Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-174-348/2011

2011 m. kovo 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir E. J. Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, gynėjui advokatui Vygintui Viktorui Juknai, nuteistajam N. C., nukentėjusiajam R. Z., jo ir nukentėjusiojo D. N. atstovui advokatui D. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. C. apeliacinį skundą dėl 2010 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo N. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. – 25 MGL – 3250 litų bauda.

N. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta dvejus metus laikuti ir nešioti visų kategorijų šaunamuosius ginklus.

Iš N. C. priteista 1210 Lt nukentėjusiajam R. Z. už advokato paslaugas ir 1210 Lt nukentėjusiajam D. N. už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. C. nuteistas už tai, kad 2008-12-25 apie 16.05 val. viešoje vietoje-(duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. 73, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgėsi įžūliai, grasinimais ir patyčiomis, rodančiais aiškų visuomenės negerbimą, tai yra necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiuosius D. N. ir R. Z., grasino jiems šaunamuoju ginklu-pistoletu „Glock 19” Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat šį ginklą be jokios dingsties taip veikti nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo, o būtent: nukreipdamas pistoletą į D. N. kairę ausį vieną kartą iššovė jam už nugaros, po to nukreipdamas pistoleto vamzdį R. Z. į dešinės kojos pėdą vieną kartą iššovė, po ko nukreipė pistoleto vamzdį vėl R. Z. į kaktą, tokiu būdu N. C. pademonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Anot apelianto jis 2008-12-25 buvo D. N. ir R. Z. žiauriai sumuštas, jam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai. Šią aplinkybę patvirtina specialistų 2008-12-29 ir 2009-03-02 Nr. G878/09(02) ir Nr. G-1312/09(02) išvados, iš kurių matyti, kad jam padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie konflikto aplinkybes, o nukentėjusiųjų R. Z. ir D. N. parodymai iš esmės patvirtina jo pateiktas pastarojo mušimo, spardymo ir smaugimo faktines aplinkybes, patį sužalojimo faktą.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nevertino 2008-12-25 tyrėjo J. M. ir postinio V. Z. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų aplinkybių bei atkreipia dėmesį į tai, jog jis pirmus parodymus policijos darbuotojams davė apie incidento aplinkybes iš kart po jo sumušimo ir pristatymo į KMUK priėmimo skyrių, kad jo parodymai nesikeitė, t.y. buvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu. Dėl to teismas nepagrįstai patikėjo tik nukentėjusiųjų R. Z. ir D. N. parodymais apie 2008-12-05 konflikto pradžią, eigą ir pabaigą, t.y. patikėjo, kad jis pastarųjų buvo mušamas tik prie Pramonės pr. esančio namo Nr. 73, Kaune, t.y. patikėjo nukentėjusiųjų parodymais, kad tarp jo ir D. N. bei R. Z. jokio konflikto prie Pramonės pr. esančio namo Nr. 73A, nebuvo. Nukentėjusiųjų parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismo išvados dėl jo kaltės paremtos tik teismo padarytomis prielaidomis.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apsiribota formalia įvykio vietos apžiūra (tik po jo prašymo buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra), neišsamia liudytojų apklausa (dėl jo aprangos konflikto metu), nesavalaikiai gautų reikiamų specialistų išvadų, tyrėjos nepilnai ir nekvalifikuotai atliktų procesinių veiksmų, padarytų pagal prokuroro duotus rašytinius nurodymus pagal jo skunduose išdėstytus prašymus ikiteisminio tyrimo metu (skundai buvo rašomi, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga; iš esmės tik jo skundų rezultate buvo atliekami ženkliai pavėluoti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai, kurių rezultatais teismas ne visada galėjo remtis kaip įrodymais; tuo iš esmės buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, t.y. jis buvo verčiamas įrodinėti, kad jis neįvykdė jam inkriminuojamojo nusikaltimo).

