Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus;

2) Didžiosios Britanijos Kenterburio karališkojo teismo 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Didžiosios Britanijos baudžiamojo įstatymo 1.9.2.1 str. (nesunkus kūno sužalojimas) (2 veikos) ir kitos nusikalstamos veikos, numatytos Didžiosios Britanijos baudžiamojo įstatymo 12.2.138.2 str. 18 mėn. įkalinimo;

3) Didžiosios Britanijos Rytų Kento magistrato teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Didžiosios Britanijos baudžiamojo įstatymo 12.15.9.1 str. (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) nusikalstamos veikos, numatytos Didžiosios Britanijos baudžiamojo įstatymo 12.15.13.1 str. (eismo taisyklių pažeidimai) bauda;

4) Lenkijos Przemyslo rajono teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lenkijos baudžiamojo įstatymo 270 str. (dokumentų klastojimas) 6 mėn. įkalinimo, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

5) Nyderlandų Rechtbank Midden teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Nyderlandų baudžiamojo įstatymo 300.1 str. (nesunkus kūno sužalojimas) 50 parų įkalinimo, bausmę atidedant probacijos laikotarpiui nuo 2024-01-13 iki 2026-01-11,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. spalio 22 d., apie 15 val., privataus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. P., tai yra tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. P. į veidą bei kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kaklą, taip A. P. padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, dešiniame paakyje, smakre, odos nubrozdinimą kakle, kraujosruvas akių obuolių junginėse, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairio kampo lūžius, ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. P. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

13. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta nieko nepaimta (1 t., b. l. 8-10, 11-14).

14. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas tarnybinės kameros, kuria įvykio metu 2024 m. spalio 22 d. naudojosi pareigūnai vaizdo įrašas. Šiame vaizdo įraše užfiksuota kaip į įvykio vietą atvyksta pareigūnai. Pareigūnas užeina į namą, kur juos pasitinka A. L.. Namuose, matyti išmėtyti įvairūs daiktai, prilaistytos grindys. Miegamajame lovoje užsiklojusi guli nukentėjusioji A. P., kuri lovoje atsisėda ir ranka pareigūnui rodo sau į kairį skruostą. A. P. pasako: „sudavė“ (rusų kalba) bei pirštu rodo į A. L., kuris randasi kitame kambaryje, o kitos rankos kumščiu rodo, kaip jai buvo suduota į veidą (rodo į kairę veido pusę). Ant nukentėjusiosios veido matyti kraujosruvos bei viso veido patinimas (1 t., b. l. 20-22).

15. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. spalio 24 d. specialisto išvados Nr. G1084/2024(05) (toliau ir Specialisto išvada Nr. 1) matyti, kad A. P. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešiniame paakyje, smakre, odos nubrozdinimas kakle, kraujosruvos akių obuolių junginėse, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairio kampo lūžiai A. P., padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2024-10-22. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje. A. L. veiksmai sukėlė A. P. fizinį skausmą. A. P. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžių jos sveikata bus sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 76).

16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. specialisto išvados Nr. pG 1198/2024(05) (toliau ir Specialisto išvada Nr. 2) matyti, kad neatmetama galimybė, jog nustatyti sužalojimai A. P. galėjo būti padaryti jai pačiai griūnant ir galvos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą (1 t., b. l. 82).

III. Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

22. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. L. kaltinime nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis, smurtaudamas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios savo šeimos narės sugyventinės A. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

