Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-486-493/2007

2007 m. rugsėjo 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Gyčio Večersko, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam Ramūnui J. G., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajam A. D. S., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ramūno J. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ramūnas J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir nuteistas 6 mėnesiams laisvės apribojimo.

Iš nuteistojo R.J. G. nukentėjusiojo A.D. S. naudai priteista 30 Lt turtinei žalai atlyginti, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ramūnas J. G. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. už tai, kad jis 2006-05-13 apie 11.30 val. būdamas namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė A. D. S. į veidą, pataikydamas į nosį ir padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimą su kraujosruva nosies ir dešinės akies vokuose, nosies kaulų lūžimą bei trauminį nosies pertvaros iškrypimą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Ramūno J. G. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) bei nustatė teisingą nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Byloje nekyla abejonių, jog nukentėjusiajam A.D. S. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamojo R.J. G. veiksmų. To neginčija ir pats apeliantas. Ginčijama tik šių veiksmų atlikimo aplinkybės, teigiant buvus būtinosios ginties situacijai. Nuteistojo R.J. G. advokato apeliaciniame skunde nurodyta įvykių eiga prieštarauja objektyviems byloje esantiems nešališko teismo ištiestiems ir įvertintiems įrodymams, todėl gynybos pateikta įvykio eigos versija atmestina kaip nepagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kaltinamajam R.J. G. nebuvo jokio reikalo gintis nuo neva nukentėjusiojo A.D. S. pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės esant būtinajai ginčiai tik tuo atveju, jeigu būtinosios ginties situacija atitinka visus kėsinimosi pavojingumo, akivaizdumo ir realumo požymius. Kėsinimosi pavojingumas rodo tai, kad veiksmai yra nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, kitas baudžiamojo įstatymo ginamas teises. Pavojingas kėsinimasis turi pasireikšti konkrečiu aktyviu veikimu, nes būtinosios ginties situacija galima tik prieš tokią žalos grėsmę, kuri pašalinama duodant atkirtį užpuolikui. Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kuris jau daro žalą arba jau yra aiški jo grėsmė. Jeigu užpuolikui padaroma žala tada, kai dar nebuvo jokio reikalo gintis, besiginančiojo veiksmai nėra būtinoji gintis. Pagaliau realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Nei vieno iš šių būtinosios ginties požymių byloje nėra nustatyta, taigi lieka visiškai nepagrįsta apelianto versija, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties situacijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamajam R.J. G. nebuvo jokios būtinybės gintis, nes nukentėjęs A.D. S. neatliko jokios neteisėtos ir pavojingos veikos, kuria tiesiogiai būtų kėsinamasi prieš R.J. G.. Apylinkės teismo nustatyta, kad konfliktą pirmas pradėjo pats kaltinamasis R.J. G., o vien tik nukentėjusiojo A.D. S. ėjimas link R.J. G., nors ir mosikuojant kumščiais, nesukėlė ir negalėjo sukelti jokios tiesioginės pavojingos, realios ir akivaizdžios grėsmės.

Bet to, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir R.J. G. atliktų veiksmų prieš nukentėjusįjį A.D. S. kaltės formą. Tos teisiamajame posėdyje teismo nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra vienodo ūgio, kad kaltinamasis teismo posėdžių salėje pademonstravo, kaip jis pasilenkdamas ir pridengdamas galvą rankomis ir sukinėdamasis į abi puses neva dengėsi nuo A.D. S. užpuolimo, davė teismui pagrindą konstatuoti, kad R.J. G. veiksmai prieš A.D. S. pasireiškė tyčinės kaltės forma. Teisiamajame posėdyje neabejotinai nustatyta, kad iš kaltinamojo R.J. G. pademonstravimo buvo matyti, jog jo rankos atsirado žemiau, negu nukentėjusiojo veidas, todėl neatsargiai R.J. G. mosikuojant rankomis suduoti smūgį nukentėjusiajam į veidą buvo neįmanoma. Ši išvada sutampa su nukentėjusiojo nuosekliais parodymais apie tai, kad R.J. G. jam smūgį kaire ranka sudavė tyčia. Be to, teismas teisingai įvertino ir liudytojų M. S. bei R. S. parodymus. Nors šie liudytojai nematė įvykio, tačiau įrodinėjimo procese jų parodymai reikšmingi ir vertintini kaip netiesioginiai įrodymai. Nustatyta, kad iš karto po įvykio nukentėjęs A.D. S. paskambino sūnui M. S. ir pranešė, kad jį sumušė kaltinamasis. M. S., pamačiusi lūžusią vyro nosį, sužinojo, kad ją sulaužė R.J. G.. Šie bylos duomenys neprieštarauja ir teismo medicinos specialisto išvadai bei ją atlikusios specialisto parodymams apie tai, kad nosis yra labai jautri veido dalis, kuriai pažeisti nereikia didelės jėgos. Pasak specialisto, nukentėjusiojo nosis galėjo sulūžti nuo vieno smūgio iš priekio tiek nuo tyčinio smūgiavimo, tiek nuo netyčinio mosikuojant rankomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadą ir parodymus teismas privalo vertinti visų įrodymų kontekste, o kiekvienas atskiras įrodymas, tame tarpe vien tik specialisto parodymai ar jų dalis, kuri yra naudinga kaltinamojo gynybai, nėra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R.J. G. kaltę dėl BK 138 str. 1d. numatyto ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Kadangi nukentėjusysis A.D. S. apeliacinės instancijos teisme buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokate Sonata Žukauskiene, tai nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, viso 1000 Lt, priteistinos iš nuteistojo R.J. G..

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo advokato apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo Ramūno J. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo Ramūno J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nukentėjusiojo A. D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje apeliacinės instancijos teisme kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.