Dėl įvykio vietos apžiūros apeliantas nurodo, kad pirmą kartą įvykio vieta buvo apžiūrėta 2008-12-25, kurios metu išimta šovinio tūtelė, tačiau nebuvo apžiūrėta Pramonės pr. namo Nr. 73 antra laiptinė, neapžiūrėtas ir grindinys prie paminėtos laiptinės ir laiptinės durys, jų užraktas. Papildomai įvykio vieta apžiūrėta tik 2009-05-19 ir nustatyta, kad prie Pramonės pr. namo Nr. 73 antros laiptinės yra viena grindinio plytelė su trimis skirtingo dydžio skylėmis (pažeidimais). Todėl specialistams po pusmečio (šaudyta 2008-12-25, grindinio plytelė tirta 2009-05-29) nustatyti šautinius pažeidimus šaligatvio plytelėje yra apsunkinta galimybė dėl praėjusio gan ilgo laiko, per kurį plytelė su rastais pažeidimais buvo veikiama šalčio, sniego, druskos, lietaus ir t.t. Tačiau ta aplinkybė, kad kituose šaligatvio plytelėse analogiškų pažeidimų nerasta, rodo, kad jis du kartus apie 45° kampu iššovė į šaligatvį, taip padarydamas minėtoje šaligatvio plytelėje pažeidimus. Šaligatvio plytelės su pažeidimais buvimas atitinka jo nurodytą parodymų patikrinimo vietoje nurodytai vietai jo šaudymo į grindinį metu, ir tuo pačiu paneigia D. N., R. Z. ir A. L. parodymus, kad jis šaudė D. N. ir R. Z. galvos srityje.

Skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu nebuvo išsiaiškinta, kodėl policijos darbuotojai atvykę į įvykio vietą ir matydami smarkiai sužalotą žmogų, reikiamai neapžiūrėjo įvykio vietos, neužfiksavo ir neišėmė šūvio pėdsakų, detaliai su D. N. ir R. Z. įvykio vietoje nesiaiškino incidento aplinkybių, nesiaiškino, kur gyvena (kur buvo iki incidento) D. N. ir R. Z., kur buvo D. N. ir R. Z. automobiliai iki incidento (kokius konkrečiai turėjo ir naudojosi automobilius D. N. ir R. Z.), kodėl incidentas įvyko būtent prie jo gyvenamojo namo laiptinės.

Liudytojų V. I., N. P. parodymai bei policijos darbuotojo D. J. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, jog 2008-12-25 laiptinės koduotų durų spyna neveikė, todėl be jokių kliūčių buvo galima patekti į (duomenys neskelbtini) butą esantį antroje laiptinėje. Visa tai paneigia D. N. ir R. Z. parodymus, kad jie nebuvo Pramonės pr. esančio namo Nr. 73 antroje laiptinėje ir negalėjo būti, nes tos laiptinės durys buvo su koduota spyna, ir patvirtina apelianto parodymus apie D. N. ir R. Z. buvimą prie buto Nr. 30 durų.

Taip pat anot apelianto netirti ikiteisminio tyrimo metu jo nuoseklūs parodymai, kad konfliktas tarp R. Z., D. N. bei jo prasidėjo prie (duomenys neskelbtini). namo Nr. 73A stovėjusio automobilio BMW. Įvykio vietos apžiūros metu nefiksuota, kurie automobiliai stovėjo prie namų Nr. 73 ir 73A, ar tarp jų buvo ir kurioje vietoje D. N., R. Z. ir jo minimi automobiliai BMW ir Audi A8, nenustatyti asmenys ir neapklausti liudytojais, laikę savus automobilius prie Pramonės pr. namo Nr. 73 A ir namo Nr. 73, apklausų metu nesiaiškinta, kur stovėjo D. N. automobilis, nesiaiškinta, ar D. N. tuo metu turėjo automobilį Audi A8, todėl teismas šių duomenų ir negalėjo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

Be to, skunde nurodoma, jog jis viso ikiteisminio ir teisminio metu nuosekliai parodė, kad 2008-12-25 D. N. ir R. Z. jį mušė du kartus. Pirmą kartą, prie Pramonės pr. 73 A namo, jis tuomet buvo apsirengęs treninginėmis kelnėmis, maikute (marškinėliais) ir odine juodos spalvos striuke. Antrą kartą, prie Pramonės pr. namo Nr. 73 antrosios laiptinės, tuomet jis buvo apsirengęs treninginėmis kelnėmis ir marškinėliais (maikute). Šias aplinkybes patvirtina liudytojų L.V. C., R. K., S. P. bei policijos darbuotojo D. J. 2009-12-25 tarnybinis pranešimas. Kas rodo, jog D. N. ir R. Z. naudojo fizinį smurtą ir grasinimus jo atžvilgiu 2008-12-25 du kartus, t.y. prie namo Nr. 73A, o vėliau - prie namo Nr. 73 antrosios laiptinės Pramonės prospekte.