23. Kaltinamojo A. L. pozicija viso proceso metu buvo nenuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 7 d. apklausoje A. L. savo kaltės neneigė bei nurodė, kad dėl savo buvusio nuovargio, girtumo ir susijaudinimo negali pasakyti, ar jis sudavė smūgius A. P., neneigia, jog galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajai į veidą ir kaklą, dėl savo poelgio gailisi, tam įtakos turėjo girtumas (2 t., b. l. 19-21, 34-36). Tuo tarpu teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kaltinime nurodytų aplinkybių jis nepripažįsta, tyčia A. P. jokių smūgių nesudavė, aiškino, kad namuose buvo slidžios grindys, baldai, todėl A. P. galėjo pati griūti ir susižaloti, matė kaip ji vieną kartą griuvo ant grindų (2 t., b. l. 149-150). Teismas pažymi, kad paminėti kaltinamojo parodymai buvo duoti po to, kai 2024 m. lapkričio 21 d. nukentėjusioji A. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo pakeitė savo pirminius parodymus bei nurodė, jog susižalojo pati griūdama. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis teisme duodamas parodymus juos derino prie vėliau nukentėjusiosios A. P. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodytų aplinkybių. Juolab, nelogiška laikytina ir tai, kad A. L. praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio 2024 m. lapkričio 7 d. nurodęs, jog dėl buvusio nuovargio, girtumo ir susijaudinimo negali papasakoti įvykio aplinkybių, teismo posėdžio metu, t. y. praėjus beveik pusei metų – 2025 m. balandžio 8 d. jau pasakojo aplinkybes apie tai, kaip nukentėjusioji griuvo ir susižalojo pati. Taigi, kaltinamojo A. L. parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti jam gresiančios atsakomybės bei atmeta, kadangi be to, kad jie buvo nenuoseklūs, todėl nepatikimi, juos paneigia bylos įrodymų visuma – pirminiai fiksuoti duomenys ir nukentėjusiosios A. P. nurodytos aplinkybės, liudytojų T. D., K. Š., A. Š., V. A. parodymai, kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, objektyvūs bylos įrodymai – medicinos dokumentų išrašas, Specialisto išvada Nr. 1, specialisto G. S. paaiškinimai teisme ir kt.

