiuos pinigus išgryninant.
Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). Pagal bylos aplinkybes nėra abejonės, kad G. G. pasinaudojo E. G. naudojamomis banko sąskaita ir mokėjimo priemone, tai byloje nustatyta vienareikšmiškai ir ginčo dėl to nėra.
Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesitikėjo, kad jo sąskaita bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, tą jis sužinojo tik tada, kai pradėjo aiškintis dėl sąskaitos užblokavimo, taigi negalima sutikti su apelianto nuomone, kad E. G. sutiko su G. G. neteisėtais tikslais. Be to, elektroninių mokėjimo priemonių tikrasis savininkas yra bankas, ir tik jis suteikia leidimą šiomis priemonėmis naudotis sudarytos sutarties su naudotoju sąlygomis. G. G. neturėjo jokio teisėto, su banku suderinto, leidimo naudotis E. G. mokėjimo kortele ir bankine sąskaita. G. G. pasinaudojo E. G. pasitikėjimu, leidęs jam suprasti, kad jis naudos sąskaitą tik tokioms finansinėms operacijoms, kurios nebus žalingos E. G., ar nebus daromi neteisėti veiksmai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad G. G. veikoje nebuvo nusikalstamos veikos sudėties.
BK 215 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog finansinių operacijų atlikimas, panaudojant svetima sąskaita ir mokėjimo kortele bei internetinės bankininkystės duomenis, yra neteisėtas, ir nori taip veikti. G. G. suprato, jog naudoja svetimam asmeniui išduotą mokėjimo kortele ir suteikta banko sąskaita finansinei operacijai inicijuoti, nes pats įtikino E. G. atiduoti jam visus elektroninės bankininkystės prisijungimo prie sąskaitos duomenis ir mokėjimo kortelę, ir norėjo taip veikti.
Apeliantas nesutinka ir su jam paskirtos bausmės dydžiu ir prašo skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas teisingam bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes, atsižvelgė į bausmės tikslus ir paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę. Nuteistasis teigia, kad teismas privalėjo atsižvelgti į BK 55 str. nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Visgi tai nėra imperatyvus įpareigojimas teismui. Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam, privalo vadovautis BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad G. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, keturis nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus. Kauno mechanikos mokyklos direktoriaus charakterizuojamas neigiamai. Ir nors nuteistojo atžvilgiu skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo kitų įsiteisėjusių nuosprendžių, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla už tapačias nusikalstamas veikas. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. jo atžvilgiu taip pat priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo metu yra įsiteisėjęs ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-10-21 apkaltinamasis nuosprendis. Esantys byloje rašytiniai įrodymai pažymi, jog G. G. atžvilgiu yra atliekama ir daugiau ikiteisminių tyrimų dėl panašių nusikalstamų veikų, be to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – kuri vėlesnėmis nutartimis yra tęsiama ir šiuo metu nuteistasis yra suimtas. Taigi, nežiūrint jauno G. G. amžiaus, įvertinus jo nusikalstamą elgesį, kad jis pažeidinėja įstatymus, daro tapačias nusikalstamas veikas, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai neatliekant paskirtosios bausmės, todėl G. G. teisingai paskirta būtent reali laisvės atėmimo bausmė. Bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis, be to, jam taikytos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta 1/3, todėl galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo – savo dydžiu nėra per griežta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent tokia bausme, izoliuojant nuteistąjį G. G. nuo visuomenės, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas G. G. baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl keisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, dėl šių priežasčių nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.