Be to, eksperimento protokole nenurodyta eksperimento aplinka, t.y. atstumai, kliūtys matomumui ir girdimumui (atstumai nuo virtuvės lango iki tariamo įvykio vietos, nenustatytas matomumo gan smailas kampas, kliūtys matomumui -žaliuzės ant virtuvės lango, automobiliai, medžiai, jų šakos ir pan.). Tai patvirtina, kad prie eksperimento protokolo pridėtos tik dvi nieko iš esmės šiam procesiniam veiksmui nereiškiančios fotonuotraukos.

Nors eksperimento metu dalyvavęs liudytojas A. L. teigė matąs eksperimento metu jo paties tariamojoje įvykio vietoje sustatytus eksperimento dalyvius, tačiau tokį matomumą paneigė jis ir jo gynėjas, dalyvavę eksperimente.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojas A. L. 2009-11-05 tyrėjai pateikė paaiškinimą, tvirtindamas, kad eksperimento metu meteorologinės sąlygos buvo ne tokios pat, eksperimente dalyvavę asmenys buvo išsidėstę netiksliai, kartu nurodydamas, kad eksperimento dalyvius matė gerai, kad padarė eksperimento kokybiškas fotonuotraukas, akcentuodamas, kad jo darytos nuotraukos, dalyvaujant reiduose kaip policijos rėmėjui, buvo naudojamos byloje.

Nors liudytoja V. M., atlikusi ikiteisminį tyrimą byloje, tvirtino, kad eksperimento metu buvo patvirtinta, kad A. L. galėjo matyti įvykį, tačiau pripažino, eksperimento veiksmus fiksavo, nepaaiškindama kaip, bet eksperimento veiksmų nevertino, kad jos aparatas buvo sugedęs, todėl fotografavo A. L.. Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. pripažino, kad R. Z. yra jo kaimynės vyras, kad matė N. C. gulintį ant grindinio, ir kad jį laikė du vyriškiai - R. Z. ir kitas vyriškis, bei taip pat pripažino, kad esant jo parodymuose neatitikimui, reikia vadovautis jo pirminiais parodymais.

Apeliantas pažymi, jog jis teisėtai turėjo savigynai išduota pistoletą, ilgalaikiai buvo Medžiotojų draugijos narys, kad jokių pažeidimų dėl šaunamųjų ginklų naudojimo ir laikymo iki 2008-12-25 nebuvo padaręs. Todėl yra nepagrįsta teismo padaryta išvada, kad jis 2008-12-25 pasiėmė savigynai skirtą ginklą, tyčia pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką. Kadangi įrodymu visetas leidžia padaryti vienareikšmę išvadą, kad jo du kartus iššovimas į žemę iš teisėtai turėto pistoleto buvo tik savigynos veiksmas, siekiant apginti save nuo smurtaujančių D. N. ir R. Z., savo turtą, savo būstą ir šeimos narius. Šie jo savigynos veiksmai niekam iš aplinkinių nepadarė jokios žalos, tik priešingai po šūvių į žemę jis dar labiau buvo mušamas, t.y. dar labiau nukentėjo. Byloje nesurinkta jokių duomenų ir jie neparemti jokiais įrodymais, kad jis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais viešoje vietoje elgėsi įžūliai, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiuosius D. N. ir R. Z., grasino jiems šaunamuoju ginklu-pistoletu, taip pat šį ginklą, be jokios dingsties taip veikti, nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo-iššovė, t.y. nukreipdamas pistoletą į D. N. kairę ausį vieną kartą iššovė jam už nugaros, po to nukreipdamas pistoleto vamzdį R. Z. į dešinės kojos pėdą vieną kartą iššovė, po ko nukreipė pistoleto vamzdį vėl R. Z. į kaktą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog 2008-12-25 abipusio konflikto metu realiai nukentėjo ne D. N. ir R. Z., o jis, kuris buvo žiauriai sumuštas, jam buvo padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių jis ilgalaikiai buvo gydomas. Taip pat skunde pažymima, jog nukentėjusysis R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jam rašyti pareiškimą patarė policijos darbuotojai, kad niekam pretenzijų neturi, kad jie patys „prisidirbo", kai girti sumušė žmogų, kai jis šaudė. Anot apelianto, ilgalaikis smurtavimas jo atžvilgiu, jam padarymas daugybinių sužalojimų negali būti traktuojami ir vertinami kaip D. N. ir R. Z. pateisinami veiksmai, padaryti būtinosios ginties metu. Nei pareikštame įtarime dėl nusikaltimo padarymo, nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje nebuvo analizuojami D. N. ir R. Z. veiksmai, kuriais buvo ilgalaikiai smurtaujama jo atžvilgiu, jam padarant daugybinius kūno sužalojimus.