24. Iš bylos matyti, kad pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini). atvykę policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pamatė, jog nukentėjusioji A. P. yra sužalota: pareigūnai T. D. ir K. Š. tarnybiniuose pranešimuose, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė, kad pamatė sužalojimus ant nukentėjusiosios A. P. – ištinusį veidą, kraujosruvas paakiuose (1 t., b. l. 5-7, 23-25, 93-95, 2 t., b. l. 151, 2 t., b. l. 172), medicinos darbuotoja A. Š. parodė, kad matė moterį sudaužytu veidu, jos abi akys sutinusios, su hematomomis, veidas ištinęs, pamėlęs, lūpos kruvinos, ji negalėjo sučiaupti lūpų, apžioti alkotesterio vamzdelio (1 t., b. l. 88-90, 2 t., b. l. 151). Tiek policijos pareigūnams, tiek medicinos darbuotojams A. P. nurodė, jog ją sumušė sugyventinis A. L.: liudytojas T. D. parodė, kad nukentėjusioji A. P. nurodė, jog ją sumušė, ji viena ranka rodė kaip jai buvo smūgiuojama į veidą, o kita ranka rodė į A. L.; liudytoja A. Š. parodė, kad A. P. verkdama aiškino, jog šiandien ją mušė, sudavė daug smūgių kumščių į veidą, kaip suprato, jos sugyventinis A. L.; iš K. Š. parodymų teisme ir jo tarnybinio pranešimo matyti, kad A. P. nurodė, jog ją sumušė sugyventinis A. L., fiksuoti sužalojimai veide – patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva, A. P. būsena – didelis susijaudinimas. Iš policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašo matyti ir girdėti, kaip A. P. pareigūnui rodo sužalojimus: rankomis rodo į savo kairės pusės žandikaulio apatinę dalį, laiko rankomis susiėmusi už kairės pusės žandikaulio; pareigūnui paklausus, ką padarė?, A. P. nurodo – sudavė; po to nukentėjusioji sugniaužusi rankos pirštus į kumštį rodo, kad jai smūgiavo kumščiu, rodo į veido kairę pusę; nurodo, kad sudavė daug kartų; pareigūnui paklausus, kas sudavė?, A. P. pirštu parodo link tos pusės, kur tuo metu buvo nuėjęs kaltinamasis A. L. (1 t., b. l. 20-22, 140). Iš policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašo, liudytojų T. D., A. Š. parodymų matyti, kad A. L. įvykio vietoje medikams trukdė apžiūrėti nukentėjusiąją A. P., elgėsi agresyviai, medicinos darbuotojai prašė policijos pareigūnų išvesti A. L. iš kambario, jog netrukdytų atlikti nukentėjusiosios apžiūros, A. L. reiškė pretenzijas pareigūnams, kodėl apklausinėjama nukentėjusioji A. P.. Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji A. P. iš karto išvežama į gydymo įstaigą, kur buvo apžiūrėta medikų. Iš VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad A. P. tą pačią dieną apžiūrėta gydytojo; fiksuota, jog A. P. teigė, jog ją sumušė sugyventinis; fiksuoti sužalojimai: apsunkintas išsižiojimas; paakiuose – hematomos; sutinusi abipus smilkinių ir skruostų sritis; kairės akies junginėje kraujosruva; kairė smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžis su fragmentų impresija; apatinio žandikaulio kampo lūžis kairėje; nosikaulių potrauminė deformacija; nukentėjusiajai nustatomas 1,5 prom. girtumas (1 t., 74-75). Tą pačią dieną, 20.00 val., nukentėjusioji A. P. policijos komisariate buvo apklausta kaip liudytoja. Apklausoje A. P. parodė, kad su A. L. dviese vartojo alkoholį, gėrė vyną; apie 13 val., namuose, virtuvėje tarp jos su A. L. kilo žodinis konfliktas dėl abiejų charakterių ir elgesio; A. L. ėmė prieš ją smurtauti, tai yra kumščiais, nemažiau kaip penkis kartus sudavė jai į veidą ir nemažiau kaip vieną kartą sudavė į kaklą, sukeldamas jai fizinį skausmą; po kiek laiko į namus atvyko pareigūnai, kurie pamatę ją iškvietė medikus (1 t., b. l. 33-36). Teisiamojo posėdžio metu apklausta šią nukentėjusiosios apklausą atlikusi tyrėja M. B., kuri patvirtino, kad nukentėjusioji A. P. pati papasakojo jai įvykio aplinkybes, jas tikslindama atsakinėjo į užduodamus klausimus, nukentėjusioji pasakojo aiškiai, jai nekilo jokių abejonių dėl nukentėjusiosios galimumo duoti parodymus. Iš šios liudytojos parodymų bei rašytinių bylos įrodymų matyti, kad atliekant nukentėjusiosios A. P. apklausą dalyvavo vertėjas, nukentėjusiajai buvo išversti jos užrašyti parodymai ir ji savo parašu patvirtino jų teisingumą; nukentėjusiajai buvo išaiškinta jos teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, ji įspėta už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 29-36, 3 t., b. l. 3-4). Taigi, atliekant nukentėjusiosios A. P. apklausą buvo laikytasi įstatymo reikalavimų. Iš bylos matyti, kad po apklausos, tą pačią dieną nukentėjusioji A. P. buvo apgyvendinta Moterų krizių centre. Iš šio centro darbuotojos liudytojos V. A. parodymų matyti, kad ji kitą dieną po nagrinėjamo įvykio bendravo su nukentėjusiąją A. P.; A. P. jai nurodė, kad ją sumušė sužadėtinis; nukentėjusioji buvo išsigandusi, šoko būsenoje, sunkiai kalbėjo, sakė, kad jai fiziškai skaudą kūną; matė, kad jos veidas ištinęs, akys paraudusios, po abejomis akimis kraujosruvos, ant kaklo ir krūtinės buvo daug kraujosruvų, vietomis buvo suplėšyta jos palaidinė, per ilgą darbo praktiką pirmą kartą matė taip stipriai sumuštą moterį (1 t., b. l. 98-99, 2 t., b. l. 152-153)). Praėjus dviem dienoms po įvykio – 2024 m. spalio 24 d. A. P. buvo apžiūrėta teismo medicinos specialisto G. S.. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. spalio 24 d. specialisto išvados Nr. G 1084/2024(05) bei specialisto G. S. paaiškinimų teisme matyti, kad: A. P. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešiniame paakyje, smakre, odos nubrozdinimas kakle, kraujosruvos akių obuolių junginėse, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairio kampo lūžiai A. P. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2024-10-22; sužalojimai padaryti ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje; A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas; A. P. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžių jos sveikata bus sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 76, 170-171).