Nukentėjusysis R. Z. atsikirtime į nuteistojo N. C. apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą nuteistojo N. C. apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-09 nuosprendį palikti nepakeistą. Atsikirtime nurodo, jog nuteistojo prašymas jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą yra nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teisme baudžiamąją bylą galima nutraukti tik tada, kai paaiškėja LR BK 3 str. 1 d. 2-9 punktuose numatytos aplinkybės.

Nukentėjusiojo nuomone, nuteistojo kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. N. C. versiją apie tai, jog įvykio dieną buvo sugadinta laiptinės durų spyna paneigia liudytojų I. U., V. I., A.R. J. parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys. Taip pat jokiais duomenimis neparemta N. C. versija apie tai, jog nukentėjusieji jį vijosi iki jo buto, po to skambino į duris, bandė brautis į butą. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai – N. C. kaimynai nepatvirtino, jog įvykio metu būtų girdėję kokį nors triukšmą laiptinėje. Taip pat nei vienas apklaustas liudytojas nenurodė, jog laiptinėje būtų matę kraujo dėmių. Nors N. C. nesutina su atliktu eksperimentu, kuris patvirtino, jog liudytojas A. L. galėjo matyti įvykio aplinkybės, tačiau nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, jog eksperimentas buvo atliktas būtent kaltinamojo prašymu. Nukentėjusiojo teigimu, eksperimentas aplinkas nepažeidžiant LR BPK reikalavimų, todėl abejoti juo nėra pagrindo. Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį LR BK 20 str. reikalavimų nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio naikinti N. C. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. C. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokuroras, nukentėjusysis R. Z., jo ir nukentėjusiojo D. N. atstovas advokatas D. M. prašė nuteistojo N. C. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. C. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal LR BK 284 str. 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.

Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, motyvuotai ir remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino N. C. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Nors N. C. neigia savo kaltę bei aiškina, jog jis pats buvo sužalotas nukentėjusiųjų, o ginklą panaudojo siekdamas apginti savo šeimą bei turtą nuo nukentėjusiųjų veiksmų, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga bei teisme ištirti įrodymai tik patvirtina, jog N. C. viešoje vietoje – daugiabučių namų kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi įžūliai, grasinimais ir patyčiomis, rodančiais aiškų visuomenės negerbimą - necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiuosius D. N. ir R. Z., grasino jiems šaunamuoju ginklu-pistoletu, taip pat šį ginklą be jokios dingsties panaudojo - nukreipdamas pistoletą į D. N. kairę ausį, vieną kartą iššovė jam už nugaros, po to nukreipdamas pistoleto vamzdį R. Z. į dešinės kojos pėdą taip pat vieną kartą iššovė, po ko nukreipė pistoleto vamzdį vėl R. Z. į kaktą. Tokiais veiksmais N. C. pademonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms.

Teismas, nustatydamas N. C. kaltę, pagrįstai vadovavosi išsamiais nukentėjusiųjų D. N. ir R. Z., liudytojų A. L., V. I., A. M., L. J., N. P., I. B. U., I. B. bei kitų liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir atitinka kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų D. N., R. Z., A. L. parodymais.