25. Taigi, pirmiau aptarti įrodymai jungiasi į nuoseklią visumą ir leidžia teismui daryti išvadą, jog A. L. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. P. į veidą bei kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kaklą, taip nesunkiai sutrikdydamas sveikatą ir sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos narei sugyventinei A. P., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

26. Nukentėjusioji A. P. 2024 m. lapkričio 21 d. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Šios apklausos metu nukentėjusioji savo parodymus pakeitė iš esmės, t. y. nurodė, jog A. L. fizinio smurto prieš ją nenaudojo ir jokių smūgių nesudavė, o ji pati susižalojo griūdama: ant grindų buvo išsiliejęs vynas, todėl ji paslydo ir griūdama trenkė galvą į spintelę, labai stipriai susitrenkė kairės pusės smilkinį, po to A. L. bandė ją pakelti, tačiau ji vėl paslydo ir atsitrenkė veido dešine puse į grindis, smūgis buvo labai stiprus; 2024 m. spalio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjai, netvirtina, A. L. jos nemušė, ji pati susižalojo (1 t., b. l. 54-60). Tačiau teismas nesivadovauja šiais nukentėjusiosios A. P. parodymais, kadangi jie prieštarauja pirmiau aptartų įrodymų visumai, Specialisto išvadai bei tokius jos parodymus vertina kaip siekį padėtį išvengti atsakomybės A. L..

27. Visų pirma, byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios A. P. iš karto po įvykio policijos pareigūnams, paramedikams, jos pirmą apžiūrą atlikusiam gydytojui, tyrėjai, Moterų krizių centro darbuotojai nurodytomis aplinkybėmis, kad ji buvo sumušta A. L., kadangi jie visiškai atitinka pirminius fiksuotus duomenis, Specialisto išvadą Nr. 1., liudytojų parodymus ir kt. Pažymėtina, kad nukentėjusioji A. P. nuo pat pradžių nurodė, kad A. L. jai sudavė daug smūgių kumščiu, apklausoje nurodė, kad ne mažiau kaip penkis, policijos pareigūnams nukentėjusioji rodė kaip A. L. sudavė jai smūgius kumščiu į kairę veido pusę (kairėje veido pusėje konstatuoti skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kampo lūžiai), o tai visiškai atitinka objektyviai medicininiuose dokumentuose užfiksuotus nukentėjusiosios A. P. sužalojimus, jų pobūdį, mastą ir kt. Specialisto išvadoje Nr. 1 nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešiniame paakyje, smakre, odos nubrozdinimas kakle, kraujosruvos akių obuolių junginėse, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairio kampo lūžiai. Konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajai A. P. padaryt ne mažiau 7 trauminių poveikių pasėkoje, pašalinės jėgos poveikyje, kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai A. P. konstatuoti sužalojimai negalėjo būti padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis – jai du kartus nugriuvus. Byloje pateikta Specialisto išvada Nr. 2, kurioje nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog nustatyti sužalojimai A. P. galėjo būti padaryti jai griūnant ir galvos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą (1 t., b. l. 82). Tačiau teismo posėdžio metu apklaustas specialistas G. S. patikslino, kad sužalojimai kairėje galvos pusėje: atsikišusios vietos kairys skruostas, apatinio žandikaulio kampas, tokie lūžiai gali įvykti ne tik suduodant smūgius, bet ir žmogui griūnant, atsitrenkiant į briauną ar buką pagrindą, bet šiuo atveju pagal nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad ji griuvo du kartus, visi konstatuoti sužalojimai jai negalėjo būti padaryti; du skirtingi poveikiai yra dėl dviejų konstatuotų lūžių skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kampo kairėje pusėje, taip pat skirtingi poveikiai dėl nustatytų poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, taip pat ir dešiniame paakyje. Akcentuotina ir tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog ji griūdama kaire galvos puse trenkėsi vieną kartą – trenkė galvą į spintelę ir susitrenkė kairės pusės smilkinį. Taigi, net jeigu ir būtų pagrindas tikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, tokiu atveju galėjo būti padarytas tik vienas sužalojimas – skruostikaulio lūžis. Tačiau kairėje pusėje, kitoje vietoje konstatuotas ir dar vienas sužalojimas – apatinio žandikaulio kampo lūžis, kuris, kaip paaiškino specialistas, padarytas skirtingu trauminiu poveikiu, be to, kaip jau aptarta pirmiau, nukentėjusiajai konstatuota ir eilė kitų sužalojimų skirtingose vietose – poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešiniame paakyje, smakre, odos nubrozdinimas kakle, kraujosruvos akių obuolių junginėse, kurie, akivaizdu, vieno griuvimo metu – atsitrenkiant veido dešine puse į grindis, kaip nurodė nukentėjusioji, negalėjo būti padaryti.