Nukentėjusiųjų D. N. ir R. Z. parodymais nustatyta, jog jiems išėjus į kiemą, automobilyje „Audi A8“ paklausyti muzikos, neužilgo atbėgo kaltinamasis. Eidamas link jų, N. C. keikė juos necenzūriniais žodžiais, grasino. N. C. parodė dėtuvę su šoviniais. Po to N. C. keikdamasis pasakė, kad dabar jiems bus blogai ir staiga ištiesęs pradėjo šaudyti link nukentėjusiųjų. Buvo iššauta kelis kartus, šaudant į kojas, pro ausis. Nukentėję nuo kaltinamojo agresyvių veiksmų gynėsi, todėl N. C. buvo sužalotas.

Liudytojo A. L. parodymais nustatyta, jog kieme buvo šaudoma. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų vyko muštynės, nes nukentėję pasipriešino N. C..

Apeliacinės instancijos teismo nuomone apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šiais nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojo A. L. parodymais nustatydamas kaltinamojo N. C. kaltę. Minėti parodymai paneigia tiek kaltinamojo N. C., tiek liudytojos L. V. C., kuri yra kaltinamojo žmona parodymus. Nukentėjusieji D. N., R. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, juos patvirtino ir parodymo patikrinimo metu. Be to, nukentėjusysis D. N. buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, kur davė analogiškus parodymus. Savo parodymus patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju N. C. metu. Nėra nustatyta, jog nukentėjusieji iki įvykio pažinojo N. C., taip pat, kad turėtų tikslą apklabėti kaltinamąjį. Nors kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusieji R. Z. ir D. N. duoda melagingus parodymus siekdami patys išvengti baudžiamosios ataskomybės, tačiau šis kaltinamojo argumentas yra nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. Be to, nukentėjusieji neneigia sudavę smūgius kaltinamajam, tačiau tai jie darė siekdami apsiginti nuo kaltinamojo N. C. neteisėtų veiksmų.

Kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti liudytojo A. L. parodymais, nes jo parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje esančius duomenis. Nepagrįstai N. C. apeliaciniame skunde nurodo, jog A. L. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo R. Z. parodymams. Kolegijos nuomone, šie N. C. teiginiai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Taip pat kolegija laiko N. C. deklaratyviais teiginiais ir tai, kad eksperimentas buvo atliktas pažeidžiant LR BPK 197 str. reikalavimus. Kolegija pažymi, kad eksperimento metu siekta nustatyti ar liudytojas A. L. iš savo buto esančios virtuvės galėjo matyti įvykius vykusius prie (duomenys neskelbtini) namo antrosios laiptinės. Eksperimentas atliktas toje pačioje vietoje, kur įvyko įvykis, atliekant eksperimentą pasirinktas laikas, kai natūralaus apšvietimo ir meteorologinės sąlygos buvo artimos buvusioms eismo įvykio metu. Pažymima tai, jog eksperimento metu buvo siekta nustatyti ar A. L. būdams savo buto virtuvėje galėjo matyti įvykius prie Pramonės 73 namo antros laiptinės, o ne patikrinti asmenų parodymus vietoje atkuriant jų veiksmus. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atliekant eksperimentą buvo nustatyta, jog liudytojas A. L. iš tiesų galėjo matyti įvykio vietą, joje buvusius asmenis bei jų veiksmus, ir LR BPK 197 straipsnio taisyklės nebuvo pažeistos.

Nors kaltinamasis N. C. parodė, jog nukentėjusieji kaltinamąjį mušė du kartus, jog jie buvo atėję į butą ir į jį veržėsi, todėl N. C. pasiėmė ginklą siekdamas apsaugoti savo turtą – automobilį vijosi nukentėjusiuosius į laukų, kur buvo žiauriai jų sumuštas. Tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių šią kaltinamojo versiją. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog į laiptinę, kurioje gyvena kaltinamasis N. C. patekti galima tik žinant laiptinės durų kodą, įvykio dieną durys nebuvo sugedusios, todėl nukentėjusieji, nežinodami durų kodo, neturėjo galimybės patekti į laiptinę. Priešingai nei teigia kaltinamasis N. C. apeliaciniame skunde, teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Irena B. U. parodė, jog gyvena Kaune, Pramonės 73-33, 2008-12-25 namo laiptinės koduota spyna nebuvo sugedusi, nes tą dieną apie 11-12 val. ji išlydėjo artimuosius. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. I. parodė, jog 2008 m. per Kalėdas laiptinės durų spyna buvo sugedusi, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, jog minėta liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2008-12-25 laiptinės koduotos durys buvo nesugedusios, veikiančios (t. 1 b. l. 116). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus minėtus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu V. I. nenurodė priežasčių dėl ko pakeitė parodymus. Tai, kad Pramonės namo Nr. 73 antros laiptinės durų spyna nebuvo sugedusi patvirtino ir liudytojos A. R. J., L. J.. Taip pat iš AB “City Service” 2009-06-01 pažymos Nr. 546 matyti, kad AB “City Service” apie 2008-12-25 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 73, II laiptinės lauko durų kodinės spynos sugadinimą informacijos neturi ir durų kodinės spynos remonto darbų neatliko. UAB “Eurofortas” 2009-05-29 pažyma patvirtina, kad pranešimas apie spynos sutrikimą name, esančiame Kaune, Pramonės pr. 73, buvo gautas iš šio namo gyventojos V. I. telefonu, 2009 metų sausio mėnesio pirmomis dienomis. Taigi, 2008-12-25 joks pranešimas apie sugedusią spyną iš minėto namo gyventojų gautas nebuvo.

Nors N. C. skunde nurodo, jog tai, kad laiptinės durys buvo sugedusios patvirtina ir liudytojo N. P. parodymai bei D. J. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Tačiau kolegijos nuomone šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, nes liudytojas N. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. paskambino V. I. iš (duomenys neskelbtini) namo ir pranešė apie durų gedimą, tačiau ar tai buvo prieš Naujus metus, ar po jų – neprisimena (t. 3 b. l. 53). Taip pat šios aplinkybės nepatvirtina ir D. J. tarnybinis pranešimas, nes jame nėra užfiksuoti duomenys apie laiptinės durų spynos būklę (t. 1 b. l. 1).

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog įvykio vieta buvo apžiūrėta nevisiškai detaliai. Tačiau tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais. Iš 2008-12-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, prie įėjimo į šią laiptinę yra išdėtos betoninės plytelės. Nuo laiptinės įėjimo durų apie 3 metrų atstumu ant žemės buvo rasta šovinio tūtelė „S&B Luger” 9 mm kalibro, taip pat užfiksuota, kad ant grindinio šalia antros laiptinės yra matomos raudonos spalvos dėmės. Specialisto išvada nustatyta, jog tirti pateiktas pistoletas „Glock 19” Nr. HRA 409 yra pusiau automatinis graižtvinis pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro „PARABELLUM” ar „LUGER” tipo šoviniais, yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Jis ir jame esantys šoviniai šaudymui tinkami. Tyrimui pateikta įvykio vietoje rasta tūtelė buvo šauta tirti pateiktame pistolete.

Nors įvykio vietos apžiūros metu nebuvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini)antra laiptinė, tačiau liudytojos V. I., I. U., A. R. J., L. J., kurios gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir kaltinamasis N. C. parodė, jog laiptinėje triukšmo negirdėjo ir kraujo dėmių nematė. Kraujo dėmė buvo lauke, netoli laiptinės durų. Apelianto parodymų apie šaudymo aplinkybes nepatvirtina ir papildoma įvykio vietos apžiūra, kuri buvo atlikta 2009-05-19. Šios apžiūros metu nustatyta, jog Pramonės 73 namo antrosios laiptinės įėjimo į laiptinę durys yra dvigubos, jose yra spyna su koduotu užraktu. Taip pat nustatyta, kad viena iš betoninių plytelių, kuriomis išklota aikštelė prie įėjimo, yra su išoriniais pažeidimais. Plytelė yra 2 metrų atstumu nuo dešinėje pusėje esančios gyvatvorės, žiūrint į durų pusę, ir 2 metrų ir 50 centimetrų atstumu nuo kairėje pusėje esančios gyvatvorės, taip pat 0,5 metro atstumu nuo pirmojo laiptelio, plytelės pažeidimų ertmėse yra žvyro, lapų ir žemės. Tačiau specialisto išvada nustatyta, jog teigti, kad ant lauko grindinio plytelės esantys pažeidimai yra šautiniai negalima, nes jie galėjo atsirasti plytelės paviršių paveikus bet kokiu kitu daiktu ar įnagiu (strypu ar kuolu) (t. 1 b. l. 24-25).