28. Taigi, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, teismas nesivadovauja nukentėjusiosios A. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais dėl jų nepatikimumo ir prieštaringumo kitiems bylos įrodymams. Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, tokių nenurodė ir kaltinamasis, kurie leistų spręsti, jog nukentėjusioji pirmoje apklausoje duodama parodymus apie įvykio aplinkybes būtų turėjusi tikslą melagingai apkalbėti kaltinamąjį, siektų turtinės naudos ar pan., ji nuo pat pradžių nurodė, kad pareiškimo prieš A. L. nerašys, to ji nedarė ir vėliau, civilinio ieškinio byloje nereiškė, o vėliau ir iš esmės pakeitė parodymus, siekdama padėti A. L. išvengti atsakomybės. Nukentėjusiosios A. P. parodymų pakeitimą galima paaiškinti tuo, kad ji buvo priklausoma nuo A. L.: kaltinamasis buvo atsivežęs nukentėjusiąją iš kitos šalies į savo namus Lietuvoje, nukentėjusioji Lietuvoje neturėjo kitos gyvenamosios vietos, po įvykio buvo apgyvendina Moterų krizių centre, neturėjo kur apsistoti, A. L. buvo vienintelis jai artimas asmuo su kuriuo ji planavo gyventi atvykusi į Lietuvą bei, kaip nurodė apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, norėjo tęsti santykius su A. L. ir toliau su juo gyventi.

29. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina A. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, jo veiksmai pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaltė įrodyta.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

30. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

31. Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

32. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. Kaltinamasis padarė vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę sugyventinę A. P., veika smurtinė, tyčinė, baigta. Kaltinamasis Lietuvoje laikomas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau ne kartą teistas užsienyje, paskutiniu Nyderlandų Rechtbank Midden teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu taipogi dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis psichikos sveikatos centro įskaitose neregistruotas, tačiau nuo 2025 m. vasario 20 lankosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre Panevėžio filiale (2 t., b. l. 160), nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 161, 178), pripažįsta turtintis priklausomybę nuo alkoholio ir ją gydosi, taip pat jis atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Atsižvelgus į nusikalstamą veiką, kaltinamąjį apibūdinančias ir kitas pirmiau aptartas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kilusias pasekmes, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, daroma išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant ilgesnį nei minimalus šios bausmės terminą – 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

33. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 22 d. 16.20 val. iki 2024 m. spalio 23 d. 15.48 val.

34. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis).

35. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. L. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad tam yra pagrindas. Kaltinamasis laikomas neteistu, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus kas ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau pripažįsta turintis priklausomybės nuo alkoholio problemą ir šiuo metu ją gydosi, savanoriškai 2025 m. vasario 20 d. kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, lanko psichologo konsultacijas, vartoja medikamentus. Teismo vertinimu, šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog A. L. apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, kad jį yra būtina izoliuoti nuo visuomenės. Aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, neardant jo socialinių ryšių, tačiau būti kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl A. L. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui: įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

36. Atsižvelgdamas į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, tai, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė pasekmes asmens sveikatai, teismas daro išvadą, jog tikslinga A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydį – 15 MGL (750 Eur) ir nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą įmokos sumokėjimui. Poveikio priemonė skirtina siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, padaryti auklėjamąjį poveikį ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo.

V. Kiti bylos klausimai

37. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

38. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 19 d. pažymos Nr. ATP-2025-21925 matyti, kad valstybė patyrė 675,00 Eur išlaidų už nukentėjusiajai A. P. teiktą antrinę teisinę pagalbą (3 t., b. l. 1, 15-18). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, bei, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, jis yra dirbantis, jos išieškotinos iš kaltinamojo A. L. valstybės naudai.

39. Iš kaltinamojo priteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei – 15,86 Eur (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

40. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos; palaidinė ilgomis rankovėmis, saugoma Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 22 d. 16.20 val. iki 2024 m. spalio 23 d. 15.48 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti A. L. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išieškoti iš A. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 675,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 00 ct) valstybės naudai.

Išieškoti iš A. L. 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos; palaidinę ilgomis rankovėmis, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.