Nors N. C. apeliaciniame skunde nurodė, jog jis ginklą panaudojo siekdamas apginti save, savo šeimą ir savo turą – automobilį, kuriems buvo iškilusi reali grėsmė, tačiau kolegijos nuomone, paminėti apelianto teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

LR BK 28 str. 1 d. yra nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje būtinosios ginties situacijos buvimas konstatuojamas tada, kai pavojingas kėsinimasis į asmenį yra realus, t. y. egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, yra akivaizdus, t.y. pradėtas ar tiesiogiai gresiantis besiginančiojo ar kito asmens teisėms. Menka, abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Būtinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusieji D. N. ir R. Z. neatliko N. C., jo šeimai ar turtui grėsmę keliančių veiksmų. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos medžiaga pats kaltinamasis būdamas neblaivus (nustatytas 2,30 ‰ girtumas) be jokio dingsties elgėsi įžūliai, grasino ir vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu, be to, be jokio dingsties nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo šaunamąjį ginklą, tokiu būdu pademonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. N. C. turėjo leidimą ginklui laikyti, išduodant minėtą leidimą asmuo supažindinamas su visais norminais aktais, kurie nustato ginklo turėtojo teises ir pareigas tame tarpe ir su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu. Esant šioms aplinkybėms N. C. privalėjo žinoti, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Taip pat N. C. apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad buvo mušamas du kartus. Šios jo versijos nepatvirtina bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie apelianto teiginiai įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Bylos medžiaga nustatyta, kad N. C. buvo sužalotas tada, kai jo veiksmai kėlė grėsmę nukentėjusiesiems. Juk nukentėję neginčija, kad po to, kai kaltinamasis pradėjo šaudyti, jie gindamiesi ir bijodami sunkių pasekmių, sudavė N. C. į galvą. Apylinkės teismas teisingai įvertino liudytojų L. V. C., R. K., J. M. parodymus ir jais rėmėsi tiek, kiek jie atitinka kitą objektyvią bylos medžiagą. L. V. C. kaltinamojo žmona, suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymų nepatvirtino kiti bylos duomenys, todėl apylinkės teismas jos parodymus teisingai įvertino kritiškai. Liudytojo R. K. parodymais nėra tiksliai nustatyta kokiais rūbais vilkėjo kaltinamasis, kai buvo pristatytas į ligoninę. Liudytojas S. P. teismo posėdyje apklaustas nebuvo, todėl jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir neištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu neanalizuojami. Liudytojo J. M. parodymais paneigta kaltinamojo versija apie tai, kad jis į ligoninę buvo pristatytas tik su marškinėliais. J. M. bylos baigtimi nesuinteresuotas, todėl jo parodymų nekelia teismui abejonių.

Visi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog N. C. veiksmuose yra nusikaltimo numatyto LR BK 284 str. 1 d. požymiai, todėl apylinkės teismas pagrįstai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo N. C. pripažino kaltu.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo N. C. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiųjų atstovas advokatas D. M. pateikė pinigų priėmimo kvitus ir prašė juos priteisti iš nuteistojo N. C. kaip turėtas proceso išlaidas, kurias sudaro apmokėjimas teisines paslaugas už atsikirtimo į apeliacinį skundą – 1210 litų ir atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 900 litų

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas už teisines paslaugas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsikirtimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, todėl, kolegijos vertinimu, šios išlaidos turi būti apmokėtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo N. C. apeliacinį skundą atmesti.

Iš N. C. priteisti nukentėjusiajam R. Z. 2110 (du tūkstančius šimtą dešimt) litų turėtų išlaidų už advokato paslaugas.